Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
1A-566-935/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-935/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12160-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. M. paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d., vieną sulaikymo/suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. M. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 25 d. 12.30 val., būdamas Vilniaus rajone, Kuprioniškių kaime, Ilgoji g. – Šveicarų g. sankryžoje, šalia autobusų stotelės pavadinimu „Šveicarų“, priėjęs prie nukentėjusiosios S. Č., sugriebė jai už dešinės rankos, kurioje laikė juodos spalvos rankinę, tuo pat metu papurškė atsineštu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rūšies dujų balionėliu, į veido sritį, tokiais savo veiksmais atimdamas galimybę nukentėjusiajai S. Č. priešintis, pagrobė jai priklausančią juodos spalvos rankinę, kurios vertė 6 Eur, kurioje buvo juodos spalvos piniginė, kurios vertė 10 Eur, 10 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. Č. vardu, mokėjimo kortelė „SWEDBANK“, kurios materialiai nevertina, mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, kurio vertė 10 Eur, su „TELE2“ operatoriaus SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5 Eur, pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio materialiai nevertina, darbo pažymėjimas išduotas UAB „V.“, kurio materialiai nevertina, socialinio draudimo pažymėjimas išduotas S. Č. vardu, kurio materialiai nevertina, nuolaidų kortelė „AČIŪ“, kurios materialiai nevertina, nuolaidų kortelė „IKI“, kurios materialiai nevertina, Vilniečio kortelė, kurio vertė 1,50 Eur, kuri papildyta 14,50 Eur suma, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Č. 57,00 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat S. M. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. kovo 26 d. 07.30 val. atvyko į Vilnių, (duomenys neskelbtini), kur paskambinęs į buto Nr. 59 duris bei nukentėjusiajai S. S. atidarius buto duris, jis įstūmė S. S. į buto vidų, užrakino buto duris iš vidaus, po ko jis, laikydamas rankoje peilį, iš S. S. pareikalavo atiduoti pinigus, o nukentėjusiajai atsakius, kad pinigų neturi ir neduos, S. M. du kartus trenkė kairės rankos delnu S. S. į veido sritį, ko pasekoje praskėlė dešinį antakį, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pargriovė nukentėjusiąją S. S. ant grindų, atsisėdo ant jos, nukentėjusiajai S. S. pradėjus šauktis pagalbos, S. M. rankoje laikydamas peilį juo pagrasino, pareikalavo nešaukti, kitaip panaudos peilį, reikalavo atiduoti pinigus bei bandė nuo S. S. rankos pirštų numauti auksinį žiedą, kurio vertė 200 Eur, ir sidabrinį žiedą, kurio vertė 80 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai S. S. vis šaukiant pagalbos į buto duris pasibeldus kaimynams, S. M. išsigando ir iš buto pasišalino, po ko buvo sulaikytas kaimynų ir perduotas policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo švelninti jam paskirtą bausmę ir bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti.

4. S. M. prašo atsižvelgti į tai, kad jis visą laiką, kai buvo suimtas, elgėsi pavyzdingai, dalyvavo įvairiose veiklose, lankė kursus apie alkoholio daromą žalą. Buvimas suėmime pastūmėjo jį peržiūrėti savo vertybes ir pasirinkti kitokį gyvenimo būdą, kuris būtų teisingas.

5. Nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kurios nulėmė jo nusikalstamą elgesį. S. M. aiškina, kad iš tikrųjų jis anksčiau yra teistas, tačiau nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. dirbo ir gavo pastovias pajamas. Per minėtą laikotarpį jis yra padengęs nemažai įsiskolinimų, atlygino skolas valstybės institucijoms.

6. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistasis buvo neteisėtai atleistas iš darbo, darbdavys, su kuriuo nėra galimybės susiekti, jam yra skolingas 8700 Eur darbo užmokesčio. Nuteistasis dėl valstybės institucijų, kurios neatsižvelgė į pateiktų dokumentų turinį, klaidų negalėjo gauti jam priklausančių išmokų. Dėl aptartų priežasčių S. M. prarado gyvenamąją vietą, nes neturėjo lėšų susimokėti už nuomą, atsidūrė gatvėje ir nors neteisėtai buvo atleistas iš darbo, iš valstybės institucijų nesulaukė pagalbos, o paskelbus karantiną neteko galimybės įsidarbinti. Tokia situacija palaužė nuteistąjį tiek fiziškai, tiek emociškai ir jis padarė nusikalstamas veikas.

