Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-29 · Civilinė byla Nr. e2-37017-909/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
e2-37017-909/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30588-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
Seesam Insurance AS Lietuvos filialo
Atsakovas
MB „Idėjų mugė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-37017-909/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30588-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; (S) 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ieškinį atsakovui MB „Idėjų mugė“ dėl nuostolių priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 314,84 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas pranešimas apie 2018 m. rugpjūčio 29 d. deklaruotą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Nurodo, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Transporto priemonės Toyota Prius valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Seesam Insurance AS Lietuvos filiale, draudėjas – MB „Idėjų mugė“ (toliau – atsakovas). Dėl eismo įvykio ieškovas išmokėjo 629,68 Eur draudimo išmoką. Nurodo, jog Atsakovas neinformavo ieškovo, jog šia transporto priemone buvo vykdomas keleivių pavėžėjimas, kas reiškia, kad draudėjas turėjo sumokėti didesnę draudimo įmoką. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog ieškovas ir MB „Idėjų mugė“ 2018-08-17 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)., pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė Toyota Prius valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje draudimo laikotarpis numatytas nuo 2018-08-20 iki 2019-08-19. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta Transporto priemonė Toyota Avensis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal 2018-08-28 Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas aplinkybes, eismo įvykį sukėlė transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 629,68 Eur žalai už transporto priemonės Toyota Avensis sugadinimus. Iš byloje surinktų įrodymu matyti, kad transporto priemonė buvo naudojama mokamai keleivių pervežimo veiklai vykdyti. Sudarydamas draudimo sutartį su ieškovu, atsakovas apie šią aplinkybę ieškovo neinformavo. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, dėl išmokėtos sumos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą. Remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 1.5.7 punktu, jei atsakovas neinformavo ieškovo apie rizikos padidėjimą ir nutiko eismo įvykis, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo iki 50 proc. išmokėtos dėl to eismo įvykio išmokos atlyginimo. Ieškovas 2018-11-21 atsakovui pateikta pretenzija ragino atsakovą padengti įsiskolinimą, prie bylos pridėti įrodymai dėl susirašinėjimo el. ryšio priemonėmis patvirtina, jog atsakovo atstovas su ieškovo reikalavimu iš dalies sutiko, jo dydžio neginčijo. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui 314,84 Eur dydžio žalą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie vykdomą keleivių pavėžėjimą (draudimo rizikos pasikeitimą), t. y. nesilaikė draudimo sutarties sąlygų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsniu, bei sutarties 1.5.6 punktu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 314,84 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o to pačio straipsnio 2 dalis nurodo, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 314,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Seesam Insurance As Lietuvos filialui, į. k. 302677744, iš atsakovo MB „Idėjų mugė“, juridinio asmens kodas 303125115, 314,84 Eur (tris šimtus keturiolika eurų 84 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 314,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo MB „Idėjų mugė“, juridinio asmens kodas 303125115, 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė