Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui V. K. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų atlyginta 1000 000 000 Lt neturtinė žala, kurią, jo teigimu, jis iš esmės patyrė dėl to, kad atsakovas 2013-07-31 raštu Nr. 20/07-467 atsisakė atlikti tyrimą ir nurodė, jog V. K. atsisakė paimti nutarimo kopijas; 2013-07-25 Nr. 20/07-441 raštu atsisakė skirti vegetarinį maistą; 2013-07-25 raštu Nr. 20/04-443 nurodė, jog ir toliau bus reikalaujama nešioti vardinį ženklą ir kreipiantis į administracijos darbuotojus būti tvarkingai apsirengus; 2013-07-12 raštu Nr. 20/07-417 atsisakė išskirti lėšas laiškui išsiųsti į Europos žmogaus teisių teismą; 2013-07-19 raštu Nr. 20/07-429 atsisakė pirštu parodyti kurioje vietoje laikomi teisės aktai; 2013-08-02 raštu Nr. 20/07-475 atsisakė nagrinėti jo pareiškimą. Nurodė, jog dėl tokių Marijampolės PN pareigūnų veiksmų blogėja jo teisinė padėtis, kilo depresija, pergyvenimai ir patirta skriauda.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis BVK 116 straipsniu, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. BVK 64 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija. Vadovaujantis paminėtomis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013-07-08 pareiškimu (b.l. 25-26) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių ir prašė atlikti tyrimą dėl pareigūno S. D. veiksmų. Atsakovo 2013-07-31 atsakyme Nr. 20/07-467 (b.l. 24) pareiškėjui nėra atsisakyta atlikti tyrimą. Atsakyme nurodyta, jog buvo išnagrinėta dokumentinė medžiaga ir apklausti pareigūnai dėl 2013-07-04 skirtos nuobaudos dėl pažeisto Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto. Atsakymas pagrįstas atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis. Iš byloje esančių duomenų (2013-07-04 nutarimo Nr. 1196 (b.l. 27)), taip pat Marijampolės PN pareigūnų pažymų (b.l. 35-37) matyti, jog pareiškėjas atsisakė gauti nutarimo kopiją. Teismo vertinimu, atsakovo atsakymas ( b.l. 24) parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2013-07-12 skundu kreipėsi į atsakovą dėl to, jog jį patalpinant į baudos izoliatorių neteikiamas jam vegetarinis maistas ir tokiu būdu jis kankinamas, ir reikalauja pervesti 1000 000 Lt (b.l. 45-46). Marijampolės pataisos namai 2013-05-17 atsakyme Nr. 20/07-441 į aukščiau paminėtą pareiškėjo skundą išaiškino nuteistųjų maitinimo tvarką, nurodė, jog vegetarinis maitinimas paskiriamas gavus raštišką prašymą. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą 2011-09-12 ir vegetarinį maitinimą gauna. Paaiškino, kad vadovaujantis Pataisos namų direktoriaus patvirtintomis taisyklėmis, "Dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo" - „Nuteistųjų maitinimo metu valgykloje pagal patvirtintą grafiką privalo būti pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas, būrių viršininkai ir prižiūrėtojai" ir iškilus neaiškumams ar pastebėjus valgiaraščio neatitikimus galima į pareigūnus kreiptis nedelsiant (b.l. 43).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-2 įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - Maitinimo organizavime taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p., ligoniai ir neįgalieji pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius. Marijampolės PN direktoriaus 2009-01-15 įsakymu Nr.4/07-06 yra patvirtintos "Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklės“ (b.l. 48-51). Šiose taisyklėse nurodyta, jog nuteistasis, kuris dėl savo įsitikinimų ar propaguojamo gyvenimo būdo, nori gauti vegetarinį maitinimą ar maitinimą be kiaulienos (dėl religinių įsitikinimų) privalo su raštišku prašymu kreiptis į pataisos namų direktorių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011-09-12 pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl vegetarinio maitinimo ir jis yra teikiamas (b.l. 44). Ginčas yra, jog patalpinant jį į baudos izoliatorių neteikiamas vegetarinis maistas.

Atsiliepime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į baudos izoliatorių buvo patalpintas nuo 2013-07-04 iki 2013-07-14. Skundas dėl vegetarinio maisto neteikimo pateiktas 2013-07-12. Teisės aktai nenumato registruoti ar nuteistasis tą dieną valgė jam teikiamą maistą. Maistas gaminamas pataisos namų valgykloje, išduodamas centralizuotai, į uždarąją zoną kur nuobaudą atliko pareiškėjas pateikiamas atskirai pagal esančių nuteistųjų skaičių ir maitinimosi racioną. Valgykloje laikomi duomenys apie nuteistuosius kuriem skirtas vegetarinis maitinimas tuo metu.

Marijampolės PN laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklėse numatyta, jog tose vietose, kur nuteistieji maitinami ne nuteistųjų valgykloje (kamerų tipo patalpos, baudos izoliatorius, areštinė ir kt.) pataisos namų direktoriaus įsakymu yra paskirti atsakingi asmenys už nuteistųjų maitinimo priežiūrą, todėl iškilus neaiškumams ar pastebėjus valgiaraščio neatitikimus galima kreiptis į pareigūnus nedelsiant. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skundas dėl vegetarinio maisto neteikimo pateiktas tik 2013-07-12 (aštuntą laikymo baudos izoliatoriuje dieną). Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl vegetarinio maisto neteikimo jį patalpinant į baudos izoliatorių. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas 2013-07-01 skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kuriame nurodė, jog įstaigos darbuotojai nepagrįstai reikalauja apsivilkti kelnes (neleidžia nešioti šortų), taip pat nepagrįstai reikalauja nešioti vardinį ženklą (b.l. 40). Marijampolės PN 2013-07-25 pateikė atsakymą Nr. 20/07-443 į pareiškėjo skundą, kuriame paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą „Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu", todėl reikalavimas būti tvarkingai apsirengus bendraujant kabinete su administracijos darbuotoju nėra nepagrįstas ar įžeidžiantis. Taisyklių 73.1. punkte nurodyta, jog nuteistieji privalo „nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde (b.l. 39).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013-07-23 Marijampolės PN pareigūnas E. S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog V. K. į kabinetą atėjo apsivilkęs trumpikes ir buvo perspėtas, jog kitą kartą ateinant į kabinetą apsimautų kelnes (b.l. 41).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 50 punkte nurodyta, jog Pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Nors šiose taisyklėse nėra nurodyta kaip turi būti apsirengęs nuteistasis ateinant pas pareigūną į kabinetą, tačiau teismo nuomone reikalavimas būti tvarkingai apsirengus bendraujant kabinete su administracijos darbuotoju nėra nepagrįstas ar įžeidžiantis, o tik reikalaujantis abipusės pagarbos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73 punkte nurodyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. 73.1. punkte aiškiai nurodyta, jog nuteistieji privalo „nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta". Vadovaujantis šiuo punktu, reikalavimas būti prisisegus vardinį ženklą yra teisėtas ir turi būti vykdomas.

Pareiškėjas 2013-07-08 prašymu kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas išskirti pašalpą, kad galėtų išsiųsti registruotą laišką į Strasbūrą ir kanceliarinėms prekėms įsigyti (b.l. 55).

Marijampolės PN 2013-07-12 pateikė atsakymą Nr. 20/07-417 į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis išmoka ir pašalpa nebus skirtos (b.l. 52).

„Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 4.3 punkte nurodyta, jog piniginė išmoka neskiriama, jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,5 MGL, o dirbantis nuteistasis - daugiau kaip 0,6 MGL dydžio pinigų sumą iš asmeninės sąskaitos (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti). Taisyklių 4.4 punkte nurodyta, jog piniginė išmoka neskiriama jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 MGL, o dirbantis - 0,5 MGL dydžio ar didesnę pinigų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr.430 redakcijos 7.1 punktą, vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos.

Iš byloje esančio 2013-01-01 – 2013-11-08 V. K. pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje 2013 m. birželio ir liepos mėnesiais turėjo pinigų. Birželio mėnesį išleido 302,70 litų sumą. Liepos mėnesį išleido 350,69 litų sumą (b.l. 53-54). Atsakovo atsakymas, kad išmoka ir pašalpa skirtos nebus yra pagrįstas.

Pareiškėjas 2013-07-12 prašymu kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas paskirti pareigūną, kuris jam parodytų kur pataisos namų bibliotekoje randasi galiojantys teisės aktai ir kur tokie guli būrio viršininko kabinete (b.l. 57).

Marijampolės PN 2013-07-19 pateikė atsakymą Nr. 20/07-427 į pareiškėjo prašymą, kuriame raštu paaiškino, kad dėl galimybės susipažinti su teisės aktais apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas, esančiais būryje ir vaizdinės informacijos stenduose gali kreiptis į būrio viršininką Saulių Difartą. Taip pat paaiškinta, kad dėl galimybės susipažinti su teisės aktais apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas , savo teises ir pareigas, esančiais bibliotekoje, gali kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininką K. L. (b.l. 56). Marijampolės PN atsakyme yra konkrečiai nurodyta kokiu klausimu į kokį pareigūną gali kreiptis. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog 2013-07-19 raštu Nr. 20/07-429 atsakovas atsisakė pirštu parodyti kurioje vietoje laikomi teisės aktai, tačiau prašyme skirtame Marijampolės PN direktoriui pareiškėjas „pirštu" parodyti neprašė. Teismo vertinimu, atsakovo atsakymas (b.l. 56) parengtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą.

Pareiškėjas 2013-07-08 prašymu kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas skirti veiksmingą gydymą (b.l. 59).

Marijampolės PN 2013-08-02 pateikė atsakymą Nr. 20/07-475 į pareiškėjo prašymą, kuriame raštu nurodė, jog V. K. buvo atsakyta 2013-03-25 raštu Nr. 20/07-193 ir 2013-05-03 raštu Nr. 20/07-268 (b.l. 58).

2013-07-08 pareiškėjo prašyme Marijampolės PN išvardinti keisti ir medicinos mokslu nepagrįsti teiginiai ir prašoma skirti veiksmingą gydymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl gydymo (b.l. 61, 63) ir atsakovas pateikė atsakymus (b.l. 60, 62). Marijampolės PN 2013-08-02 atsakyme nurodyti ankstesnių atsakymų (dėl veiksmingo gydymo) datos ir numeriai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo gautas pareiškėjo skundas dėl anksčiau išvardintų Marijampolės PN administracijos pateiktų atsakymų į V. K. prašymus ir skundus pagrįstumo. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog Marijampolės PN administracijos pateikti atsakymai yra teisėti ir pagrįsti (b.l. 6).

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1000 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.