Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės (toliau-Institucijos) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2014 m. birželio 10 d. Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausias specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. R. nevykdė statinio techninės priežiūros akte Nr. P1-57 įtvirtinto statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėto nurodymo panaikinti ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, užrašo ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189⁴ str. 4 d.

Skunde taip pat pažymima, jog teismas nepagrįstai spręsdamas dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties E. R. veiksmuose rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-04 sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-12 nutartimi iš tos pačios bylos, nes minėtu atveju buvo nagrinėjamas klausimas dėl norminio administracinio teisės akto atitikimo įstatymams. Šiuo konkrečiu atveju, ginčo dėl norminio administracinio teisės akto atitikimo įstatymų reikalavimams nėra. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas, susijęs su tvarkymo ir švaros taisyklėmis, tačiau šiuo atveju šios taisyklės nėra taikomos, nes nėra duomenų, kad E. R. pats būtų užrašęs užrašą ant namo, tačiau Druskininkų savivaldybės administracija turi pagrindą taikyti atsakomybę pastato naudotojui už teisėto statinio priežiūrą atliekančio pareigūno reikalavimo nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir 2004 m. birželio 21 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-347 patvirtintą STR 1.12.07:2004, kurie numato statinio naudotojo pareigas bei statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūno teises. Tai, kad E. R. pripažino reikalavimą, patvirtina, jog byloje nekilo klausimas dėl statinių naudojimą prižiūrinčio pareigūno reikalavimo teisėtumo, o duomenų, kad patikrinimo aktą ir protokolą surašęs asmuo nevykdo statinių naudojimo priežiūros ir kad pareigūno nurodytas reikalavimas neteisėtas, nesurinkta, todėl nutarimas nutraukti bylą priimtas nepagrįstai.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teise į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos procesą E. R. atžvilgiu dėl ATPK 189⁴ str. 4 d. numatyto pažeidimo, nepažeistos, pritaikytos tinkamai.

Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris buvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

E. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ATPK 189⁴ str. 4 d., kur numatyta atsakomybė už statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą.

Kaip matyti iš normos formuluotės, ji yra blanketinė, nes ATPK nenustato nei statinio naudojo teisių ar pareigų, nei statinio naudojimą prižiūrinčios institucijos teisių, pareigų, jos kompetencijos bei funkcijų, statinio naudojimo priežiūros vykdymo tvarkos. Todėl formuluojant kaltinimą, turi būti nurodomi tie teisės aktai, kurie pagrindžia institucijos, vykdančios statinio naudojimo priežiūrą, nurodymų privalomumą ir teisėtumą, ir kurie buvo pažeisti. Be to, formuluojant kaltinimą turi būti nurodytos aplinkybės, sudarančios būtinuosius inkriminuojamos veikos požymius.

Šiuo atveju protokole nurodyta, jog nebuvo laiku įvykdytas nurodymas pašalinti užrašą, esantį ant pastato sienos, tačiau nenurodyta, kokiu teisės aktu remiantis ar vadovaujantis toks nurodymas grindžiamas, kas rodytų jo privalomumą statinio naudotojui, o kartu ir teisėtumą, vieną iš būtinųjų veikos požymių.

Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei nurodant atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą. Asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija turi būti suformuluota tiksliai, nes tai svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija. Tad E. R. suformuluotas kaltinimas laikomas nepilnu, neaiškiu ir jis trukdo atsakomybėn traukiam asmeniui tinkamai realizuoti teisę į gynybą.

Nepaisant to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas. Tačiau vis tik paminėtina, jog šie pažeidimai, aukštesniojo teismo nuomone, teisme nebuvo ištaisyti, nors Institucijos atstovas posėdyje ir nurodė, kokiais teisės aktais remiantis suformuluotas nurodymas E. R., be to, tokie trūkumai ir negali būti ištaisyti, nes estetinės pastato išvaizdos reikalavimai nesusiję su technine pastato naudojimo priežiūra, todėl į ATPK 189⁴ straipsnio reguliavimo sritį nepatenka.

Esminis ir būtinas ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pažeidimo požymis yra statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų teisėtumo požymis. Tai aplinkybė, kurią teismas anksčiau paminėtomis ATPK normomis yra įpareigotas išnagrinėti ir nustatyti, todėl skundo argumentai, jog ginčas dėl reikalavimo teisėtumo ir privalomumo nekilo, laikytini nepagrįstais ir yra atmetami. Vien tai, kad E. R. neskundė patikrinimo akto, iš esmės neprieštaravo reikalavimui pašalinti užrašą, nepatvirtina, jog pats reikalavimas buvo teisėtas ir tuo labiau nesuteikia pagrindo traukti E. R. atsakomybėn pagal ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalį.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog visumą statinio naudotojui keliamų reikalavimų reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai, t. y. LR statybos įstatymas bei Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351.

Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių naudotojai privalo: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; 3) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio įstatymo 4 straipsnį; 4) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 5) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 6) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos; pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus.

Esminiai statinio reikalavimai įtvirtinti Statybos įstatymo 4 straipsnyje, t.y. 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, 2) gaisrinės saugos, 3) higienos, sveikatos ir aplinko apsaugos, 4) saugaus naudojimo, 5 ) apsaugos nuo triukšmo, 6) energijos ir šilumos taupymo.

Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 1 punktas nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, o 2 punktas nustato, kad jis privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Šio reglamento IV skirsnyje nustatyta privalomų reikalavimų visuma, kuri detalizuota 5 punkte: „5.1 punkte nustatyti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: 5.1.1 mechaninio atsparumo ir pastovumo; 5.1.2 gaisrinės saugos; 5.1.3 higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; 5.1.4 saugaus naudojimo; 5.1.5 apsaugos nuo triukšmo; 5.1.6 energijos taupymo ir šilumos saugojimo“ ir 5.2 punkte „reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse (5.2.1 punktas); būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2 punktas)“. Šiuos reikalavimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes, t. y. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, ir reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytą paskirtį ir būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Kaip matyti reikalavimai dėl estetinės pastato išvaizdos į privalomų reikalavimų sąrašą neįtraukti.

Be to, statinio naudojimo priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas ir kompetenciją šiuo atveju reglamentuoja LR Statybos įstatymo 42 straipsnis bei Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr.D1-825 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“. Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Statybos reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 7.2. punkte numatyta, kad savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardintus šio reglamento 7.1. punkte) naudojimo priežiūrą. Konkrečios pareigos, kurias turi atlikti statinio naudojimo priežiūrą vykdantis subjektas numatytos šio reglamento 12 punkte, t.y. privalo paprašyti pateikti statinio techninei priežiūrai reikalingus dokumentus, patikrinti juos, jų pildymo tvarką, o taip pat patikrinti, ar atliekamos statinio periodinės ir specialios apžiūros, ar įvykdyti statinio techninės priežiūros žurnale įrašyti reikalavimai. Taip pat privalo apžiūrėti statinį ar jo dalį vietoje, o apžiūrėjus nustatyti: ar statinys naudojamas pagal paskirtį, ar nevykdomai statybos darbai be tai leidžiančių dokumentų, ar laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų, ir padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą. Atlikus patikrinimą, privaloma surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą ir nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti kaip šie reikalavimai vykdomi.

Visi paminėti teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi sistemiškai, nes jie reglamentuoja tą pačią sritį. Kaip matyti iš jau aptartų teisės normų visumos, statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, šiuo atveju Druskininkų savivaldybė, įpareigota tikrinti būtent statinių naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą, kuri susijusi su jau aptartų Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ įtvirtintų privalomų būtinų reikalavimų statinio naudotojui vykdymu, patikrinimas koncentruojamas į 3 anksčiau minėtus elementus, kuriuos turi nustatyti institucija, atliekanti patikrinimą, t. y., ar statinys naudojamas pagal paskirtį, ar nevykdomai statybos darbai be tai leidžiančių dokumentų, ar laikomasi statinio projekte numatytų reikalavimų. Institucija įpareigota padaryti išvadas būtent apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą, į kurią, kaip jau minėta anksčiau, estetinė fasado išvaizda neįeina. Patikrinimo eiga ir rezultatai, išvados fiksuojami techninės priežiūros akte, todėl reikalavimai trūkumams pašalinti, kuriuos institucija įpareigota nustatyti, turi būti susiję būtent su patikrinimo rezultatais, t. y. su statinio technine priežiūra, statinio atitikimu esminiams reikalavimams, statinio naudotojo anksčiau nurodytų privalomų reikalavimų vykdymu, į kuriuos kaip jau minėta, estetinė pastato išvaizda, o tame tarpe ir užrašų šalinimas, aukštesniojo teismo manymu, neįeina.

Institucijos tik apylinkės teisme nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remiantis buvo surašytas reikalavimas panaikinti užrašą esantį ant sienos, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-06-24 įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklių, kvalifikacinių reikalavimų statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formų bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 23 p., 30 p., 33 p., taip pat nepagrindžia Institucijos reikalavimo teisėtumo ir privalomumo. Apylinkės teismas išsamiai aptarė kiekvieną iš šių normų ir padarė pagrįstas išvadas, kad nei viena iš jų neįtvirtina reikalavimo statinio naudotojui panaikinti ant pastatų esančius užrašus. Apylinkės teismo išvados pagrįstos, motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis sutinka, todėl nesikartoja ir išsamiau jų neaptaria nagrinėjant apeliacinį skundą. Trumpai pažymėtina, jog paminėtame Statybos reglamente išdėstyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai susiję su pastato technine būkle ir saugiu naudojimu, o ne su pastato išorės estetine išvaizda.

Manytina, jog reikalavimai dėl pastato estetinės išvaizdos galėtų būti tvarkos bei švaros užtikrinimo reguliavimo dalyku, už kurio pažeidimą numatyta atsakomybė ATPK 161 str. Tokia išvada daroma analizuojant Administracinių teisės pažeidimų kodekso struktūrą, saugomas vertybes bei sankcijas už pažeidimus. Akivaizdu, jog reikalavimai pastato techninei priežiūrai, kurie susiję su pastato naudojimo saugumu, yra žymiai svarbesni užtikrinant viešąjį interesą nei pastato estetinė išvaizda. Tai atspindi ir ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalies sankcija, kurioje numatytos didelės baudos: piliečiams nuo 1000 Lt iki 7000 Lt ir pareigūnams – nuo 5000 Lt iki 15 000 Lt. Tuo tarpu ATPK 161 straipsnio, numatančio atsakomybę už gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus bei miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą, sankcija yra žymiai švelnesnė – įspėjimas arba bauda iki dviejų tūkstančių litų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog šioje byloje nėra pagrindinio būtinojo ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pažeidimo objektyviosios pusės požymio – neteisėtos veikos. Nesant nors vieno požymio, nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl E. R. pagal ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalį atsakomybėn negali būti patrauktas. Nors skunde didesnis dėmesys teikiamas subjektyviajai pusei, t. y. tyčiai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl subjektyviųjų požymių sprendžiama po to, kai nustatomi objektyvieji požymiai, nes būtent objektyviosios pusės požymius apibūdinančios aplinkybės, jų visuma dažnai sudaro reikšmingą dalį aplinkybių, iš kurių sprendžiama apie subjektyviąją pusę, tačiau nenustačius objektyviosios pusės būtinojo požymio, detaliau ir išsamiau pasisakyti dėl subjektyviosios pusės netikslinga, todėl išsamiau šių skundo argumentų aukštesnysis teismas neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi administracinės bylos, kurioje buvo ginčijamas savivaldybės priimto teisės akto atitikimo įstatymams klausimas, praktika. Pažymėtina, jog apylinkės teismas savarankiškai analizavo ir vertino Institucijos nurodytų teisės aktų reikšmę traukiant E. R. atsakomybėn dėl ATPK 189⁴ str. 4 d., nepažymėjo ir nenurodė, jog vadovaujasi anksčiau suformuotu precedentu analogiškoje byloje, be to, sprendė klausimą dėl institucijos reikalavimo nurodymo teisėtumo kaip būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, nesprendė teisės akto atitikimo įstatymams klausimo. Taip pat pažymėtina, jog teisingumo užtikrinimo viena iš sąlygų – tai vienodas teisės aiškinimas ir taikymas, todėl ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis bendrosios kompetencijos teismas vadovavosi ir nurodė administracinių teismų praktiką aiškinant statinių naudojimo techninę priežiūrą ir jos kontrolę reglamentuojančius teisės aktus, nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, ar remtasi netinkamu precedentu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. R. atžvilgiu. Pagrindo nutarimą naikinti ir priimti naują nutarimą nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą nepakeistą ir Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.