Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

gynėjams advokatams Dainiui Tamošiūnui, Gediminui Marcinkevičiui, Linui Stanislovui Bagdonui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. ir T. L., susitarę ir veikdami kartu bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtą prekių – 3390 kg vandens pypkių tabako neišvežimą, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 340 964,40 Eur įskaitant privalomus mokesčius, sudarančius 284 826,00 eurų, ir kurios pagal tranzito dokumentus vežėjo UAB „E.“, į. k. (duomenys neskelbtini) , turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, o būtent:

E. S., būdamas „T.“ savininku kartu su „T.“ direktoriumi T. L. organizavo krovinio – 3390 kg vandens pypkių tabako neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, t. y. 2016-02-15 nurodė UAB „E.“ atstovui 2016-02-17 paimti prekes iš UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), naudojamų sandėlių, pagal Bendrijos tranzito procedūros lydintį dokumentą T1 MRN 16LTVR500014E83B71, kurios pagal minėtą tranzito deklaraciją turėjo būti pristatytos į Latvijos Respublikos paskirties muitinės įstaigą – Latvijos muitinės (duomenys neskelbtini) postą iki 2016-02-24, ir nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nurodė neteisėtai nuimti muitinės plombą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškrauti prekes iš transporto priemonės – krovininio automobilio „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą. Taip buvo neteisėtai neišvežtas iš Lietuvos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 3390 kg vandens pypkių tabakas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 340 964,40 Eur, įskaitant privalomus mokesčius, sudarančius 284 826,00 eurų, kuris pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos Respublikos.

2. Kaltinamasis E. S. paaiškino, kad Latvijoje buvo sukūręs logistikos paslaugų įmonę „E.“. A. K. buvo verslo partneris iš Sankt Peterburgo. Vėliau, dėl krovinio vagystės susidūrus su finansinėmis problemomis, įmonę pardavė. Dėl įmonės pardavimo kreipėsi į Latvijos advokatą vardu K., kurio duomenis rado internete. N. S. surado K. Jie turėjo būti atvykę į Latviją pas notarą, nors K. nematė. Negali paaiškinti, kodėl jo kompiuteryje buvo rastos N. S. asmens tapatybės dokumento nuotraukos, gal dėl dokumentų perrašymo buvo reikalinga. Už įmonę jam sumokėjo 2000 eurų. Po to įsteigė įmonę „T.“. Jis buvo vienintelis akcininkas, T. L. paskirtas šios įmonės direktoriumi.

2.1. Dėl šio kaltinime nurodyto atvejo gali paaiškinti, kad elektroniniu paštu ar jiems tiesiog paskambinus buvo gautas užsakymas pervežti krovinį iš Vilniaus. Užsakovas buvo Ukrainos pilietis R. K. Gali būti, kad A. K. dėka buvo gautas šis užsakymas. Jį yra matęs Lietuvoje, gal ir tada buvo susitikę, kai perrašė akcijas. Gal jis kokių nors duomenų turėjo apie šį vandens pypkių tabako pervežimą. Gali būti, kad A. K. suvedė su R. K. Pagal dokumentus krovinys – pypkių tabakas, kurio sudėtyje nebuvo tabako, turėjo būti iškrautas Kazachstane, tačiau krovinį iškrovė (duomenys neskelbtini). R. K. užsakė krovinį – pypkių tabaką pervežti iš oro uosto iki sandėlių (duomenys neskelbtini). Tada jie užsakė vežėją (užsakinėjo T.), sumokėjo už pervežimą.

Atskraidintą krovinį nuvežė į (duomenys neskelbtini). Realiai jis nežinojo, kur tas krovinys turėjo keliauti toliau. Turbūt vėliau (duomenys neskelbtini) krovinį pakrovė į kitą vilkiką ir išvežė. Šis krovinys atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į vienos Latvijos įmonės, kurioje dirbo T., nuomojamą garažą. Asmeniškai jis tame garaže nebuvo. Šiuo atveju jis nepripažįsta, kad organizavo nusikaltimo padarymą, nes veikė kiti asmenys. Niekaip negali paaiškinti fakto, kad iš jo kompiuterio 2016 m. kovo 30 d. V. L. buvo išsiųstas prisegtas 2015-02-12 dokumentas, kuriame rašoma, kad N. S. informuoja, kad rūkomasis mišinys, skirtas vandens kaljanams neturi savyje tabako. Po įmonės „E.“ pardavimo su šia įmone nevykdė jokios veiklos. Nežino, kodėl jam buvo siunčiamas 2016-08-31 įgaliojimas, pasirašytas N. S., kuriuo įgaliojamas K. P. Gali būti, kad jo kompiuteriu naudojosi kitas asmuo. Iš jo kompiuterio K. A. 2016-02-08 siuntė žinutę į paklausimą apie kodą „ kaip INVOIS ir (duomenys neskelbtini)“. Tačiau tiksliau apie šį susirašinėjimą nieko negali paaiškinti, nes pastoviai vykdavo panašaus pobūdžio procedūros, derinimai, nes jie kaip tarpininkai turėdavo suforminti dokumentus Lietuvoje, kad dokumentai tiktų pasienyje išmuitinimui. Nežino, kodėl rašė jam žinutę, kad „bus su kodais, nedaro be kodo“, taip pat nieko negali pasakyti, kodėl klausia, koks bus kodas. Taip pat negali paaiškinti, kodėl gaudavo dokumentus iš A. K. dėl aptariamo krovinio. Užsakymas dėl krovinio pervežimo iš Vilniaus „R.“ į (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas „T.“ ir „L.“. Šią sutartį iš jų pusės pasirašė T. Kaip ant CMR dėl krovinio pervežimo 24 grafoje atsirado „E.“ antspaudas, jis nežino, gali būti, kad antspaudas buvo paliktas garaže, gal kas ir uždėjo. Antspaudą, kad prekės gautos, galėjo uždėti bet kas. Kas priėmė ir perkrovė krovinį, jis nežino. Šiuo atveju tranzitinis krovinys negalėjo būti iškrautas. Garažo mechanikų neklausė, į kokią mašiną jie perkrovė krovinį.

4. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. paaiškino, kad jis yra „T.“ direktorius, užsiima ekspedijavimu. E.S. veikloje nedalyvauja ir apie užsakymus nieko nežino. Dėl jam pateikto įtarimo paaiškina, kad gyvendamas Ukrainoje susipažino su asmeniu vardu R. Ž., o bendraujant per „Viber“ jis vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Vieno susitikimo metu R. paminėjo, kad į Vilnių atgabens krovinį – vandens pypkių tabaką, o jo paprašė surasti sandėlį ir organizuoti krovinio pervežimą. Kai krovinys buvo atgabentas, jis nurodė krovinį vežti į UAB „R.“. Vėliau jam paskambino R. ir pasakė, kad krovinį reikia vežti į (duomenys neskelbtini). Kai krovinys atvyko į (duomenys neskelbtini), antros dienos pusėje R. su dar dviem asmenimis atėjo į ofisą (duomenys neskelbtini), pateikė CMR bei paprašė, kad pasirašytų pervežimo dokumentuose – CMR kaip „T.“ atstovas. Tačiau sumaišęs jis uždėjo „E.“ antspaudą, nes šalia buvo ir E. darbo stalas, ant kurio būdavo kelių įmonių antspaudai. R. atstovauja Rusijos Federacijos įmonei, kurios duomenis pateiks vėliau. Koks buvo tolesnis krovinio likimas, jo nedomina.

4.1. 2016-11-18 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. L. savanoriškai pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ sąskaitą faktūrą, užsakymo sutartį Nr. T69, kvitą (t. 6, b. l. 127–128, 134–135, 129–130, 131).

5. Liudytojas S. J. parodė, kad jis yra UAB „C.“ direktorius. Įmonės veikla – muitinės tarpininkavimas oro uoste. Kai atvyksta klientų kroviniai, kroviniams daro deklaracijas ir jei reikia perveža krovinius kliento prašymu. Deklaracijas pildo importo arba tranzito procedūrai. Jei krovinys tranzitinis, jis dažniausiai vežamas į kitą terminalą. Kartu su kroviniu gauna krovinio važtaraštį. CMR yra kelių važtaraštis, o krovinio, kuris atskraidintas lėktuvu, važtaraštis yra AVB. Taip pat prie krovinio pridedamas „invoisas“ – sąskaita faktūra. Iš sąskaitos faktūros matyti, iš kur prekės atgabentos ir kokia jų vertė. Šiuo nagrinėjamu atveju gavo tabaką. Krovinį pristatė į UAB „R.“ terminalą. Bendradarbiavimas paprastai vyksta elektroniniu paštu. Fiziškai krovinio nemato. Vairuotojas pasikrauna krovinį, muitinė jį užplombuoja ir jis išvežamas, šiuo atveju krovinys buvo išvežtas į UAB „R.“ terminalą. Paprastai didesni kroviniai bei tabakas yra plombuojami. Iš dokumentų mato, kad T. L. sausio 24 d. nurodė krovinį vežti į UAB „R.“ terminalą. Su juo, kaip su užsakovu, bendravo elektroniniu paštu. Krovinys buvo plombuotas muitinės darbuotojų. Nuvykęs į UAB „R.“ vairuotojas eina į muitinę, tada muitinė duoda leidimą krovinį atplombuoti ir iškrauti sandėlyje. Vadinasi, krovinys keliavo muitinės prižiūrimas. Krovinio dokumentuose nurodyta 128 014,00 Eur mokesčių suma. Šią sumą apskaičiuoja kompiuteris. Į ją įtraukiamas tabako svoris, nuo jo skaičiuojami mokesčiai, t. y. akcizo, muito ir PVM mokesčiai, priklausomai nuo tabako svorio. Jei tabakas būtų likęs Lietuvoje, juo būtų galima prekiauti sumokėjus minėtus mokesčius.

6. Liudytojas V. L. parodė, kad jis yra UAB „R.“ direktorius. Su E. S. pažįstamas asmeniškai. Sutartis su UAB „E.“ buvo sudaryta gal prieš trejus metus. Palaikė kontaktą tiek su E., tiek su A. iš Rusijos, nes kroviniui nebuvo uždarytas tranzitas. Šiuo atveju, E., ar A. paklausė, ar priimsiantys krovinį pasaugoti, nes oro uoste jiems buvo brangu. Vėliau atėjo užsakymas pakrauti prekes ir išsiųsti į Latviją. Suformino tranzitą, pakrovė krovinį ir išsiuntė. Krovinio nematė. Tvarkė tuos reikalus visi trys – jis su E. kalbėdavo žodžiu, o visus kitus formalumus atsiųsdavo T. Tarpininkė B. neapskaičiavo akcizo mokesčio, nes mokestis ir neturėjo būti apskaičiuotas. Tai sprendžia iš kliento žodžių, be to, buvo nuėję patikrinti krovinio ir ant pakuočių matė užrašą – be tabako. Jei būtų akcizinės prekės, tai jų garantija nebūtų tinkama. Laikyti akcizines prekes sandėlyje gali, jiems yra suteiktas muitinės kodas, tačiau išsiunčiant prekes tranzitu, bet kuri kompanija, kuri išduoda garantijas tranzitui, be atskiro suderinimo garantijos neišduoda. Jų naudota (duomenys neskelbtini) banko garantija akcizinėms prekėms netiko dėl taikomų mokesčių ir garantijos dydžio. Jų garantija negali viršyti 10 000 eurų, o akcizinėms prekėms gali būti išduodama garantija iki 240 000 Eur. Paprastai, taikant bendrąją garantiją, atitinkami skaičiai nurodomi muitininkui, jis duomenis įveda į sistemą. Sistema nuo bendrosios garantijos nusirašo sumą, ją grąžina tuomet, kai tranzitas užsidaro. Taigi garantas sumoka muitinei, o tada regreso tvarka išsireikalauja. Taikant individualią garantiją, akcizinėms prekėms gali būti reikalaujama, pvz., krovinio palyda. Dėl aptariamos procedūros užbaigimo E. pasiūlė kalbėtis su A. Pokalbių su A. K. per „Skype“ programėlę išrašus pateikė. Pradžioje reikėjo pateikti įrodymus, kad prekės pristatytos į paskirties įstaigą, vėliau ieškoti panašių prekių, kurių sudėtyje nėra tabako. Bandė įtikinti A., kad gražintų krovinį į sandėlį ir sureguliuotų situaciją, be to, klausė A., kur iš tikrųjų yra tabakas, tačiau normalaus atsakymo nesulaukė. Bendraudamas su A., prašė gamintojo sertifikatų, tiesioginio pirkimo sąskaitų, nes norėjo gauti neginčijamus įrodymus, kad tame mišinyje tabako nebuvo. Viską, ką gavo per „Skype“ programą, atspausdino ir pateikė tyrėjai. Su T. pokalbių nebuvo. E. tai yra E. Kovo 18 d. rašė jam, kad reikia R. kontaktų, nes reikėjo gauti muitinės ar sandėlio kontaktus, nes ieškojo atsakymo, kur yra krovinys Latvijoje.

7. Liudytojas A.A. parodė, kad dirba UAB „R.“ krovos kuratoriumi. Jo pareiga – pakrovimo metu teisingai paskirstyti svorius. Kadangi priimdavo krovinius, bendraudavo ir su kaltinamaisiais. Pamena, kad apžiūrėjo jų krovinį. Ant pakuočių buvo parašyta „tabaco“. Prekes apžiūrėjo su tarpininke J. B. Tačiau pakrovime, kaip ir užsakovai, nedalyvavo, nes klientai nereikalavo. Kas prekes krovė, taip pat nepamena, nes sandėlyje dirba daug žmonių, kam eilės tvarka pakliuvo, tas ir krovė. Jų sandėlyje galima laikyti akcizines prekes.

8. Liudytoja J.B. parodė, kad dirba UAB „R.“ muitinės tarpininko atstove. Sutartis dėl paslaugų teikimo buvo sudaryta su „E.“. Sutarties T525 su „E.“ pagrindu buvo vykdoma ši operacija. Gali būti, kad su vienu iš kaltinamųjų – E. susirašinėjo per „Skype“. Aptariamas krovinys buvo atgabentas lėktuvu ir iš oro uosto atvežtas į UAB „R.“ sandėlį. Šis krovinys buvo iškrautas sandėlyje. Ji pati vieną kartą ėjo apžiūrėti prekių, nes norėjo įsitikinti, ar akcizinė prekė, ar ne. Su sandėlininku A. atidarė vieną dėžę. Joje buvo pakeliai kvapnaus tabako. Ant etikečių buvo užrašyta „non tabaco“. Nufotografavo prekę, nes darė laikino saugojimo deklaraciją tam, kad pateiktų muitinei, kad uždarytų tranzito procedūrą. Nufotografavo, nes norėjo parodyti inspektoriui, kad tai ne akcizinė prekė. Ar dokumentuose buvo parašyta, kad prekė be tabako, neatsimena. Krovinys buvo formintas kaip neakcizinis. Sąskaitoje ir kituose dokumentuose buvo nurodytas kodas (duomenys neskelbtini). Deklaruojami pirmi 4 skaičiai. Paskaičiavo draudimo sumą – 9000 Eur, kaip neakcizinei prekei. Direktoriaus S., kuris patvirtino, kad prekė ne akcizinė, nematė. Pagal kodo pirmus 4 skaičius yra tabakas. Tabakas yra akcizinė prekė, bet šiuo atveju buvo ne akcizinė prekė. Pagal dokumentus ji nemato, kad prekė akcizinė. Ant pačių krovinio pakuočių buvo surašyta, kad be akcizo. Be to, akcizinių prekių negali iškrauti sandėlyje. Be to, pati sistema leido nurodytu kodu iškrauti prekę sandėlyje, nes tai nėra akcizinė prekė. Tokių krovinių buvo ne vienas ir buvo įdomu pažiūrėti, todėl kartu su A. ėjo į sandėlį patikrinti krovinio. Ji negali paaiškinti, kodėl 24 eilutėje yra „E.“ spaudas. Tačiau tai reiškia, kad spaudą uždėjo ir pasirašė tas, kas gavo krovinį ir turėjo „E.“ spaudą.

9. Liudytojas D.D. paaiškino, kad jam, kaip muitinės inspektoriui, UAB „R.“ pateikė dokumentus. Kas iš tarpininkų atnešė dokumentus, neprisimena. Kai atneša dokumentus, patikrina krovinį, įformina dokumentus, užplombuoja ir išleidžia mašiną. Šiuo atveju iš terminalo išvažiavo krovinys – vandens pypkių tabakas, kurio sudėtyje nėra tabako. Yra dviejų rūšių vandens pypkių tabakas: toks, kuriame yra paties tabako, ir toks, kuriame tabako nėra, tačiau pavadinimas yra vienodas – vandens pypkių tabakas. Po kurio laiko sužinojo, kad krovinys dingo. Dar vėliau gavo tarnybinę nuobaudą – pastabą, už tai, kad rizikos valdymo sistema išmetė kriterijų, reikalaujantį patikslinti prekės aprašymą ir įvesti prekės kodą. Tačiau pagal tranzito tvarką, prekės kodas nebuvo būtinas tranzito deklaracijoje, nes pats prekės aprašymas buvo tikslus – vandens pypkių tabakas, kurio sudėtyje nėra tabako, todėl nutaręs, kad prekė ne akcizinė, neįvykdė rizikos valdymo sistemos nurodymo. Apklausos metu (2 t. b. l. 141–142) minėjo, kad 2016-02-16 sąskaitoje faktūroje yra nurodytas pilnas sistemos kodas, kuris nurodo, kad vandens pypkių tabako sudėtyje yra tabako, todėl reikia skaičiuoti mokesčius kaip akcizinei prekei. Tačiau jis į tai neatkreipė dėmesio dėl to, kad nebuvo priskaičiuota garantija. Realiai pagal pilną kodą galima nustatyti, ar prekė akcizinė ar neakcizinė, tačiau tranzitinėje deklaracijoje kodo nebuvo. Kodo pirmi skaičiai neišskiria akcizinių ir neakcizinių prekių. Garantiją paskaičiavo muitinės tarpininkai, kurie ruošė dokumentus. Jie paskaičiavo garantiją kaip neakcizinei prekei. Prekės kodas – (duomenys neskelbtini) neturi pabaigos skaičių, todėl negalima pasakyti, ar šis kodas yra akcizinės prekės, kadangi kodas turi būti iš 11 ar 12 skaičių. Kodų pradžia tiek akcizinėms, tiek neakcizinėms prekėms yra vienoda. Šiuo atveju dar buvo prekės gamintojo sertifikatas, kuo neturėjo pagrindo netikėti. Sertifikate buvo parašyta, kad tai yra mišinys kaljanams be nikotino, su mėtų, persikų, arbūzų skoniu.

10. Liudytoja S.Z. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) teritorinėje muitinėje, Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiąja inspektore. Jų skyrius atlieka tyrimus dėl tranzito procedūrų užbaigtumo, neužbaigtumo. Yra nacionalinė tranzito kontrolės sistema, kuri galioja visoje Europoje, ir kada šia sistema naudodamasi, yra įforminama tranzito deklaracija ir kitoje šalyje ta tranzito deklaracija turi būti užbaigta. Jei deklaracija neužbaigta, po kurio laiko atlieka tyrimą, kodėl procedūra neužbaigta. Kartais būna tranzito deklaracija užbaigta su neatitikimais. Jei paskirties įstaiga suranda kažkokius neatitikimus, jie uždaro atitinkamu kodu, o skyrius atlieka tyrimą, nustatinėja, kur atsirado neatitikimas (ar buvo nepakrauta, ar pakeliui dingo). Šiuo atveju pradėjo tyrimą, kadangi sistema parodė, kad per nustatytą terminą deklaracija buvo neužbaigtos būsenos. Buvo užregistruotas atvykimas Latvijos muitinėje. Atvykimas reiškia, kad jei atvažiuoja krovinys į paskirties įstaigą, inspektorius privalo sistemoje paspausti atitinkamą mygtuką, reiškiantį, kad krovinys atvyko. Atvykimą sistemoje pamatė, tačiau yra tokia tvarka, kad per 6 paras po atvykimo pareigūnas turi įvesti tikrinimo rezultatus. Po atvykimo deklaracija nebuvo baigta ir praėjus 6 parų terminui. Pradėjus tyrimą žinutė nueina į paskirties įstaigą. Jie mato žinutę ir gali atsakyti atitinkamu kodu. Šiuo atveju negavo jokių žinių. Paskirties įstaiga buvo Latvijos muitinės postas, nes krovinys turėjo vykti į Kazachstaną. Latviai po mėnesio uždarė deklaraciją su neatitikimais. Jie nurodė, kad vietų kiekis nulis, svoris nulis, prekių kiekis nulis. Tada jų paklausė, kodėl nuliai, ar buvo mašina atvykusi, ar buvo apklaustas vairuotojas. Jie parašė, kad nebuvo atvykęs krovinys, nebuvo vairuotojo. Po kurio laiko iš departamento gavo raštą apie neužbaigtą deklaraciją. Šiame rašte buvo informacija, kad šios deklaracijos užbaigtos fiktyviai. Tada pradėjo klausinėti kriminalinės tarnybos, ar jie žino ką nors. Kriminalinė tarnyba parašė, kad dėl šio atvejo Latvijos muitinė pradėjo tyrimą. Latviai pranešė, kad tai fiktyvu, o tai reiškia, kad būna atvejų, kad krovinio nėra, bet už atlygį inspektorius užbaigia tranzito deklaraciją sistemoje. Jie Lietuvoje taip pat pradėjo tyrimą. Pirmiausia registravo skolą muitinei, kadangi kriminalinė tarnyba atsakė, kad jie nenustatė jokių asmenų, kuriems dar galėtų registruoti skolą. Vežėjas pasakė, kad jie neveža į užsienį, kad transportavimą atlieka Lietuvoje. Nematė, kas įvedė duomenis, nes tai buvo padaryta Latvijos muitinėje. Gali būti, kad latviai atliko savo tyrimą. Tame sąraše buvo ir daugiau deklaracijų, kurios buvo užbaigtos fiktyviai. Tiriamoje deklaracijoje buvo užbaigimas su neatitikimais, nurodyti buvo nuliai. Nurodė, kad krovinio nebuvo. Papildomai užklausus muitinę gavo atsakymą, kad net mašina nebuvo atvykusi. Dėl to latviai surašė aktą. Pagal prekės kodą, kuris buvo nurodytas dokumentuose, prekė laikoma akcizine ir taikomas muito mokestis. Taip nustatė muitinės skyrius, kuris užsiima skaičiavimais. Aiškinama, kad nebuvo prekės sudėtyje tabako, tačiau dokumentai iš Dubajaus, kurie buvo prie šios deklaracijos, tie patys buvo ir prie pirminės deklaracijos. Visuose buvo nurodytas kodas. Pagal tą kodą Tarifų vertinimo skyrius apskaičiavo mokesčius. Remiantis jų paskaičiavimu, registravo skolą. Gali pasakyti, kad iš tiesų, kodai vandens pypkėms su tabaku ir be tabako, skiriasi. Pradinius dokumentus matė, kai tranzito deklaracija buvo daryta Vilniaus oro uoste. Dokumentai vienodi, sąskaitos tos pačios, tačiau kilo įtarimų dėl to, kad Vilniaus oro uosto tranzito deklaracijos garantija buvo didelei sumai. Dėl to ir atliko tarnybinį patikrinimą, nes pastebėjo, kad muitinės pareigūno paskaičiuota maža garantija. Šiuo klausimu pareigūnas aiškino, kad pagal prekių aprašymus prekė buvo neakcizinė, tačiau realiai prekės aprašymas buvo minimalus. Tranzito deklaracijoje buvo parašyta „pypkių tabakas“, o sąskaitose parašyta „malesos tabakas“. Tačiau kodas buvo nurodytas toks, pagal kurį paskaičiavo, kad sudėtyje yra tabako. Tam tikslui ji pateikė kodą, koks buvo tranzito deklaracijoje – (duomenys neskelbtini), o tarifų skyrius paskaičiuodamas nurodė kodą (duomenys neskelbtini). Akcizo, PVM ir muito mokesčių paskaičiavimai buvo atliekami pagal sąskaitoje faktūroje nurodytas kainas. Į apskaičiuotą 284 826 Eur sumą įtraukta skola muitinei.

11. Liudytoja J.C. parodė, kad ji yra UAB „E.“ direktorė. Su T. L. kelis kartus yra bendravusi telefonu, jo užsakymu vežė krovinį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Sutarė pervežimo kainą, laiką. Kad tai bus akcizinis krovinys, ji nežinojo. Kai buvo mašina pakrauta ir užplombuota, tik tada sužinojo iš vairuotojo. Kai vairuotojas išvažiavo iš sandėlio, galutinio adreso dar neturėjo. Po to žinute ar el. paštu atsiuntė išsikrovimo adresą. Kontaktavo nuolat tiktai su T. Jis vieną kartą pasakė, kad yra Latvijoje ir negali kalbėti, tačiau taip pat sakė, kad visus tranzito dokumentus yra sutvarkęs. Kai iškrovė krovinį, vairuotojas paskambino ir apie tai pranešė jai. Galvojo, kad iškraunant buvo žmonių iš muitinės, kurie atplombavo krovinį. T. jai pasakė, kad išsikraus ir tada jie toliau gabens krovinį į Kazachstaną, taip kaip buvo pagal dokumentus.

12. Liudytojas A.H. parodė, kad dirba vairuotoju UAB „E.“. Vasario 17 d. iš įmonės direktorės gavo nurodymą SMS žinute pasikrauti 3 tonų 500 kg krovinį UAB „R.“ adresu (duomenys neskelbtini), o iškrauti (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) muitinėje muitininkas civiliniais rūbais užplombavo krovinį, tada gavo dokumentus (CMR, deklaraciją). Dokumentų neapžiūrėjo. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) aikštelės numerio nematė, todėl jiems paskambino ir paklausė, kur yra krovinio išsikrovimo sandėlis. Telefonu jam nurodė, kaip nuvažiuoti iki sandėlio. Išsikrovimo sandėlyje buvo 3 vyrai – du vyrai apie 30 metų, trečias apie 50 metų. Kažkuris nuėmė plombą, jis atidavė dokumentus, atidarė liftą, išsikrovė. Jis dar paklausė, ar jie turi teisę nuimti plombą. Vyriškis jam atsakė, kad jis yra atstovas „E.“ ir turi teisę nuimti plombą, kad viskas gerai. Tada dokumentus grąžino, jis paskambino savo direktorei J. ir pranešė, kad išsikrovė.

13. Liudytoja A. B. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB „A." dirba buhaltere nuo 2015 m. gegužės mėn., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2010-07-29 jai nuosavybės teise priklauso pastatas angaras – automobilių techninio aptarnavimo ir remonto baras adresu (duomenys neskelbtini). Pastatą įsigijo su tikslu nuomoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Skelbimą dėl patalpų nuomos patalpino į internetinį tinklalapį, kur buvo nurodytas jos telefono numeris. Nuo 2015 m. liepos 1 d. patalpas – angarą adresu (duomenys neskelbtini), pusei metų išnuomojo (duomenys neskelbtini). Vėliau sutartis nuo 2016-01-01 dar buvo pratęsta iki 2016-04-30. Sutartį adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė Latvijos (duomenys neskelbtini) direktorius P. S. P. S. atėjo pasirašyti sutarties ne vienas, kartu dar buvo vienas vyras, kurio apibūdinti dabar negalėtų, nes trumpai jį matė ir neįsidėmėjo, gali tik pasakyti, kad abu vyrai kalbėjo rusų kalba. 2015 m. birželio mėn. sutartis iškart nebuvo pasirašyta, nes Latvijos įmonės atstovas P. S. norėjo sutartį išversti į jam suprantamą kalbą, nes nei jis, nei kartu su jo buvęs vyras, lietuvių kalbos nemokėjo. Atsimena P. S. prašė jos išversti į rusų klabą, bet ji atsisakė. Tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena, bet galbūt pačią dieną abu vyrai grįžo į (duomenys neskelbtini), kur ji dirba, ir pasakė, kad jiems sutartį jau išvertė. P. S. pateikė įmonės pažymėjimą ir įmonės spaudą. Sutartį sudarė ir duomenis įrašė A. B. (Duomenys neskelbtini)direktorius minėjo, kad įmonė užsiims krovinių pervežimais, kad Lietuvoje įmonei atstovaus lietuvis T.L. Taip pat pasakė, kad jeigu kiltų problemų, visus reikalus derinti su T. L. T. L. sutarties pasirašymo dieną nedalyvavo, jis prisistatė vėliau, pasakė, kad yra Latvijos įmonės atstovas bei kad čia dabar dirbs. Prie angaro patalpos dar yra ir administracinė patalpa – ofisas, kurią taip pat nuomojo Latvijos įmonė. Ofise buvo 3 darbo vietos, kartu su T. L. ji dažnai matydavo ir dar vieną vaikiną. 2015 m. liepos mėn. adresu (duomenys neskelbtini), įmonė pradėjo vykdyti veiklą. Mašinos, kurios atvažiuodavo į angarą, kuriame dirbo T. L., dažniausiai buvo su Latvijos Respublikos numeriais. Ji nematė, kad jų veikla būtų labai intensyvi, t. y. nematė, kad būtų daug mašinų su kroviniais. Kai T. L. pradėjo dirbti, jie sutvarkė angaro vartus, kurie buvo sugedę, bei užklijavo tamsia plėvele langą, pro kurį iš antro aukšto koridoriaus, kur yra jos darbo kabinetas, galima buvo matyti, kas vyksta sandėlyje. Kai paklausė T., kam jie užklijavo langą, jis atsakė „kad jūs nematytume, kas vyksta“. Už patalpų nuomą atsiskaitymas vyko kiekvieną mėnesį, mokėjo grynaisiais pinigais T. L., Latvijos piliečiai nevažiavo į Lietuvą atsiskaityti už paslaugas. Kaip minėjo pirmiau, sutartis iš pradžių buvo sudaryta pusei metų, t. y. iki 2015-12-31. Po to 2015 m. gruodžio mėn. pas ją atėjo T. L. ir pasakė, kad Latvijos pilietis nori pratęsti nuomos sutartį ir paprašė paruošti naują sutartį. Kai sutartis buvo paruošta, T. L. atėjo pas ją, pasiėmė sutartį ir pasakė, kad ją nuveš į Latviją, kad įmonės direktorius P. S. pasirašytų. Pasirašytą sutartį T. L. atvežė po Naujųjų metų. Ji bendravo tik su T. L. 2016 m. balandžio pabaigoje Latvijos įmonė daugiau patalpų nuomos sutarties nepratęsinėjo. T. pasakė, kad jie surado kitas pigesnes patalpas (2 t., b. l. 113–114).

14. Liudytojas N. B. parodė, kad kaltinamieji nuomojosi sandėlius iš A. B. Nuomos sutarties pasirašymo metu jis dalyvavo. Nuomos sutarties pasirašymo metu T. L. ir E. S. buvo atvykę kartu su Latvijos piliečiu. Latvijos pilietis ir A. B. pasirašė sutartį.

15. Liudytoja D. U. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) teritorinėje muitinėje vyriausiąja inspektore. Jai prokurorė pateikė MRN numerius, kurie domina teismą, todėl ji surinko medžiagą. Jos

pareiga surinkti medžiagą, kaip yra skaičiuojami mokesčiai. Šiuo atveju buvo forminta akcizinė prekė – vandens pypkių tabakas. Krovinys buvo atgabentas iš Honkongo, yra pateiktas eurovažtaraštis. Pagal eurovažtaraštį muitinės tarpininkai deda krovinį į muitinės sandėlį ir formina laikinojo saugojimo deklaraciją. Po to formina tranzitą. Šiuo atveju tranzitas buvo į kitą muitinės sandėlį. Tada jie paskaičiuoja mokesčius. Mokesčiai skaičiuojami nuo prekių vertės. Pagrindinis dokumentas muitinėje yra LITARO sistema. Muitinės tarpininkas pateikia prekės kodą. Pagal kodą matyti, koks prekei taikomas akcizas, koks muitas. Kodą pateikė (duomenys neskelbtini), nors tranzitui užtenka ir 4 skaičių. Sprendžiant pagal kodą, prekė – vandens pypkių tabakas yra akcizinė. Garantija prekei taip pat buvo atitinkama, kadangi tai buvo akcizinė prekė. Sąskaitoje faktūroje nurodytas tipinis tabakas 1925 kg, ir 1500 kg, taip pat kaina 4812,5 USD. Iš oro uosto išvažiavo su sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Draudimas virš 100 000 eurų. Draudimas skaičiuojamas nuo krovinio vertės, pridėjus akcizus ir kt. Krovinio vertė 2016 metais buvo 4812 USD, jie buvo perskaičiuoti į eurus – 4603 Eur. Tada pridedamas trečiųjų šalių muitas A00, 4603 x 0749 (šis skaičius imtas iš LITAR sistemos) ir gavosi 3488 Eur. Tada skaičiuojamas akcizas. Akcizas yra skaičiuojamas LITAR, kur būna nurodyta, kiek už kilogramą, ar už toną. Tai šiuo atveju gali būti, kad buvo perskaičiuota į litrus. Šiuo atveju 1875x54,16 gavosi 101 550 Eur. PVM skaičiuojamas taip – sudedama vertė, muitas ir akcizas. Už kiekvieną kilogramą yra 54,16 Eur. Sąskaitoje faktūroje svoris buvo 1925 kg. PVM skaičiuojamas sudedant vertę, muitą ir akcizą. Buvo paskaičiuotas muitas, akcizas ir vertė iš sąskaitos faktūros padauginant iš 21, tokiu būdu buvo gautas PVM. Tada mokėtini mokesčiai – sudedama trečiųjų šalių muitas, akcizas, PVM ir gaunasi mokėtini mokesčiai. Taigi PVM buvo skaičiuojamas taip: vertė 4603 pridėjus muitą 3448 ir akcizą 101 550, visą šią sumą padauginus iš 0,21 gavo 23 016 Eur. Visi mokėtini mokesčiai – 128 014 Eur. Jeigu prekė būtų be tabako, tada ji būtų ne akcizinė, todėl ir garantijos suma būtų žymiai mažesnė. Šiuo nagrinėjamu atveju, ji pirmą kartą girdi, kad vandens pypkių tabakas yra turintis tabako ir neturintis. Muitinės tarpininko pareiga yra nurodyti duomenis, be to, turi būti išsamus prekės aprašymas. Lietuva turi savo kodus, o ši prekė atvažiavo iš Honkongo, kur yra kiti kodai, todėl jie į sąskaitą faktūrą nežiūri. Atsakingas už teisingą duomenų pateikimą yra muitinės tarpininkas. Tranzitas paprastai forminamas ne prekei, o kroviniui. Pagal prekės aprašymą nustatė, kad prekė akcizinė, be to, muitininkės tarpininkas pateikė kodą (duomenys neskelbtini), pagal kurį aptariama prekė yra akcizinė.

16. Liudytoja D.K. parodė, kad ji dirba Muitinės vertinimo skyriuje, nustato prekės vertę ir apskaičiuoju importo mokestį. Šiuo nagrinėjamu atveju buvo vandens pypkių tabakas, kurio vertę ji nustatė. Kadangi nebuvo pateikti prekių pardavimo dokumentai, tai prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikomas, nustatoma prekių vertė taikant kitus muitinės vertinimo metodus. Šiuo atveju prekių muitinės vertė buvo nustatyta naudojant duomenis, kurie yra muitinių vertinimo duomenų bazėje. Vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus įsakymu 1B 431, patvirtinančiu importuojamų prekių muitinių vertinimų kontrolės taisykles, nustatyta tabako kilogramo kaina 16,56 Eur, taikant mažiausią vertę iš galimai atrinktų verčių, kurios yra duomenų bazėje. Nuo jos apskaičiuota prekių vertė už nurodytus kilogramus ir apskaičiuoti mokesčiai. Taigi 3390 kg vertė nustatyta 56 138,40 Eur. Tuo metu galiojo 74,09 procentų muito tarifas. Pritaikius šį tarifą, išvestas muito mokestis 42 048 Eur. Akcizo mokestis už 1 kg buvo 54,19 Eur, taip išvestas akcizo 183 602 Eur mokestis ir 21 procentas PVM, išvedus 59 176 Eur. Taikant akcizo mokestį žiūrėjo į prekės aprašymą. Jai buvo duotas vandens pypkių tabakas, kuris yra deklaruojamas (duomenys neskelbtini) kodu, kuriam taikomas akcizas. Apskaičiuojant mokesčius buvo pateiktos dvi sąskaitos faktūros – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi sąskaitos faktūros nėra prekių pardavimo į bendriją dokumentai, tai jų negali taikyti. Taip yra todėl, kad prekės neparduodamos į bendriją. Jei neturi pardavimui į bendriją dokumentų, sandorio vertės metodas jokiais atvejais nėra taikomas. Ši komercinė sąskaita faktūra buvo išrašyta Honkongo įmonės Lietuvos įmonei. Prekių muitinė vertė tokiu atveju paprastai tikrinama papildomai todėl, kad pateikta labai maža kaina, palyginus su kitų importuotojų importuotomis tokių pačių prekių kainomis. Nelygino su kitomis kainomis nustatinėdama vertę, ji vertę nustatė pagal 31 straipsnį. Nustatyta kaina atitinka realią kainą, kadangi jeigu yra kitų importuotojų importuota pagal šitas taisykles, taikoma mažiausia kaina iš galimai atrinktų kainų.

17. Liudytojas N. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta ir atpažinti negali, nes pasirašant dokumentus buvo neblaivus. (Duomenys neskelbtini) buvo pateikti žmonės atpažinimui, tačiau neatpažino, nes tuos žmones matė tik iš nugaros. Pamena, kad atvažiavo B. ir dar du žmonės į aikštelę (duomenys neskelbtini), kurioje renkasi tokie žmonės kaip jis – išgeriantys. Pasiūlė 100 Eur, pasakė, kad jis turės firmą, kuri vėliau bankrutuos. Pamatęs pinigus sutiko, padavė savo dokumentą, jie nufotografavo, tada jis pasirašė, su juo atsiskaitė.

18. Liudytoja Ž.R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes daug metų dirba Latvijoje buhaltere ir aptarnauja įvairias firmas. Ji dirbo buhaltere ir firmoje „E.“, kurios vadovas buvo E. 2016 metais E. įkūrė firmą „T.“, joje ji taip pat dirbo buhaltere, direktorius buvo T.L. R. K. ji apklausoje minėjusi. Buvo padarytas užsakymas pervežimui, o jai kaip buhalterei buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos turėjo išrašyti sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas. Pagal šią sąskaitą faktūrą R. K. apmokėjo. Žino, kad įmonės „E.“ akcijos buvo parduotos, nes visą dokumentaciją iš jos paėmė E. Nepamena atvejo, kaip iš savo el. pašto balandžio 18 d. siuntė E. laišką apie „E.“ savininko pasikeitimą. Visi dokumentai apie įmonės nuosavybės perdavimą buvo popieriniame variante, ne elektroniniame. Dabar net negali prisiminti, kada įmonė „E.“ buvo parduota. Jei pagal registrą įmonė perduota 2016 m. kovo 29 d., tai ji dar turėjo užbaigti ataskaitas, o tik tada išėjo iš darbo. Ji išrašė sąskaitas faktūras, kurias apmokėjo R. K. Ar A. K. pardavė E. S. akcijas, ji nepamena, negali atsakyti, tačiau matė jį, kai jis buvo atvykęs parduoti akcijų. Įmonė „E.“ teikdavo Registrų centrui dokumentus apie direktorių, akcininkų pasikeitimą. Iš registrų centro išrašo matyti, kad 2016 m. vasario 4 d., A. K. savo dalį „E.“ akcijų perdavė E. Kitas dokumentas rodo, kad 2016 m. kovo 21 d. E. S. perduoda savo dalį akcijų N. S.

19. 2016-01-14 akcininkų nurodymu (duomenys neskelbtini) akcininkas E. S. nurodo direktoriui T. L. atidaryti sąskaitas bankuose; atlikti finansinius pavedimus tik esant rašytiniam akcininko E. S. nurodymui; generatorius ir prisijungimo kodus saugoti pas akcininką E. S.; atidarytas sąskaitas perleisti E. S. (t. 8, b. l. 17).

20. Oro transporto važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad HK T. T. D. LTD siunčia 2010 kg sirupo (rišamosios medžiagos vandens pypkėms) gavėjui (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 137–138).

21. 2016-01-25 sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad HK T. T. D. LTD siunčia 1925 kg (grynas svoris 1890 kg) rišamosios medžiagos vandens pypkėms kodu 2403 kompanijai (duomenys neskelbtini) Almatoje, Kazachstanas, vykstančiu oro transportu (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 131–132).

22. Oro transporto važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad HK T. T. D. LTD siunčia 1525 kg sirupo (rišamosios medžiagos vandens pypkėms) gavėjui (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 147–148).

23. Iš 2016-01-27 susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad T. L. teiraujasi UAB „C.“ direktoriaus, ar atvyko jų krovinys. Taip pat T. L. nurodo, kad krovinys turi būti vežamas į UAB „R.“ (t. 1, b. l. 162).

24. 2016-01-29 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad vandens pypkių tabakui (1925 kg) kodu (duomenys neskelbtini), apskaičiuota mokesčių suma 128 014 Eur (t. 7, b. l. 47, 51).

25. 2016-02-08 sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad HK T. T. D. LTD siunčia 1500 kg sirupą (rišamosios medžiagos vandens pypkėms) kodu (duomenys neskelbtini) kompanijai (duomenys neskelbtini) Almatoje, Kazachstanas, vykstančiu oro transportu (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 133–134).

26. 2016-02-15 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vandens pypkių tabakui (1500 kg) kodu (duomenys neskelbtini), apskaičiuoti mokesčiai 102 138 Eur (t. 7, b. l. 44–46).

27. Ekspedicinio transporto aptarnavimo paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tabakas siunčiamas iš (duomenys neskelbtini), į AAB „L.“, kontaktinis asmuo – A. A., iškrovimui – R. K.(t. 7, b. l. 123–125).

28. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad paraiškos transporto ekspedicinėms paslaugoms Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje (t. 6, b. l. 133) ir įgaliojimo Nr. 16001 kopijoje (t. 6, b. l. 143) yra tas pats parašas V.J. vardu. Arba abi šios kopijos pagamintos montažo vardu nuskenuojant ar nukopijuojant į jas tą patį parašą V. J. vardu arba vienas dokumentas buvo originalas su pasirašytu parašu, o į kitą šis parašas įkeltas montažo būdu jį nuskenavus ar nukopijavus; požymių, kokiu (skaitmeniniu ar mechaniniu) būdu atliktas montažas, nėra (t. 8, b. l. 77–79).

29. 2016-02-10 bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prekių – vandens pypkių tabako, kurio masė 1925 kg, kodas yra (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 39).

30. 2016-02-15 bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prekių – vandens pypkių tabako, kurio masė 1525 kg, kodas yra (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 40).

31. 2016-02-15 akcininkų nurodymu „T.“ akcininkas E. S. kardžius paveda „T.“ direktoriui T. L. įmonės „T.“ vardu užsakyti transportą (duomenys neskelbtini), kroviniui – vandens pypkių tabakui (113 pakuočių, bruto svoris 3450 kg, neto svoris 3390 kg). Už visus kitus veiksmus (transportavimas, dokumentų forminimas, atsakomybė už krovinį) atsakingas akcininkas E. S.(t. 8, b. l. 18).

32. 2016-02-15 „T.“, atstovaujama E. S., ir UAB „E.“ sudarė krovinių pervežimo sutartį T76 maršrutu UAB „R.“– (duomenys neskelbtini). Transporto valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30).

33. 2016-02-17 tranzito deklaracijoje MRN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vežėjas (duomenys neskelbtini), automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22).

34. Mokesčių paskaičiavimo lentelėje prie deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vandens pypkių tabakui kodu (duomenys neskelbtini) apskaičiuota mokesčių suma yra 8981 Eur (t. 1, b. l. 60).

35. 2016-02-18 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal paraišką (duomenys neskelbtini) mokėtojas OOO „L.“ už tarptautines pervežimo paslaugas (maršrutas (duomenys neskelbtini) t/p (duomenys neskelbtini)) turi sumokėti 350 Eur įmonei „T.“ (t. 7, b. l. 156–157).

36. 2016-02-18 kasos pajamų orderyje nurodyta, kad T. L. priėmė iš R. K. 350 Eur (t. 7, b. l. 167–168).

37. 2016-02-23 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal paraišką T69+T76+E5 mokėtojas „T.“ LTD už tarptautines pervežimo paslaugas (maršrutas (duomenys neskelbtini)t/p (duomenys neskelbtini)) turi sumokėti 1800 Eur įmonei „T.“ (t. 7, b. l. 158–159).

38. 2016-11-21 „T.“ direktorius T. L. siunčia Muitines kriminalinei tarnybai OOO „L.“ įgaliojimą R.K.(t. 6, b. l. 142–43, t. 7, b. l. 128–129).

39. Informaciniame laiške nurodyta, kad įmonė HK T. T. D. LTD praneša, jog prekės Al Fakher Herbal yra be tabako (be nikotino), t. y. mišinys kaljanui pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) išsiųstas kompanijai „E.“ Almatoje (t. 6, b. l. 21, t. 7, b. l. 118).

40. „E.“, atstovaujamas direktoriaus N. S., 2015-02-15 praneša UAB „R.“, kad rūkomasis mišinys, skirtas vandens kaljanams, vežamas pagal siuntą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturi savyje tabako (t. 6, b. l. 22).

41. Informaciniame laiške nurodyta, kad kompanija „E.“ informuoja, jog tabaką kaljanui gavo pagal važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tabake nėra tabako, jis išimtinai naudojamas pagal prekės paskirtį (t. 6, b. l. 23, t. 7, b. l. 120).

42. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad iš Interpolo Kazachstano nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, jog pagal Kazachstano Respublikos finansų ministerijos Valstybės pajamų komiteto pateiktą informaciją įmonė „E.“ nėra registruota valstybinėje mokesčių mokėtojų bazėje (t. 1, b. l. 111).

43. Latvijos registrų centro pažymoje nurodyta, kad ribotos atsakomybės bendrovės „E.“ valdybos narys E. S. 2016-02-04 perka „E.“ akcijas iš A. K. (t. 8, b. l. 14).

44. Iš E. S. ir Ž. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad E. S. 2016-03-18 siunčia Ž. R. pažymą apie N. S. deklaruotą gyvenamąją vietą bei asmens tapatybės kortelės kopiją, nurodydamas, kad N. S. yra „E.“ pirkėjas (t. 4, b. l. 108–112).

45. Iš E. S. ir V. L. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad E. S. 2016-03-30 siunčia UAB „R.“ „E.“ pranešimą, pasirašytą N. S., kad rūkomasis mišinys skirtas vandens kaljanams, vežamas pagal siuntą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturi savyje tabako (t. 4, b. l. 128–129).

46. Iš elektroninių laiškų matyti, kad 2016-01-06 užfiksuotas T. L., kaip „E.“ atstovo, susirašinėjimas su UAB „R.“ dėl krovinio – tabako, jo nukreipimo į atitinkamą muitinę, plombavimo, reikalingų kodų įrašymo (t. 4, b. l. 152).

47. Latvijos registrų centro pažymoje nurodyta, kad ribotos atsakomybės bendrovės „E.“ valdybos narys E. S. 2016-03-22 parduoda „E.“ akcijas N. S. (t. 8, b. l. 9).

48. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad UAB „R.“ teikia sąskaitas „E.“ už suteiktas krovinio saugojimo, dokumentų pildymo, krovinio pakrovimo ir kt. paslaugas (t. 2, b. l. 105–108).

49. Iš 2016-05-26 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės rašto matyti, kad vadovaujantis 2013-10-19 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 79 str. 1 d. (a) punktu, už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), prekėms – vandens pypkių tabakui (113 pakuočių, bruto svoris 3450 kg, neto svoris 3390 kg) atsiranda mokestinė prievolė muitinei. Nuo nustatytos prekių muitinės vertės – 56 138,10 eurų, skola muitinei sudaro: 183 602,00 eurų akcizo, 42 048,00 eurų muito ir 59 176,00 eurų PVM, iš viso: 284 826,00 eurų (1 t., b. l. 36–38).

50. 2016-10-17 kratos protokole nurodyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu pas T. L. rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris ACER, mobiliojo ryšio priemonės „Nokia“, „Black Berry“ (3 t., b. l. 50–53).

51. 2017-03-23 LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (16) nurodyta, kad nešiojamo kompiuterio „Acer Aspire 5349“ S/N: 14509419276 standžiajame diske yra dokumentai, atvaizdai, internetinių pokalbių išrašai naudojantis programa „Skype“ ir kt., pateikiama standžiajame diske „WD" kataloge (3 t., b. l. 62–64).

52. 2017-11-02 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas standusis diskas „WD“, užfiksuoti susirašinėjimai apie tabako gabenimą nuo 2015-10-21 iki 2015-11-04. Susirašinėjimo turinys rodo, kad kalbama apie tabako siuntimą, siuntėjus, dokumentų išrašymą ir kainą (3 t., b. l. 65–68).

53. 2016-10-17 kratos protokole nurodyta, kad kratos bute adresu (duomenys neskelbtini), pas E. S. buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Packard“, kuris grąžintas E. S. 2017-11-16 (3 t., b. l. 83–89).

54. 2016-10-17 kratos protokole nurodyta, kad įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kratos metu rasta ir paimta: nešiojami kompiuteriai „Acer“ (2 vnt.), mobiliojo ryšio priemonės (3 vnt.), užrašų knygutės (3 vnt.), „E.“ spaudas (1 vnt.), „T.“ spaudas (1 vnt.), sulankstytas lapas su augalinės kilmės medžiaga viduje, permatomi užspaudžiami maišeliai su neaiškios kilmės medžiaga viduje (9 vnt.), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai (6 lapai.). (3 t., b. l. 115–129)

55. 2017-03-23 LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (16) nurodyta, kad nešiojamojo kompiuterio „Packard Bell EasyNote Q5WTC“ standžiajame diske „Hitachi“, nešiojamojo kompiuterio „Acer Aspire 5733“ standžiajame diske „WD“ ir nešiojamojo kompiuterio „Acer Aspire E15“ standžiajame diske „Seagate“ yra dokumentai, atvaizdai, internetinių pokalbių išrašai naudojantis programomis „Skype“ ir „Viber“, elektroniniai laiškai, pridedami standžiajam diske „WD“ (4 t., b. l. 6–9).

56. 2017-11-06 apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius failą pavadinimu (duomenys neskelbtini) rasta susirašinėjimo informacija tarp įvairių asmenų, tarp jų ir susirašinėjimas tarp E. S., T. L. ir kitų asmenų, susijusi su vandens pypkių tabako įvežimu ir išvežimu (4 t., b. l. 11–30, 31–190).

57. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu ir per „Skype“ programą kopijų, pateiktų V. L., matyti, kad A. R. 2016-02-02 siunčia E. S. duomenis apie Latvijos muitinės punktą (LV000723), kodą (duomenys neskelbtini), krovinio pavadinimą. Tie patys duomenys persiunčiami T. L. (t. 2, b. l. 71). Iš bylos duomenų – susirašinėjimo tarp V. L. ir A.K. (t. 2, b.l. 73, 79, 76, 77) E. S. ir A. K. matyti, kad pokalbių metu klausiama, kur dingo krovinys, klausiama, kada buvo atsiskaitoma, teikiami pasiūlymai ir t. t. (t. 2, b. l. 163).

58. Teisingumo departamento Tarptautinės teisės skyriaus Savitarpio teisinės pagalbos grupės pateiktame atsakyme dėl teisinės pagalbos iš Honkongo teisingumo departamento nurodyta, kad kompanija „HK T. T. D. L.“ buvo registruota Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo Specialiajame administraciniame regione (HKSAR), tačiau 2016 m. rugsėjį buvo panaikinta. Nurodytu adresu faktiškai buvo įsikūrusi įmonių sekretoriato kompanija (8, b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

59. Pagal BK 200 straipsnio 2 dalį (redakcija, patvirtinta 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836, įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.) atsako tas, kas neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.

66. Įvertinus bylos duomenų visumą, jų tarpusavio santykį, loginę seką, darytina išvada, jog surinkti duomenys patvirtina kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. E. S. ir T. L. žinojo veikos nusikalstamą pobūdį ir veikė tiesiogine tyčia, jų veika atitinka BK 200 str. 2 d. sudėtį.

67. Kaip jau minėta, be to, kad kaltinamieji ginčijo kaltę, byloje ginčijama ir tai, kad neišvežtos prekės neteisingai priskirtos akcizinių prekių kategorijai.

67.6. Tai taip pat patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad prekėms atvykus oro transportu, vykdytojas UAB ,,C.‘‘ 2016-01-29 ir 2016-02-15 tranzito deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vandens pypkių tabakui (1925 kg) kodu (duomenys neskelbtini) ir (1500 kg) kodu (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos mokesčių sumos, įskaitant ir akcizo mokestį, yra 128 014 Eur ir 102 138 Eur. Mokesčiai paskaičiuoti nuo prekių statistinės vertės (t. 7, b. l. 44–51). Tačiau prekėms patekus į muitinės tarpininko UAB „R.“ sandėlį, muitinės tarpininko atstovė J. B. šioms prekėms paskaičiavo garantiją, netaikydama akcizo mokesčio. Ji teigė, kad įsitikino, jog prekės neakcizinės, kad gabenamas vandens pypkių tabakas neturi savyje tabako, nes matė užrašus „non tabaco“, tačiau tai pagrindžiančių duomenų (prekių aprašymo, sertifikatų, nuotraukų) nepateikė. Be to, jos parodymus paneigia liudytojo A. A. – UAB „R.“ krovos kuratoriaus teismui duoti parodymai, kad jis kartu su J. B. ėjo apžiūrėti krovinio ir ant krovinio, priešingai nei J. B., matė užrašus „tabaco“. Taigi, UAB „R.“ atstovė J. B., visų pirma, negalėjo nepastebėti, kad muitinės tarpininkas UAB ,,C.‘‘ apskaičiavo visiškai kitokią mokesčių sumą, įskaitant ir akcizo mokestį, antra, liudytojas A. A. užrašų „non tabaco“ nematė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „R.“ direktorius V. L., susirašinėdamas su E. S., pastebėjo, kad jų (E. S. ir T. L.) veiksmai gana keisti, kai gresia 280 000 Eur ieškinys (t. 2, b. l. 90). Teismas pastebi ir tai, kad paaiškėjus tranzitinės deklaracijos užbaigimo su neatitikimais faktui bei pradėjus ikiteisminį tyrimą, teikiant tikrovės neatitinkančių (galimai suklastotų) dokumentų kopijas (apie jas teismas pasisakė pirmiau) buvo siekiama įrodyti, kad iš Lietuvos Respublikos neišvežtos prekės – vandens pypkių tabakas yra neakcizinės prekės, nes neturi savo sudėtyje tabako. Taigi šių duomenų visuma įrodo, kad neišvežtas vandens pypkių tabakas buvo prekė, priskiriama akcizinių prekių rūšiai.

68.1. Taigi nustačius aptartus neatitikimus, pateiktas kaltinimas, nekeičiant kaltinimo esmės, tikslinamas nurodant, kad „per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo neišvežta prekių – 3390 kg vandens pypkių tabako, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 340 964,40 Eur, įskaitant privalomus mokesčius, sudarančius 284 826,00 eurus“. Be to, ištaisytina rašymo apsirikimo klaida, nurodant tikslius nusikalstamos veikos padarymo metus, vietoje 2017 metų įrašant 2016 metus.

69. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra E. S. ir T. L. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaltinamieji teisiami pirmą kartą, tiek E. S., tiek T. L. bausti administracine tvarka (t. 6, b. l. 55–62, 98–105), vedę, dirbantys. Įvertinus šiuos juos charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamos veikos sudėtingumą ir jos pobūdį, kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir siūlomas jos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamųjų asmenybėms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti E.S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 str. 2 d. (2018 12 20 įstatymo Nr. XIII-1836 (nuo 2019 01 01) redakcija) ir paskirti jam 300 MGL – 11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur baudą.

Pripažinti T. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 str. 2 d. (2018 12 20 įstatymo Nr. XIII-1836 (nuo 2019 01 01) redakcija) ir paskirti jam 300 MGL – 11 298 (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių) Eur baudą.

Įskaityti į E. S. paskirtą bausmę kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką 2016-10-17 (1 para), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio (75,30 Eur) baudai.

Nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. S. ir T. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus – „T.“ ir „E.“ spaudus, 9 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių su narkotinės medžiagos likučiais, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 2, 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.