7. Nuteistasis nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tikina, jog ateityje to nekartos. Jis jau dirba ir gavęs atlyginimą iškart pradės dalimis atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Būdamas laisvės atėmimo vietoje atlyginti žalą neturi galimybių. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis pradėjo dvylikos žingsnių programą, gydosi nuo priklausomybių, artimiausiu metu planuoja sudaryti santuoką.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (toliau – prokuroras) prašo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

9. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, laikėsi BK reikalavimų ir įvertino visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog nusikaltimus darė, nes neturėjo pinigų narkotikams.

10. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nepritartina atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, jo padarytų veiksmų kvalifikavimo, tačiau mano, jog jis buvo per griežtai nubaustas, taip pat yra įsitikinęs, kad paskirtos galutinės bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu S. M. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtos bausmės yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis, taip pat aiškiai per griežta nelaikytina nuteistajam paskirta galutinė (subendrinta) bausmė, kuri dar buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. M. atsakomybę (abiejų nusikalstamų veikų padarymo atvejais) sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog nuteistojo atsakomybę (abiejų nusikalstamų veikų padarymo atvejais) lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti subendrintą bausmę vienu trečdaliu.

14. S. M. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą ir pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą nuosavybei. Abu nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Nuteistasis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. S. M. anksčiau yra ne kartą teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. M. padarė praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai atliko jam paskirtą arešto bausmę (iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) jis buvo paleistas 2020 m. kovo 13 d. (t. 3, b. l. 159)). Be to, nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinių nusižengimų nuosavybei padarymą, šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 133-151). Čia pastebėtina, kad nuteistasis suėmimo metu yra padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) (t. 3, b. l. 133). Jis yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo šios priklausomybės nesigydė. Nuteistasis nurodo, kad jis nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. dirbo ir gavo pastovias pajamas. Vis tik čia pastebėtina, kad dalį paminėto laikotarpio nuteistasis iš tikrųjų praleido pataisos namuose (atliko bausmę nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2019 m. kovo 28 d. (t. 3, b. l. 157). Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia be jokių abejonių konstatuoti, kad iš tikrųjų S. M. nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, kritiškai vertinti ankstesnio netinkamo elgesio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir kelia pavojų tiek aplinkiniams, tiek sau pačiam. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra mažesni nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, priešingai – jos atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Teigtina, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti tikslai negalės būti pasiekti nuteistajam taikant švelnesnes bausmes.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog S. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia S. M. dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtąsias bausmes tarpusavyje, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą. Taigi konstatuotina, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga. Kaip jau buvo minėta, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

16. Bausmės vykdymas asmeniui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus aplinkybes, kurios buvo aptartos šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba S. M. atlikus tik jos dalį. Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad S. M. 2020 metais Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje yra gavęs pažymėjimą už aktyvų dalyvavimą pataisos įstaigoje vykusiame renginyje (t. 4, b. l. 81), jis 2020 metų rugpjūčio mėnesį išklausė Alkoholio vartojimo prevencinių užsiėmimų ciklą (t. 4, b. l. 82), būdamas laisvėje ruošiasi dirbti, pasižada atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, ketina sudaryti santuoką.

17. Nuteistasis aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes, neįvertino aplinkybių, kurios nulėmė jo nusikalstamą elgesį, t. y. neatsižvelgė į tai, jog tuo metu, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, nuteistasis buvo atsidūręs sunkioje padėtyje, kadangi neteko pajamų ir nesusilaukė pagalbos iš valstybės institucijų. Vis tik pirmosios instancijos teisme S. M. teigė, kad nusikalto, nes vartojo narkotikus, kuriems į dieną reikėdavo išleisti ir 50 Eur, pajamų jis gaudavo iš darbų statybose, iš nukentėjusiosios S. Č. pagrobtą telefoną jis užstatė degalinėje, kadangi reikėjo į automobilį įpilti degalų (t. 4, b. l. 33). Taigi aptarti nuteistojo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos iš tikrųjų buvo padarytos ne dėl apeliaciniame skunde nurodomų priežasčių, t. y. sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Pastebėtina ir tai, kad aplinkybes, jog nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą bei gaudavo pajamų iš darbinės veiklos (ši veikla nebuvo deklaruota teisės aktuose nustatyta tvarka), jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (t. 3, b. l. 64). Be to, ikiteisminio tyrimo metu S. M. yra nurodęs, kad iš nukentėjusiosios S. S. pinigų jis reikalavo, nes manė, jog ši iš jo sugyventinės paėmė nepagrįstai didelę pinigų sumą už būrimą (t. 3, b. l. 48-49, 86). Aptarti nuteistojo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad tikrasis nusikalstamų veikų padarymo motyvas nebuvo siekis gauti piniginių lėšų pragyvenimui.

18. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis