Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. e2S-978-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
e2S-978-658/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kreditorius
individualios įmonės „Aujama-credit“
Advokatai
Vilius Masiulis
Kategorijos
  • 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-978-658/2015(Proceso Nr. . 2-69-3-03197-2015-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditorės individualios įmonės „Aujama-credit“ atstovo advokato Viliaus Masiulio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-7567-775/2015, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė IĮ „Aujama-credit“, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 431 straipsniu bei Paskolos sutartimi Nr. 2126, kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 868,86 Eur skolos, 1 061,74 Eur sutartinių palūkanų, 155,79 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko Č. T. (Č. T.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas šalių sudarytą paskolos sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi, o skolininką vartotoju. Teismas sprendė, kad kreditorės reikalaujamos priteisti palūkanos 1 061,74 Eur (kai skolos suma – 868,86 Eur), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2014-03-18 iki 2015-02-19, yra neprotingai didelės, neatitinka šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), todėl kreditorės pareiškimą laikė aiškiai nepagrįstu. Nustatęs, kad kreditorės reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kreditorės pareiškimą atsisakė priimti, kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorės IĮ „Aujama-credit“ atstovas advokatas Vilius Masiulis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Kreditorės reikalaujama priteisti palūkanų suma bei vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (198,34 procento) (sutarties 21 punktas), ne tik atitinka sutarties šalių valią, bet ir Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, todėl sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti konstatuojama, kad reikalavimas dėl sutartinių palūkanų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnis). Pažymi, kad teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo tuo aspektu, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, pasisakė dėl šio reikalavimo esmės, nors bylos iš esmės net nenagrinėjo, įrodymų nevertino ir byloje sprendimo nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dalyje reikalavimo priteisti palūkanas. Teismo vertinimu, kreditorės prašomos priteisti 1 061,74 Eur (kai skolos suma – 868,86 Eur) palūkanos yra neprotingai didelės, neatitinka šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), todėl kreditorės pareiškimą laikė aiškiai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. LR CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas - „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ - tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio minėtų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Šalių sudarytoje vartojimo paskolos sutartyje Nr. 2126 susitarta dėl 198,34 procento bendros vartojimo kredito kainos metinės normos (Sutarties 21 punktas). Kreditorės prašomos priteisti sutartinės palūkanos neviršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytos maksimalios bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Taigi, kreditorės reikalavimas dėl 1 061,74 Eur palūkanų priteisimo nėra nei absurdiškas, nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu ir CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas išvadą, jog kreditorės reikalaujamos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės padarė nepagrįstai remdamasis teismo teise, kylančia iš CK 1.5 straipsnio, 6.37 straipsnio 3 dalies, 6.228 straipsnio, mažinti palūkanas. Klausimas dėl prašomų priteisti palūkanų mažinimo gali būti sprendžiamas tik teismui įvertinus tam tikras, konkrečios bylos aplinkybes. „Aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“) palūkanų samprata įstatyme neatskleista, ji plėtojama teismų praktikoje. Todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles palūkanas, turi įvertinti ar reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia skolininko, kaip vartotojo, ir kreditorės interesų pusiausvyros. Šios aplinkybės nėra nustatinėjamos sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. CPK 435 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai įtvirtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje, vertinti sutartinių palūkanų, neviršijančių Vartojimo kredito įstatyme nustatytos maksimalios normos, pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiškaus nepagrįstumo“ sąvoką, todėl sprendė, kad kreditorės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis