- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-90-491/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00606-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismas nutraukė V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. lapkričio 21 d., 16.00 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), vairavo traktorių neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – V. V. pripažinti kaltu pagal ATPK 128 str. 1 d. ir nubausti jį sankcijos ribose. Institucija cituoja V. V. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą, ATPK 256 str. ir teigia, kad apylinkės teismas neįvertino V. V. prisipažinimo vairavus traktorių neturint tam teisės ir skundžiamame nutarime nenurodė, kodėl remiasi ne juo, o apylinkės teisme V. V. duotu paaiškinimu. Iškilus prieštaravimams tarp V. V. prisipažinimo ir jo apylinkės teisme duoto paaiškinimo, apylinkės teismas turėjo išreikalauti ir įvertinti policijos pareigūno ir V. V. pokalbio įrašą, kuris būtų pašalinęs visus prieštaravimus. Institucija mano, kad vien tik asmens nesutikimo su pažeidimu negali pakakti sprendimo priėmimui. Be to, Institucija abejoja liudytojo A. T. paaiškinimo objektyvumu, nes šis liudytojas pažįsta V. V. ir yra suinteresuotas padėti V. V. išvengti atsakomybės. Tokiu būdu Institucija mano, kad byloje esantys įrodymai – V. V. prisipažinimas ir jo pokalbio su policijos pareigūnu įrašas – įrodo, kad V. V. vairavo traktorių neturėdamas teisės jo vairuoti, o priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas byloje esančius įrodymus išnagrinėjo nepilnai ir nevisapusiškai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą V. V. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną ir kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis.
ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 128 str. 1 d. reglamentuota atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonių. Šis pažeidimas gali būti padarytas tik aktyviais atsakomybėn patraukto asmens veiksmais – transporto priemonės vairavimu, todėl šiuo atveju būtina neginčijamai įrodyti, kad atsakomybėn patrauktas asmuo tikrai atliko tuos veiksmus, kuriais jis yra kaltinamas – kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Taip pat pažymėtina, jog tiriant pažeidimus ir nagrinėjant bylas turi būti laikomasi principo – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šis principas reiškia, kad ketinant asmenį patraukti atsakomybėn būtina pašalinti visas tai padaryti kliudančias aplinkybes ir prieštaravimus. Konkrečiai administracinių teisės pažeidimų bylose tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija turi būti nuodugniai patikrinta, ypač tada, kai byloje yra prieštaringų įrodymų.
Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucija visiškai nepagrįstai skunde teigia, kad neišreikalavęs iš jos V. V. ir policijos pareigūnų pokalbio garso įrašo apylinkės teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika šiuo atveju tenka ne kam nors kitam, o pačiai Institucijai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju tyrimas buvo inicijuotas policijai gavus pranešimą apie galimai vagiamą mišką. Aiškinantis šias aplinkybes įvykio vietoje policijos pareigūnai rado V. V., kuris pareigūnams nurodė, kad traktorių į mišką atvairavo jis pats. Remdamasis vien tik tokiu V. V. paaiškinimu, policijos pareigūnas R. M. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame, kaip vėliau apylinkės teisme paaiškėjo, nurodė ne tikras, o kitokias aplinkybes, iš esmės patvirtinančias V. V. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nušalino V. V. nuo transporto priemonių vairavimo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vėliau buvo patikrintas V. V. baustumas, jo asmens duomenys ir tokia medžiaga buvo perduota apylinkės teismui spręsti V. V. kaltės klausimą. Tačiau apylinkės teisme paaiškėjo, kad V. V. iš tiesų ne vairavo traktorių, o tik buvo šalia jo. Tokiu būdu, nesant akivaizdžių įrodymų, kad V. V. pats vairavo traktorių ir įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams tai neabejotinai žinant, jie privalėjo atlikti išsamų šios situacijos tyrimą bei surinkti visus tai patvirtinančius įrodymus – išsamiai apklausti patį V. V. apie jam inkriminuojamo pažeidimo padarymą, padaryti V. V. ir policijos pareigūnų pokalbio garso įrašo stenogramą ir ją, kartu su pačiu garso įrašu, prieš tai pažymėjus administracinio teisės pažeidimo protokole, pridėti prie jo, o taip pat atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai, manydami, kad V. V. vairavo ne savo traktorių, privalėjo apklausti ir traktoriaus savininką dėl galimai jo paties padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 3 d. – transporto priemonės perdavimo asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti. Traktoriaus savininko apklausos metu būtų buvę galima išsiaiškinti ne tik aplinkybes, kuriomis traktorius atsirado V. V. žinioje, bet ir išsiaiškinti, ar V. V. yra anksčiau vairavęs traktorių bei kitas svarbias, patvirtinančias arba paneigiančias V. V. kaltę aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
Negalima nekreipti dėmesio į kitas aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip jau paminėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkretų pažeidimą, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą pažeidimą. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus, ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau šioje byloje iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo policijos pareigūnai tik surašė tarnybinį pranešimą ir nušalino V. V. nuo transporto priemonių vairavimo. Kitus veiksmus (išspausdino duomenis iš atitinkamų registrų) policijos pareigūnai atliko jau po protokolo surašymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti ir galimi liudytojai, nors pagal bylos duomenys matyti, jog jų buvo ne vienas (A. T. ir E. K.). Traktoriaus savininko duomenys protokole neišsamūs – nenurodytas jo asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta ir būtent dėl šios priežasties apylinkės teismui ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo įmanoma tiksliai identifikuoti traktoriaus savininko, jo iškviesti ir apklausti teisme. Taip pat protokole nenurodytas transporto priemonės registracijos dokumento numeris. Tai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą V. V. surašė paskubomis, iš esmės tenkindamiesi tik paties V. V. prisipažinimu vairavus traktorių, visiškai atmestinai atlikę savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo metu byloje esantys faktiniai duomenys prieštarauja vieni kitiems, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo padarymą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Policijos pareigūnai, tirdami įvykio aplinkybes, o apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 260 str. ir kitų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų reikalavimų, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Nustačius aukščiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama.