Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d. – paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ str., paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pagal BK 75 str. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirti įpareigojimai, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. B. 2017 m. spalio 29 d. apie 20.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių savo sutuoktinei A. B. į galvos sritį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. B. papildomos apklausos 2017 m. gruodžio 18 d. metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. spalio 29 d. jo sutuoktinė A. B. grįžo į namus buvo neblaivi, ji jį provokavo ir tokiu būdu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai trenkė į veidą. Tačiau kiek kartų trenkė, pasakyti negali. Dėl savo poelgio gailisi, sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido, jie toliau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios A. B. parodymai (b. l. 19-20), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas su jo priedu – fotolentele (b. l. 5-9); tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 9-10); testo alkoholiui protokolas Nr. 7788, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 29 d. 21:16:13 val. R. B. nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. 1. 47).

Teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis tyčia savo sutuoktinei A. B. kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį, tokiu būdu jai sukeldamas fizinį skausmą. Tai, kad sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sutuoktinei, kaltinamojo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jam inkriminuota nusikalstam veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis R. B. yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 62-63).

Nukentėjusioji apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu (b. l. 64), teisme dėl to iš nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.)

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 str.). Jis praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs (b. l. 37-40), administracine tvarka baustas (b. 1. 35-36), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2010-03-20 iki 2010-03-20, diagnozė: F10.8 (b. l. 43), priklausomybės ligų gydymo įstaigose nesigydė (b. l. 42), 2017 m. gruodžio 4 d. Valstybinės teismo Psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 46), dirbantis, šeiminė padėtis – vedęs.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, ir jos dydis, kuris yra artimas įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 3 (tris) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo ir pradėjimo vykdyti šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.