- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-768-173/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- T. Ž., Jonavos rajono
- Pareiškėjas
- L. P.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė, Albina Cirulienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens T. Ž. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Jonavos rajono 1 -ajam notarų biurui, T. Ž. ir S. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir jos motina L. K. Gotautienė priėmė V. K. , mirusio 1989 m. balandžio 12, palikimą-sodo namelį, šiltnamį, ūkio pastatą, kiemo įrengimus, esančius sodininkų bendrijoje „Pušynas" žemės sklype Nr. 195, Gulbiniškių k., Dumsių sen., Jonavos rajone, faktiškai pradėdamos jį valdyti, ir, kad ji po motinos L. K. Gotautienės, mirusios 2000 m. lapkričio 18 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad po tėvo V. K. mirties palikimą, kurį sudarė minimas sodo namelis su priklausiniais faktiniu valdymu priėmė kartu su motina. Abi dirbo žemės sklypą, sodino daržoves, gėles, prižiūrėjo vaismedžius ir vaiskrūmius, remontavo sodo namelį, naudojosi juo bei mokėjo nario mokestį SB „Pušynas". Po motinos mirties, pareiškėja ir toliau naudojosi šiuo turtu ir kitais motinos daiktais ir juo rūpinosi.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir jos motina L. K. Gotautienė priėmė V. K. , mirusio 1989 m. balandžio 12 d., palikimą, faktiškai pradėdamos jį valdyti, o po motinos mirties, pareiškėja priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Iš Centrinės Hipotekos registro įstaigos 2006 m. rugsėjo 7 d. pranešimo Nr.B5-06153(06) nustatė, kad Testamentų registre nėra duomenų apie V. K. ir L. G. sudarytus testamentus ir palikimo priėmimų faktus (b. l. 25). Jonavos rajono 1-ojo notarų biure šių asmenų turto paveldėjimo bylos neužvestos (b. l. 24). Įvertinęs liudytojos A. U. parodymus, kad po V. K. mirties sodo sklypą prižiūrėjo, tvarkė, duodavo pinigus nario mokesčiams sumokėti, remontavo sodo namelį pareiškėja, teismas sprendė, kad minimą turtą po tėvo mirties faktiniu valdymu pareiškėja paveldėjo kartu su motina, o po motinos mirties -ji viena.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo T. Ž. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų išaiškintos visapusiškai. Teismas, iš apeliantės nepriimto pareiškimo bei
paaiškinimų turėjo suprasti, kad ji taip pat priėmė tėvų palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 3 p., numato, kad suinteresuotas asmuo ginčą dėl teisės gali iškelti pateikdamas pareiškimą su savarankiškais reikalavimais arba jo nepateikdamas bet pareikšdamas atsikirtimus. Dėl šios priežasties, apeliantės nuomone, nebuvo atskleista bylos esmės, kas pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažeisti CPK 161 str. 1 d., reikalavimai, nes apeliantei nebuvo pasiūlyta pasirūpinti advokato pagalba, kas turėjo įtakos sprendimo nepagrįstumui ir teisėtumui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. P. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjos paaiškinimais, liudytojos A. U. parodymais, įrodymais, patvirtinančiais mokesčių mokėjimą. Suinteresuotas asmuo T. Ž. sode niekada nesilankė, jo neprižiūrėjo, po tėvų mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Ji turi vidurinį išsilavinimą, yra sveika ir darbinga, todėl advokato pagalba galėjo pasirūpinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja L. P. prašė nustatyti palikimo, atsiradusio 1989 m. balandžio 12 d. mirus jos tėvui, 2000 m. lapkričio 18 d. mirus jos motinai, priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šių reikalavimų, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo tesiės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams-įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000m. CK 5. 3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5. 50 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti paduodamas palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš šios bylos matyti, kad dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi pareiškėja L. P. . Suinteresuotas asmuo, šiuo atveju apeliantė T. Ž. , nesutiko, kad toks faktas būtų nustatytas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ji siekė įrodyti, kad ir ji yra priėmusi palikimą, bet be atstovo (advokato) pagalbos nesugebėjo tinkamai ginti savo teisių. Tuo teismas įsitikino nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės, kad T. Ž. būtų atstovaujama procese.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. Nutarimu Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“. Šio nutarimo 3 punkto 6 papunkčiu nustatyta, kad suinteresuotas asmuo ginčą dėl teisės gali iškelti pateikdamas pareiškimą su savarankiškais reikalavimais arba jo nepateikdamas, bet pareikšdamas atsikirtimus. Iš bylos medžiagos (teismo posėdžio protokolo, teismo sprendimo) matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, dėl ko neatskleista bylos esmė (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą ir bylą perduoti Jonavos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.