Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. B., (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą), jos atstovui advokato padėjėjui R. B., (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

atsakovo L. R. atstovei advokato padėjėjai R. Z. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

tretiesiems asmenims Šilalės rajono notarų biuro notarei D. S. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui L. R., tretiesiems asmenims G. R., Šilalės rajono notarų biuro notarei D. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, dėl pripažinimo ieškovei teisę paveldėti pagal įstatymą, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją mirusios palikimo dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. R ir jo atstovė su ieškovės J. B. ieškiniu pripažinti (duomenys neskelbtini) motinos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintos mirusia (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 d. pagrindu, t. y. jog dėl testatorės psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų sudarant testamentą, nesutiko ir mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas. A. L. R nurodė, kad ieškovės J. B. motina V. R. patvarkymą dėl jai priklausančio turto paveldėjimo padarė 2003 m. rugpjūčio 8 d. surašiusi testamentą, kurį patvirtino Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S.. Nurodytą dieną atsakovas pats nuvežė motiną į notaro biurą, jam buvo žinoma, jog testamentą V. R. sudarė visiškai laisva valia ir pilnai suprasdama savo veiksmus, bei sugebėdama juos valdyti. Tikrosios faktinės aplinkybės dėl V. R. sveikatos yra šios: ieškovės ir atsakovo motina faktiškai visą savo gyvenimą buvo sveika, nesirgo jokiomis lėtinėmis ligomis, nei karto negulėjo ligonės stacionare, nebuvo patyrusi jokių traumų. Tačiau bėgant metams pradėjo atsirasti nežymių sveikatos sutrikimų dėl klausos, regėjimo, kartais skaudėdavo galvą. Būtent dėl šių negalavimų V. R. pasiskundė atsakovui 2003 m. vasarą ir dėl ūžimo ausyse pasiprašė nuvežti ją pas gydytoją. 2003 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas nuvežė mamą pas šeimos gydytoją, kuris ją apžiūrėjo, atliko tyrimus, tam tikras ausų procedūras ir nurodė, jog pagal amžių V. R. sveikata yra normali. Po sūnaus žūties(duomenys neskelbtini) motinos sveikata pablogėjo, tačiau jokiu būdu nesutinka su tuo, kad ji apskritai sunkiai orientavosi aplinkoje, nepažindavo artimų žmonių. To niekada nebuvo, o ieškovės nurodytos šios aplinkybės išgalvotos, tokiu būdu aiškiai paniekinant mamos atminimą. Po vizito pas gydytoją, atsakovas su motina nuvyko į notarės D. S. kontorą, kur V. R. ketino pratęsti įgaliojimą sūnui L. R. tvarkyti visus jos finansinius ir kitokius reikalus įvairiose valstybinėse įstaigose ir kt., kadangi ankstesnio įgaliojimo laikas jau buvo pasibaigęs. Nuvykus pas notarę šalių motina taip pat nusprendė surašyti testamentą. Dėl šio atlikto veiksmo atsakovas buvo informuotas iš karto, o po V. R. dingimo, vėliau pripažinimo mirusia, šis faktas nebuvo slepiamas nuo ieškovės. Tą pačią dieną notarei D. S. atlikus du notarinius veiksmus, t. y. patvirtinus V. R. įgaliojimą jam sūnui, bei patvirtinus testamentą, nekilo jokių abejonių dėl V. R. galimybių suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pats atsakovas atsakingai patvirtina, kad mama ne tik, kad testamento patvirtinimo dieną, bet ir iki savo dingimo dienos(duomenys neskelbtini) puikiai orientavosi aplinkoje, pažinojo tiek artimus žmones, tiek kaimynus, pati prisižiūrėjo savo galvijų ūkį, psichinės sveikatos būklė jokių abejonių nekėlė. Ieškovas nesutinka su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė motinos V. R., mirusios(duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šis ieškovės reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad po mamos mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau kreipėsi ir atsakovas, ko pasekoje abiejų šalių buvo aptarta palikimą prisiimti lygiomis dalimis, su kuo atsakovas tariamai buvo sutikęs ir pažadėjo viską sutvarkyti taip, kad abi šalys paveldėtų motinos turtą lygiomis dalimis. Atsakovas negali sutikti su šiomis aplinkybėmis, kadangi jos visiškai neatitinka tikrosios tiesos. Apie tai, kad ieškovė taip pat buvo kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl motinos palikimo priėmimo atsakovui tapo žinoma tik gavus iš teismo ieškinį. Apie tai, kad mama savo turėtą turtą paliko atsakovui testamentu, ieškovei buvo žinoma dar iki V. R. pripažinimo mirusia. Ieškovė pati pateikia į bylą atsakovo rašytą atsiliepimą į jos pareiškimą Šilalės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-275-2008 dėl V. R. pripažinimo mirusia, kuriame atsakovas nurodo, jog 2003 m. rugpjūčio 8 d. mama parašė testamentą, kuriuo turtą palieka jam, bei įgaliojimą tvarkyti visus jos turtinius finansinius reikalus. Atsakovas nurodė, kad jokio susitarimo tarp šalių priimti mamos palikimą lygiomis dalimis niekada nebuvo. Atsakovas nurodo, kad palikimą privaloma priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( šiuo atveju nuo (duomenys neskelbtini) ), tačiau ieškovė nenurodė nei vieno fakto, kokius veiksmus ir kada konkrečiai ji atliko, tariamai priimdama motinos palikimą. Įstatymas numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tačiau ieškovė, vadovaudamasi teisės principais, bei teismų praktika, mano, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas. Net ir tuo atveju, jeigu teismas sutiktų su ieškovės nuomone šiuo klausimu, ieškinio senaties terminas yra praleistas, kadangi apie V. R. turto palikimą testamentu atsakovui ieškovei neginčijamai tapo žinoma 2008 m. rugsėjo mėnesį iš civilinės bylos, kurią pati iniciavo Šilalės rajono apylinkės teisme medžiagos. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl praleisto senaties termino.

Tretieji asmenys G. R. ir Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S. teismo posėdyje nurodė, kad V. R. patvarkymą dėl jai priklausančio turto paveldėjimo padarė 2003 m. rugpjūčio 8 d. surašiusi testamentą, kurį ji patvirtino. Nurodė, kad testamentą V. R. sudarė visiškai laisva valia ir pilnai suprasdama savo veiksmus, bei sugebėdama juos valdyti. Nurodė, kad 2008-12-04 ieškovei J. B. buvo išduotas liudijimas. 2008-12-18 ieškovei J. B. buvo pranešta raštu, kad atsakovas L. R. pateikė notarei mirusios motinos V. R. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą palieka sūnui L. R..

Liudytoja K. K. parodė, kad yra ieškovės pusseserė. Parodė, kad po sūnaus žūties, maždaug po mėnesio buvo nuvažiavusi aplankyti V. R.. V. R. buvo blogos sveikatos. Nežino ar ji buvo pas gydytojus, ar ne. Sunkiai kalbėjo, blogai orientavosi aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK1.89 straipsnio pagrindu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, dėl pripažinimo ieškovei teisę paveldėti pagal įstatymą, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją mirusios palikimo dalį, atmestinas.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

Testamentas - tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. I. J. B. prašymas pripažinti(duomenys neskelbtini) motinos V. R., pripažintos mirusia (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 d. pagrindu, t. y. jog dėl testatorės psichinės sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų sudarant testamentą, yra visiškai nepagrįstas. A. L. R ir ieškovės J. B. motina V. R. patvarkymą dėl jai priklausančio turto paveldėjimo padarė 2003 m. rugpjūčio 8 d. surašiusi testamentą, kurį patvirtino Šilalės rajono notarų biuro notarė D. S.. Ieškovė vis tiek kelia reikalavimą dėl 2003-08-08 V. R. testamento pripažinimo negaliojanču, nepateikdama nei jokių faktinių aplinkybių, nei rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galėtų kilti abejonės dėl V. R. psichinės sveikatos būklės testamento sudarymo metu, sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, ar juos valdyti. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra ne kartą pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio, geros moralės taisyklės. Tikrosios faktinės aplinkybės dėl V. R. sveikatos yra šios: ieškovės ir atsakovo motina faktiškai visą savo gyvenimą buvo sveika, nesirgo jokiomis lėtinėmis ligomis, nei karto nėra gydžiusis ligonės stacionare, nebuvo patyrusi jokių traumų. Tačiau visiškai nenuostabu, kad antroje gyvenimo pusėje pradėjo atsirasti nežymių sveikatos sutrikimų dėl klausos, regėjimo, kartais skaudėdavo galvą. Būtent dėl šių negalavimų V. R. pasiskundė atsakovui 2003 m. vasarą ir dėl ūžimo ausyse pasiprašė nuvežti ją pas gydytoją. 2003 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas nuvežė mamą pas šeimos gydytoją, kuris ją apžiūrėjo, atliko tyrimus, tam tikras ausų procedūras ir nurodė, jog pagal amžių V. R. sveikata yra normali. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog po sūnaus žūties (duomenys neskelbtini) motinos sveikata pablogėjo, tačiau jokiu būdu negali sutikti su tuo, kad ji apskritai sunkiai orientavosi aplinkoje. Bylos medžiaga nustatyta, kad po vizito pas gydytoją, atsakovas su motina nuvyko į notarės D. S. kontorą, kur V. R. ketino pratęsti įgaliojimą sūnui L. R. tvarkyti visus jos finansinius ir kitokius reikalus įvairiose valstybinėse įstaigose ir kt. Nustatyta, kad tą pačią dieną notarė D. S. atliko du notarinius veiksmus, t. y. patvirtino V. R. įgaliojimą sūnui, bei patvirtino testamentą. Notarei nekilo jokių abejonių dėl V. R. galimybių suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Apibendrinant tai kas išdėstyta dėl ieškovės argumentų prašant pripažinti V. R. 2003-08-08 testamentą negaliojančiu, teismas daro išvadą, jog ieškovė nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų dėl galimų motinos psichinės sveikatos sutrikimų.

Be to, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-10-07 ekspertizės akto Nr. 11K-252 (20) matyti, kad ekspertizės pateiktame 2003-08-08 testamente vardinį įrašą „V. R.“ parašė ir V. R. vardu pasirašė V. R..

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją mirusios palikimo dalį

Ieškovės prašymas pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį, yra niekuo nepagrįstas. Ieškovė prieštarauja pati sau, iš pradžių teigdama, jog nedirbo, slaugė sergančią vyro mamą, prižiūrėjo dukrą, kuri, beje, jau lankė pirmąją klasę, ieškovės vyras taip pat nedirbo, šeima gyveno vyro mamos namuose, tokiu būdu lyg ir norėdama sukurti vaizdą, jog šeima iš viso neturėjo jokių pajamų, tačiau iš karto po šio teigia, jog su vyru augino nemažai gyvulių ir užsiėmė žemės ūkiu, todėl būtent iš šios veiklos ir pragyveno. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių jokiu būdu negalima daryti išvados, jog ji motinos mirties dieną buvo reikalinga išlaikymo. Ieškovė nepateikė nei aplinkybių, nei įrodymų, jog dėl sveikatos būklės ar kitų labai svarbių priežasčių negalėjo dirbti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Palikimo priėmimas, pradėjus faktiškai turtą valdyti, yra vienas iš Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą, kaip savo. Ieškinyje keliamas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė motinos V. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šis ieškovės reikalavimas taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad po mamos mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau kreipėsi ir atsakovas, ko pasekoje abiejų šalių buvo aptarta palikimą prisiimti lygiomis dalimis, su kuo atsakovas tariamai buvo sutikęs ir pažadėjo viską sutvarkyti taip, kad abi šalys paveldėtų motinos turtą lygiomis dalimis. Atsakovas su šiomis aplinkybėmis nesutiko. Apie tai, kad mama savo turėtą turtą paliko atsakovui testamentu, ieškovei buvo žinoma dar iki V. R. pripažinimo mirusia. Ieškovė pati pateikia į bylą atsakovo rašytą atsiliepimą į jos pareiškimą Šilalės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-275-2008 dėl V. R. pripažinimo mirusia, kuriame atsakovas nurodo, jog 2003 m. rugpjūčio 8 d. mama parašė testamentą, kuriuo turtą palieka jam, bei įgaliojimą tvarkyti visus jos turtinius finansinius reikalus. Ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, jog ši informacija jai nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes ją atstovavęs advokatas B. S. jai šių aplinkybių nenurodė. Tačiau tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų ieškovė šioje byloje nepateikė. Sutinkamai su CPK 51 str. 1 d., asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Ieškovė pasirinko savo bylos vedimo būdą per atstovą, todėl teigti, kad jai nebuvo žinoma bylos medžiaga, ji neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nurodė, kad jokio susitarimo tarp šalių priimti mamos palikimą lygiomis dalimis niekada nebuvo. Atsakovas tuo tarpu pilnai įvykdė savo motinos valią ir priėmė palikimą pagal testamentą. Dėl savo tariamų faktinių veiksmų, priimant motinos palikimą, ieškovė nurodo sekančias aplinkybes, kad „jau po mamos dingimo liko gyventi mamos gyvenamajame name, bei rūpinosi juo, kaip savo turtu, namą išlaikė, mokėjo privalomus mokesčius, taip patvirtindama savo, kaip įpėdinės interesus įgyvendinti teises į palikimą. >...ieškovė rūpinosi ne tik namu, tačiau ir namų aplinka, ūkiniu pastatu, bei žemėmis, kurių buvo apie 12 ha. Tokiais savo konkliudentiniais veiksmais ieškovė akivaizdžiai parodė, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises“. Šios aplinkybės yra neteisingos ir nepagrįstos. Atsakovas nurodė, kad ieškovė mamos namuose negyveno nuo 1995 metų, gyveno įvairiose vietose, o po mamos dingimo, 2005 metų pradžioje atsakovas pats pasiūlė ieškovei persikelti gyventi į mamos namus, kadangi sodyboje buvo likę mamos auginti gyvuliai, kuriems reikėjo priežiūros kasdien. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negalima daryti išvados, jog ieškovė yra faktiškai priėmusi savo motinos palikimą, pradėdama turtu rūpintis ir jį prižiūrėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikimą privaloma priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo 2008-11-30, tačiau ieškovė nenurodė nei vieno fakto, kokius veiksmus ir kada konkrečiai ji atliko, tariamai priimdama motinos palikimą. Vien tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją -naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu, kaip nuosavybe. Todėl, teismas daro išvadą, jog ieškovė nėra faktiškai priėmusi savo motinos palikimo.

Dėl senaties termino

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.8 str. numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tačiau ieškovė, vadovaudamasi teisės principais, bei teismų praktika, mano, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas bendrasis dešimties metų senaties terminas. Net ir tuo atveju, jeigu teismas sutiktų su ieškovės nuomone šiuo klausimu, ieškinio senaties terminas yra praleistas, kadangi apie V. R. turto palikimą testamentu atsakovui ieškovei neginčijamai tapo žinoma 2008 m. rugsėjo mėnesį iš civilinės bylos, kurią pati iniciavo Šilalės rajono apylinkės teisme medžiagos bei iš Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S. 2008-12-18 rašto ieškovei J. B., kad atsakovas L. R. pateikė notarei mirusios motinos V. R. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą palieka sūnui L. R.. Ieškinys atmestinas ir dėl praleisto senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

I. J. B buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje nustatyta, jog ieškovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu bei 2021 m. kovo 22 d. sprendimu antrinę teisinę pagalbą ieškovei teikė advokato padėjėjas R. B.. Ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.

Iš 2020 m. liepos 10 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad ieškovei J. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 259,20 Eur. Kadangi ieškovė J. B. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrine teisine pagalba, dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 4 d., 96 straipsnio 5 d.).

Valstybei priteistinų pašto išlaidų suma sudaro 36,39 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, o ieškovė atleista 100 procentų nuo visų bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 4 d., 96 straipsnio 5 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. pažymoje (1 t., el. b. l. 56) nurodyta, kad valstybė patyrė 100,75 Eur išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinio reikalavimų nebuvo atmesta, todėl nėra teisinio pagrindo šias išlaidas (jų dalį) priteisti iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Todėl šios išlaidos apmokėtinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 253, 263 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

I. J. B. ieškinį atmesti.

Padengti iš valstybės biudžeto lėšų 259,20 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 20 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 36,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2020 m. vasario 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui: pastatui – gyvenamajam namui, esančiam(duomenys neskelbtini) .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.