Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Editai Linkutei, Renatai Girdvainytei, Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, atsakovui L. V. Š., viešame teismo posėdyje, nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui L. V. Š. dėl iškeldinimo iš namo ir 307,41 Lt priteisimo bei atsakovo L. V. Š. priešieškinį dėl 2006-10-02 sutarties Nr. 10318 ir perdavimo–priėmimo akto Nr. 10320 panaikinimo, tretieji asmenys J. V. Š., notarė J. N. ir notarė S. D. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuosavybę, kuri įregistruota viešame registre, ji įgijo pagal 2006-10-02 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 10318 ir priėmimo–perdavimo aktą Nr. 10320. Minėto namo rūsyje nuo 1997 m. gyvena atsakovas, jis naudojasi visomis komunalinėmis paslaugomis. Po E. L. mirties 2007-02-15 atsakovas už komunalines paslaugas nemoka, nesirūpina gyvenamąja patalpa, ją pavertė sąvartynu, įspėtas – iš rūsio neišsikelia.

Dėl iškeldinimo

Kasacinio teismo ne kartą yra nurodyta, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovo pareiga yra suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą. Nors ieškovė, reikšdama ieškinį, vadovavosi teisės normomis, reguliuojančiomis nuomos teisinius santykius, tačiau, teismo nuomone, tarp šalių yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi nenustatyta, kad atsakovas būtų mokėjęs nuomos mokestį už naudojimąsi namu. Ieškovei įgijus nuosavybės teisę į ginčo namą, santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir jo mirusios sesers E. L., toliau tęsėsi (CK 6.643 str. 2 d.).

Ieškovė reikalavimą iškeldinti atsakovą iš patalpų grindžia argumentais, kad atsakovas nemoka už komunalines paslaugas, nesirūpina gyvenamąja patalpa, ją pavertė sąvartynu, įspėtas – iš rūsio neišsikelia.

Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse, pagal kurią šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę reikalauti panaudos sutartį nutraukti dėl šioje normoje įvardytų panaudos gavėjo veiksmų ar neveikimo. Ieškinys, kuriuo panaudos davėja prašė teismo nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, yra grindžiamas panaudos gavėjo veiksmais, pažeidusiais sutartį: panaudos gavėjo mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimu, nesirūpinimu patalpa ir jos būklės pabloginimu.

Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį panaudos davėjas įgyja teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas: 1) naudoja daiktą ne pagal paskirtį; 2) nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą; 3) iš esmės pablogina daikto būklę; 4) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. Sutarčiai nutraukti pakanka bent vieno iš nurodytų pagrindų, jeigu kuri nors iš išvardytų pagrindų patvirtinančios aplinkybės reikštų esminį sutarties pažeidimą CK 6.217 straipsnio prasme. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškinys grindžiamas CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimu. Ieškovė į bylą pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b. l. 77–78, 80–86) iš kurio matyti, kad patalpa, kurioje gyvena atsakovas, neatitinka net minimalių sanitarinių sąlygų. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad jis gyvena patalpoje, kurias 2007-10-25 apžiūrėjo antstolė ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovas taip pat posėdžio metu paaiškino, jog kol gyva buvo jo sesuo, už namo išlaikymą jie mokėjo bendrai, o po sesers mirties jokių mokesčių nemokėjo. Konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas pažeidė CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, ieškovė įstatymo nustatyta tvarka įspėjo atsakovą atlaisvinti patalpas, o atsakovui neatlaisvinus patalpų, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą. Todėl ieškinio dalis dėl atsakovo iškeldinimo tenkintina (CPK 176-185 str.).

Dėl 307,41 Lt priteisimo

CK 6.636 str. nurodoma, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, daryti einamąjį ir kapitalinį jo remontą ir apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Atsakovas posėdžio metu neneigė, kad nuo 2007m. kovo iki 2007 m. liepos mėn. jokių mokesčių nemokėjo, name gyveno vienas. Ieškovė apmokėdama atsakovo skolas tretiesiems asmenims, susidariusias nuo 2007m. kovo iki 2007 m. liepos mėn. (t. 1, b. l. 11-14), t. y. įvykdydama prievoles, kurias įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuota, įgavo regresinį reikalavimą pagal įstatymą (CK 6.114 str. 1 d. 3 p.), todėl jos sumokėtos sumos (307, 41 Lt) priteistinos jai iš atsakovo, kaip asmens, kuris faktiškai naudojosi trečiųjų asmenų teikiama elektros energija ir gamtinėmis dujomis.

Dėl sandorių nuginčijimo

Byloje nustatyta, jog tarp E. L. ir L. P. 2006-10-02 buvo sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią atsakovė L. P. už gautą namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsipareigojo išlaikyti E. L. iki gyvos galvos – suteikti jai maitinimą, drabužius, nupirkti vaistus, išskalbti drabužius ir suteikti kitas būtinas paslaugas Šalys taip pat susitarė, kad turto perleidėja perleidžiamu turtu naudosis iki jos gyvos galvos (Sutarties 3 p., 4 p., t. 1, b. l. 58).

Atsakovas, iš esmės nereikšdamas didelių pretenzijų dėl netinkamo šios sutarties vykdymo, prašo šį sandorį ir turto perdavimo – priėmimo aktą panaikinti, kadangi, jo nuomone, jo sesuo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti bei galbūt sutartyje yra ne sesers parašas.

Teismų praktika nustato specialias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, pagal kurias kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu.

Trečiasis asmuo J. V. Š. (t. 4, b. l. 116) posėdžio metu nurodė, kad mirusioji E. L. iki mirties buvo protinga, sąmoninga. Iki 2006 m. vasaros ji nesikreipė į gydytojus, tačiau 2006 m. vasarą patyrė širdies infarktą. Nors buvo pakankamai silpnos fizinės sveikatos, tačiau tai neatsiliepė jos psichinei būsenai – ji domėjosi, kas vyksta aplinkui, žiūrėdavo televizorių.

Byloje apklausti liudytojai R. P., A. Ž., A. R., D. T., T. L. Š., R. Š. (t. 2, b. l. 116–121) nurodė, kad ieškovė užtikrino nuolatinę E. L. priežiūrą, 2006 m. rudenį ji buvo protinga, socialiai orientuota, aiškiai suvokė savo veiksmus, gyveno protiškai aktyvų gyvenimą, jokios proto negalios negalima buvo įtarti. Dalis liudytojų dar 2006 m. rudenį iš mirusiosios E. L. žodžių žinojo apie tai, kad E. L. namą užrašė ieškovei (D. T., A. R.). Minėti liudytojai yra mirusiosios ir bylos šalių kaimynai, t. y., svetimi žmonės, ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo šiais liudytojų parodymais abejoti.

Liudytojas A. V. B. paaiškino apie atsakovo ir mirusiosios santykius, buvusius prieš 12–15 metų, todėl jo parodymais teismas nesivadovauja (t. 2, b. l. 119–120). Liudytojas V. G. (t. 2, b. l. 121–122) paaiškino, kad atsakovas pas E. L. gyveno kaip padėjėjas, tačiau pačios E. L. nepažino, nieko negalėjo paaiškinti apie jos sveikatos būklę 2006 m. rudenį, todėl ir šio liudytojo parodymai nėra reikšmingi sprendžiant sandorio nuginčijimo klausimą.

Byloje nustatyta, jog dėl amžiaus ir fizinių galių E. L. pagalbos buityje reikėjo anksčiau, nei buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, ir šią pagalbą jai teikė ieškovė. Tik paskutiniais jos gyvenimo metais buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Byloje apklausta notarė J. N., tvirtinusi 2006-10-00 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą, paaiškino, kad tvirtinant sandorį bendravo su E. L., kuri išreiškė savo valią tokio sandorio sudarymui (nors pradžioje norėjo sudaryti dovanojimo sutartį, tačiau notarei paaiškinus pasekmes, pasirinko kitą sandorio rūšį), turėjo fizinę galimybę pati jame pasirašyti, įrašė pavardę bei pasirašė ir notarei nekilo jokių abejonių dėl jos psichikos būklės ar dėl to, jog yra kitų kliūčių sandorio sudarymui (t. 2, b. l. 129–131).

Atlikus pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 4, b. l. 6–8) nebuvo nustatyta, kad E. L. 2006-10-02 būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Teismas neturi pagrindo netikėti specialistų išvadomis, gautomis įstatymo nustatyta tvarka, kurios yra patvirtintos ir kitais įrodymais, surinktais byloje.

Byloje taip pat nesurinkta įrodymų, kad sutartį pasirašė ne E. L. Nors atsakovas ir prašė skirti rašysenos ekspertizę, teismas šį prašymą buvo patenkinęs (t. 2, b. l. 134–136), tačiau pastarajam neįmokėjus avanso už ekspertizės darymą, šis procesinis veiksmas nebuvo atliktas (t. 2, b. l. 150). Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad sutartį pasirašė ne jo sesuo, nes jos rašyseną jis gerai pažinojo, kadangi teismui pateikta fotonuotrauka (t. 1, b. l. 69) yra datuota 1952 m., o raštelyje (t. 1, b. l. 70) visai nenurodyta jo surašymo data. Todėl įvertinus byloje esančių įrodymų, šalių ir liudytojų parodymų visumą, atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos gali būti nutraukta rentos gavėjo reikalavimu, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Pagrindinė rentos mokėtojo, įgijusio rentos gavėjo turtą, pareiga yra teikti turto perleidėjui aprūpinimą iki gyvos galvos (CK 6.460 str.). Ieškovės prievolė išlaikyti E. L. iki gyvos galvos baigėsi jos mirtimi. Ieškovas, kaip E. L. ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą, sutartį ginčija tuo pagrindu, kad E. L., sudarydama sandorį, nesuprato savo veiksmų, ne pati pasirašė sutartyje bei ieškovė netinkamai įvykdė prisiimto įsipareigojimo išlaikyti E. L. iki gyvos galvos. Pažymėtina, kad rentos gavėja E. L. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties neginčijo. Atsakovas, ginčydamas minėtą sutartį, gina savo, o ne rentos gavėjos E. L. interesus. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra asmeninio pobūdžio, todėl pagal ieškovo nurodytas aplinkybes spręsti, ar rentos gavėjos teisės buvo pažeistos, kai ji pati reikalavimo dėl netinkamo išlaikymo nebuvo pareiškusi, nėra pagrindo.

Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

Iš byloje esančių dokumentų (t. 1, b. l. 5) matyti, kad ieškovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, patyrė 4 100 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 6, 184,185, t. 3, b. l. 179, 185, t. 4, b. l. 29, 30), sumokėjo 200 Lt antstoliui (t. 1, b. l. 70) bei 1 000 Lt už ekspertizę (t. 3, b. l. 124).

Iš bylos dokumentų matyti, kad advokatas surašė ieškinį, 4 atsiliepimus (į priešieškinį ir atskiruosius skundus) (t. 2, b. l. 36, 51–54, t. 3, b. l. 23, 174–178), dalyvavo 19 teismo posėdžių. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės prašomos priteisti advokato išlaidų sumos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 88 str. 1 d. 8 p., CPK 93 str. 1 d.). Kitos ieškovės patirtos išlaidos (200 Lt antstoliui ir 834,5 Lt ekspertizei) laikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl priteistinos iš atsakovo.

Atsakovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo (t. 1, b. l. 188–189), tačiau bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (258,45 Lt), atsakovas privalo atlyginti valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 93 str. 1 d. 96 str.1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, gydymo įstaigoms (t. 1, b. l. 64, t. 3, b. l. 118) grąžintinos asmens sveikatos istorijos; Kretingos rajono apylinkės teismui grąžintina civilinė byla Nr. 2-312-474/2007 (t. 1, b. l. 190); ieškovei L. P. grąžintini 2006-10-02 sutarties (registro Nr. 10318) ir priėmimo – perdavimo akto (registro Nr. 10320) bei 2006-07-24 įgaliojimo originalai; atsakovui L. V. Š. grąžintinas laiško originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovą L. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visa manta iš ieškovei L. P. priklausančio gyvenamojo namo (rūsio), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovo L. V. Š. 307,41 Lt (tris šimtus septynis Lt 41 ct) už komunalines paslaugas ir 5 134,50 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. P.

Priteisti iš atsakovo L. V. Š. 258,45 Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis Lt 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti: gydymo įstaigoms - E. L. asmens sveikatos istorijas; Kretingos rajono apylinkės teismui - civilinę bylą Nr. 2-312-474/2007; ieškovei L. P. - 2006-10-02 sutarties (registro Nr. 10318) ir priėmimo – perdavimo akto (registro Nr. 10320) bei 2006-07-24 įgaliojimo originalus; atsakovui L. V. Š. - laiško originalą.

Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.