Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendžio, kuriuo A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. P. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal BK 182 str. 1 d. išteisintas dėl kaltinimo, kad jis, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, kai 2013-01-02, 12.23 val., nenustatytas asmuo paskambino J. P. į jos asmeninį abonentinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs banko darbuotojo Š. R. vardu, apgaulės būdu išviliojo iš nukentėjusiosios J. P. jos AB SEB banko elektroninės bankininkystės atpažinimo kodus bei slaptažodžius, prisijungė prie J. P. elektroninės bankininkystės ir iš nukentėjusiosios AB SEB banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) pervedė 1100 Lt į jo (A. V.) AB Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kai nenustatytas asmuo prisijungęs prie J. P. elektroninės bankininkystės jos vardu paėmė 2000 Lt dydžio greitąjį kreditą iš UAB „4finance“ ir pervedė į A. V. AB Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kai nenustatytas asmuo prisijungęs prie J. P. elektroninės bankininkystės jos vardu paėmė 500 Lt dydžio greitąjį kreditą iš UAB „Moment Credit“ ir pervedė į A. V. AB Citadele banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, AB „Citadele“ bankomate, (duomenys neskelbtini), 2013-01-02, 13.42 val., išgrynino ir paėmė 1100 Lt, 2013-01-02, 14.05 val., išgrynino ir paėmė 2000 Lt, 2013-01-02, 14.24 val., išgrynino ir paėmė 500 Lt, tokiu būdu savo ir kitų naudai apgaule įgijo bendros 3600 Lt vertės svetimą turtą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės neanalizavo kaltinamojo A. V. parodymų, nevertino jų kartu su byloje esančia medžiaga, apsiribodamas išvada, kad A. V. buvo pasinaudota, bei abstrakčiu pastebėjimu, kad smulkūs neatitikimai jo parodymuose nesudaro pagrindo nuteisti A. V. už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teismas, anot prokurorės, teisingai nustatė sukčiavimo ir bendrininkavimo objektyviuosius požymius, kad darant nusikalstamą veiką dalyvavo du ar daugiau asmenų, ir kad A. V. veiksmai - apgaule įgyto turto išgryninimas buvo veiksmai, dėl kurių nukentėjusioji neteko savo turto. Tačiau teismo išvada, kad A. V. veiksmuose nėra tyčios bendrininkauti sukčiaujant, yra nepagrįsta.

Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo apklaustas tris kartus, vieną iš jų dalyvaujant prokurorui, ir vieną kartą - teisminio nagrinėjimo metu. Visais atvejais A. V. nurodė skirtingas aplinkybes tiek dėl bendravimo su „G.”, kurį teisiamojo posėdžio metu įvardino „G.”, tiek dėl susitikinėjimo su minėtu asmeniu, tiek dėl disponavimo savo banko mokėjimo kortele. Teismui nekilo abejonių, kad asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, pats bandęs pasiimti greitąjį kreditą, nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką, ir tyčios bendrininkauti neturėjo, susitikinėdamas su asmeniu, kuris, neva, tik paprašė išgryninti jam priklausantį atlyginimą. A. V. nurodo, kad bendravo su „G.” maždaug savaitę, susitikę buvo kelis kartus, jam net davė savo bankinę mokėjimo kortelę su PIN kodu. Susitikimų aplinkybių jis neatskleidė, tik nurodė, kad visada susitikti reikėdavo skubiai, greitai, slaptai, kad kartą jo nesulaukė susitikimo vietoje, kartais susitikimą jis atšaukdavo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tarp A. V. ir „G.” nebuvo nustatytos aplinkybės, kurias būtų galima vertinti kaip abipusio pasitikėjimo ryšį. A. V. „G.” nepažinojo, dar daugiau - jis matė, kaip „G.” ir kiti asmenys, atvažiavę automobiliu, kalbino kitus valgykloje valgančius asmenis, siūlydami užsidirbti. Apeliantės teigimu, A. V. ne tik sutikdamas išgryninti kažkieno pervestus pinigus, bet aktyviais ir pakartotiniais veiksmais prie to prisidėjęs, neabejotinai suprato, kad be jo aktyvių veiksmų nusikalstama veika nebūtų padaryta, kad jis yra būtina grandis, siekiant išgryninti ir pasisavinti apgaule įgytus pinigus. Akivaizdu, kad konkliudentiniais veiksmais A. V. patvirtino bendrininkavimą su „G.”.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad asmens, su kuriuo A. V. susitiko ne kartą, kurį anksčiau buvo matęs kalbinantį kitus valgykloje valgančius asmenis ir su kuriuo pietavo picerijoje „Čili”, atpažinti negalėtų, nes pastarasis buvo su kepure. Taip pat A. V. nurodo, kad išgrynino tik apie 1100 Lt, nors bankomato filmuota medžiaga įrodo, kad jis išgrynino visus pinigus, t.y. dar 2000 Lt ir 500 Lt. Pirminės apklausos metu jis nurodė, kad kortelę su PIN kodu atidavė nepažįstamajam, vėliau nurodė, kad kortelę išmetė ir, supratęs, kad per jo sąskaitą daromi sukčiavimai, sąskaitą uždarė, nors, pagal banko AB „Citadele” pateiktus duomenis, sąskaita yra galiojanti. Kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, prokurorės teigimu, vertintina ir bylos medžiagos neatitinkanti aplinkybė, kad sąskaitą banke AB „Citadele” A. V. atsidarė, norėdamas „pabėgti” nuo antstolių, kurie nuskaičiuoja dalį pašalpos už skolą, susidariusią dėl baudos, kurią gavo važiuodamas be bilieto. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad bauda už važiavimą be bilieto buvo gauta po įvykių, tik 2013-11-24, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė duomenis, kad netekto darbingumo pensija A. V. nuo 2013-01-01 iki 2014-01-13 pervedama į AB „DNB” banke esančią sąskaitą. Pats A. V. nurodė, kad jam visa tai atrodė neteisėta.

Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, tačiau būtent detali A. V. parodymų analizė, jų ryšys su byloje esančia medžiaga, A. V. objektyvūs pakartotiniai veiksmai - bendravimas su nepažįstamu asmeniu, savo sąskaitos davimas, susitikinėjimas, atlygintinumas, pinigų išgryninimas, neabejotinai įrodo, jog A. V. suprato, kad pinigai yra gauti apgaulės būdu ir nepriklauso nei jam, nei prašančiajam juos išgryninti, ir norėjo taip veikti. Prokurorės teigimu, byloje esantys duomenys įrodo, kad A. V. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., sudėties požymiai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. V. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. V. pagal BK 182 str. 1 d. tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), išteisino nepagrįstai, todėl išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad vien tik pinigų išėmimas bankomate nereiškia bendrininkavimo padarant sukčiavimą, byloje nėra jokių duomenų, kurie sietų A. V. su kitais asmenimis, panaudojusiais apgaulę, o taip pat nėra duomenų, kurie rodytų buvus visų asmenų susitarimą ir veikimą išvien. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visa įvykio situacija ir byloje esantys įrodymai rodo, jog nenustatyti asmenys tiesiog pasinaudojo A. V. pinigams išgryninti, ir kad A. V. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šia padaryta išvada nesutinka.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles, reglamentuojančias, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis turėjo sąskaitą banke, į kurią pervesdavo pašalpą, tačiau antstoliai dalį pašalpos išskaičiuodavo. Jis sugalvojo, kad, atidarius sąskaitą kitame banke ir pervedant į ją išmokas, išvengs antstolių išskaičiavimų. Todėl 2012 m. pabaigoje jis atidarė sąskaitą banke „Citadelė“, tačiau išmokas pervesti į naują sąskaitą buvo atsisakyta. Kartą, jau po to, kai sąskaita banke „Citadelė“ buvo atidaryta, prie valgyklos (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė G. ir pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad reikės nuimti pinigus iš sąskaitos. Paklausus, iš kur tie pinigai atsiras, minėjo, kad darbdavys negali pervesti pinigų į jo sąskaitą, todėl reikia juos pervesti į kito žmogaus sąskaitą. A. V. sutiko ir G. jam pažadėjo sumokėti 100 Lt. Po kiek laiko paskambinęs G. liepė jam atvažiuoti prie prekybos centro „E.“. Prekybos centre jie sėdėjo kavinėje, o vėliau kažkas paskambino G., ir pastarasis sakė, kad pinigai yra sąskaitoje bei liepė A. V. juos nuimti. A. V. nuėmė 1000 Lt ir atidavė G. Pasiėmęs pinigus, G. pasakė, kad jie dar susitiks ir tada duos jam pinigų už paslaugą. Kitų piniginių sumų A. V. neišiminėjo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. paaiškino, kad 2013-01-02, apie 13 val., jai į namų telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs Š. R., ir nurodė, kad dirba banke, pranešė, kad kažkokie asmenys bandė įsilaužti į jos sąskaitą, juos reikia sekti. Pokalbis vyko apie 20 minučių. Po to jis jos pareikalavo elektroninės bankininkystės atpažinimo kodo bei elektroninės bankininkystės kortelėje esančio kodo. Ji kodus jam sudiktavo. Po 5 minučių supratusi esanti apgauta nuėjo į „SEB“ banko bankomatą, kur pastebėjo, kad buvo nuimti pinigai nuo jos sąskaitos. Vėliau nuėjo į banką ir sužinojo, kad jos vardu, pasinaudojus elektronine bankininkyste, buvo paimti 2500 Lt dydžio greitieji kreditai iš UAB „4finance“ ir UAB „Moment Credit“. Taip pat iš jos sąskaitos buvo nuimta 1100 Lt. Dėl šio įvykio jai padaryta 3600 Lt dydžio turtinė žala, kadangi ji sumokėjo kredito įmonėms jos vardu paimtus kreditus.

Iš J. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2013-01-02 iš jos banko sąskaitos į A. V. sąskaitą „Citadele“ banke pervesta 1100 Lt; 2013-01-02 UAB „4finance“ pervedė į J. P. sąskaitą 1000 Lt; 2013-01-02 UAB „4finance“ į J. P. sąskaitą AB SEB banke pervedė 1000 Lt; 2013-01-02 iš J. P. banko sąskaitos į A. V. sąskaitą „Citadele“ banke pervesta 2000 Lt; 2013-01-02 iš UAB „Moment Credit“ į J. P. sąskaitą AB SEB banke pervesta 500 Lt; 2013-01-02 iš J. P. banko sąskaitos į A. V. sąskaitą „Citadele“ banke pervesta 500 Lt (b.l. 15-16; 66-67 1 t.).

AB „Citadele“ banko 2013-03-08 raštas Nr. 90-4/1524 patvirtina, kad iš A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2013-01-02, 13.42 val., buvo išgryninta 1100 Lt; 2013-01-02, 14.05 val., - 2000 Lt; 2013-01-02, 14.24 val., - 500 Lt (b.l. 70 1 t.).

2013-10-01 vaizdo įrašo, kurį pateikė AB „Citadele“ bankas, apžiūros protokolas patvirtina, kad vaizdo įraše užfiksuotas 2013-01-02, 13.42 val., 14.05 val., 14.24 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninęs pinigus asmuo yra A. V. (b.l. 68 1 t.).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad, išanalizavus telefoninių numerių išklotines, nustatyta, jog 2013-01-02 apie 12:23 val. nukentėjusiajai J. P. į jos namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) („Omnitel“ IAP sistema). Skambinimo metu telefonas buvo prisijungęs prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikia Alytuje (b.l. 94 1 t.).

UAB „Moment Credit“ raštas patvirtina, kad J. P. 2013-01-02 buvo pervestas 500 Lt dydžio kreditas į jos sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-80 1 t).

UAB „4 finance“ raštas patvirtina, kad J. P. 2013-01-02 buvo pervesti du 1000 Lt dydžio kreditai į jos sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 83-85 1 t.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, o taip pat atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir papildomai apklaususi išteisintąjį A. V. bei nukentėjusiąją J. P., konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma suponuoja priešingą pirmosios instancijos teismui padarytai išvadą, jog A. V. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad darant nusikalstamą veiką dalyvavo du ar daugiau asmenų, ir kad A. V. veiksmai – apgaule įgytų pinigų išgryninimas buvo veiksmai, dėl kurių nukentėjusioji J. P. neteko savo turto, tačiau ginčija teismo išvadą, jog A. V. veiksmuose nėra tyčios bendrininkauti sukčiaujant.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, tačiau daro priešingą padarytai išvadą, jog byloje esančių objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. suvokė bendrai su kitu nenustatytu asmeniu darantis nusikaltimą ir savo veiksmais realizuojantis bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti kito asmens (nukentėjusiosios J. P.) pinigus. Tokia išvada darytina, visų pirma, įvertinus paties A. V. viso proceso metu duotus parodymus. Būtent:

- A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2013-10-24 apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį banke „Citadele“ atsidarė sąskaitą, kadangi norėjo išvengti antstolio išskaičiavimų iš gaunamos invalidumo pensijos dėl baudos. 2014 m. žiemą labdaros valgykloje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jo priėjęs nepažįstamas vyriškis, kurį A. V. kartais matydavo šioje vietoje, pasiūlė užsidirbti pinigų, ir kad tam reikia banke atidaryti sąskaitą. A. V. pasakius, kad jis jau turi sąskaitą banke, šis vyriškis pasakė, kad į jo sąskaitą pastarasis perves pinigus, kuriuos A. V. turės nuimti ir jam atiduoti. Už šią paslaugą žadėjo sumokėti 100 Lt. Be minėtų aplinkybių A. V. nurodė ir tai, kad su minėtu vyriškiu jis susitikdavo Vilniaus autobusų stotyje, kad nuimti pinigus. Vyriškis A. V. paaiškino, kad jam atlyginimą „atpjauna“ antstoliai, o dabar darbdavys perves atlyginimą į A. V. sąskaitą, pastarasis juos nuims ir atiduos jam. Patvirtino, kad su minėtu vyriškiu jie buvo susitikę keletą kartų. Trečią kartą susitiko prie stoties, ir nepažįstamas vyriškis jam liepė po valandos privažiuoti prie „E.“, kur A. V. bankomate nuėmė 1100 Lt. Šiuos pinigus atidavė minėtam vyriškiui, kuris su pinigais pabėgo. A. V. aiškino ir tai, kad minėtam vyriškiui buvo atidavęs voką, kuriame buvo jo (A. V.) banko „Citadele“ mokėjimo kortelė ir PIN kodas. Tvirtino, kad minėtos mokėjimo kortelės neturi, nežino, kur ji yra, ir kad sąskaitą banke uždarė, supratęs, jog per ją daromi sukčiavimai. Dėl kitų sumų – 2000 Lt ir 500 Lt A. V. nurodė nieko negalintis paaiškinti (b.l. 115 1 t.).

- 2014-02-07 įtariamojo apklausos metu A. V., priešingai nei ankstesnės apklausos metu, parodė, kad nepažįstamam vyriškiui liepus jam atidaryti naują sąskaitą banke, jis (A. V.) tą pačią ar kitą dieną atidarė sąskaitą „Citadele“ banke. Šis vyriškis jam pasakė, kad turimos sąskaitos netinka, sakė, kad reikia naujos sąskaitos. Patvirtino, jog iš esmės suprato, kad tai ne visai teisėta. Šios apklausos metu A. V. nurodė ir tai, kad iš prekybos centre „E.“ esančio bankomato jis išėmė 1000 Litų, kuriuos atidavė minėtam vyriškiui. Pastarasis su juo neatsiskaitęs nuėjo. Be to, A. V. patvirtino, kad su šiuo vyriškiu po pastarojo skambučių telefonu jis susitikdavo ne tik prie „Europos“, bet ir Kalvarijų turguje, t.y. skirtingose vietose. Aiškino, kad minėtas vyriškis buvo vardu G., A. V. jis skambino keletą kartų iš skirtingų telefono numerių, su juo neatsiskaitė, tik žadėjo, kad „toliau bus riebiau“ (b.l. 125-126 1 t.).

- 2014-02-24 įtariamojo apklausos metu A. V. patvirtino savo ankstesnius parodymus (b.l. 131 1 t.).

- Teisminio nagrinėjimo metu A. V. parodė, kad nepažįstamam vyriškiui pasiūlius užsidirbti davė jam „sąskaitą“, nes norėjo užsidirbti. Minėtas vyriškis jam pasakė, kad savo sąskaita pasinaudoti negali, ir kad darbdavys jam skolingas pinigų. Kaltinamasis patvirtino, kad šis vyriškis jam skambindavo, sakydavo, kad reikia arba nereikia atvažiuoti, siūlė paimti kreditą spaudos kioske, tačiau kredito jam (A. V.) nedavė. Pripažino, kad jam dėl minėto vyriškio veiksmų teisėtumo buvo kilęs įtarimas. Be minėtų aplinkybių A. V. teisme patvirtino ir tai, kad prekybos centre „E.“ esančiame bankomate jis išgrynino 1100 Lt, kuriuos atidavė minėtam nepažįstamam vyriškiui. Taip pat nurodė, kad tas nepažįstamas vyriškis buvo vardu G., ir kad pastarasis su juo neatsiskaitė, nors žadėjo 100 Lt atlygį, picerijoje pavaišino pica ir tiek, be to, minėjo, kad dar bus pervesti pinigai, tada atsiskaitys. Iš kaltinamojo parodymų teisme matyti ir tai, kad jis aiškino neatsimenantis, kur yra banko mokėjimo kortelė, pripažino, kad „gal jis (nepažįstamas vyriškis) ir paimdavo mokėjimo kortelę“, taip pat patvirtino uždaręs sąskaitą banke (b.l. 175-176 1 t.).

- Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. V. aiškino, kad nežino, kaip pinigai iš J. P. sąskaitos pateko į jo sąskaitą. Patvirtino savo ankstesnius parodymus, kad nepažįstamas vyriškis jo paprašė išgryninti pinigus, ką jis ir padarė, ir kad pinigus atidavė minėtam vyriškiui. Taip pat patvirtino, jog pastarasis asmuo paprašė pasinaudoti jo sąskaita, kad darbdavys jam (A. V.) pervestų pinigus, kadangi jis pats skolingas antstoliams. Be minėtų aplinkybių A. V. nurodė ir tai, kad su minėtu nepažįstamu vyriškiu buvo susitikęs keletą kartų. Susitikus antrą kartą prie prekybos centro „E.“ jis bankomate išgrynino 1000 Lt ar 1100 Lt ir atidavė nepažįstamajam. Po to pastarasis vėl jam (A. V.) skambino, jie susitiko prie bankomato, tačiau pinigai į sąskaitą nebuvo pervesti, ir jie išsiskyrė. A. V. tvirtino, kad jam kilo įtarimas, jog kažkas negerai, ir kad šia sąskaita banke jis daugiau nesinaudojo, ją uždarė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nepažįstamam vyriškiui liepus jam atidaryti naują sąskaitą banke, jis (A. V.) tą pačią ar kitą dieną atidarė sąskaitą „Citadele“ banke, tačiau teismui balsu perskaičius jo teisme duotus parodymus, aiškino, kad neprisimena, ar banko sąskaitą jau turėjo, ar atidarė ją minėto asmens prašymu. Be to, apeliacinės instancijos teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, A. V. nurodė, kad minėto nepažįstamo vyriškio vardas buvo G., o vėliau aiškino, kad šio asmens vardo neprisimena.

Taigi, iš A. V. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad jis nurodė skirtingas aplinkybes tiek dėl bendravimo su nepažįstamu vyriškiu, kurį kiekvienoje proceso stadijoje įvardino vis kitaip (G., G., G.), tiek dėl disponavimo savo banko mokėjimo kortele, tačiau vienareikšmiškai patvirtino buvus sistemingą bendravimą su minėtu nepažįstamu asmeniu, siekį užsidirbti pinigų ir tuo pačiu gauti atlygį, su kuo buvo susijęs ir nenutrūkstamo ryšio palaikymas su minėtu asmeniu.

Teisėjų kolegija, vertindama A. V. viso proceso metu duotus parodymus, juos gretindama su kitais byloje esančiais įrodymais, o taip pat atsižvelgusi į tai, kad šiuo atveju esminiu laikytinas klausimas dėl A. V. tyčios bendrininkauti sukčiaujant, pažymi, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Tais atvejais, kai asmuo, kuris pats nerealizavo visų būtinų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, tačiau kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu vykdytoju, bendrininkavimo konstatavimas tampa esminis jo baudžiamosios atsakomybės klausimas (Nr. 2K-P-9/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. V. parodymai, kad jis su nepažįstamu vyriškiu buvo susitikęs ne kartą, šiam asmeniui buvo pasakęs savo telefono numerį, davęs sąskaitos banke numerį, buvo numatęs ir toliau bendrauti su juo ir gauti nesumokėtą atlygį už pinigų išgryninimą, be to, buvo davęs jam netgi savo banko mokėjimo kortelę, patvirtina, kad A. V., ne tik sutikdamas išgryninti kito asmens į jo banko sąskaitą pervestus pinigus, bet aktyviais ir pakartotiniais veiksmais prie to prisidėdamas, konkliudentiniais veiksmais patvirtino bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu ir neabejotinai suprato, kad be jo aktyvių veiksmų nusikalstama veika nebūtų padaryta, kad jis buvo būtina grandis, siekiant išgryninti ir pasisavinti apgaule įgytus pinigus. Pažymėtina, kad įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales.

Nors išgrynintų pinigų A. V. asmeniškai nesisavino ir jokios naudos neturėjo, tai nepaneigia šio asmens bendrininkavimo. A. V. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje (sukčiavime) pasireiškė tuo, kad jis paėmė iš savo sąskaitos iš viso 3600 Lt, kuriuos į jo sąskaitą pervedė nenustatytas asmuo. A. V. padarė sukčiavimą ne vienas, bet kartu su kitais nenustatytais asmenimis, kurie panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiąją ir būtent šie jų veiksmai leido A. V. užvaldyti jos turtą.

Nenustatyto asmens, kuris, paskambindamas nukentėjusiajai J. P. į jos asmeninį abonentinį telefoną ir prisistatydamas banko darbuotoju, išviliojo iš nukentėjusiosios jos AB SEB banko elektroninės bankininkystės atpažinimo kodus bei slaptažodžius, prisijungė prie pastarosios elektroninės bankininkystės ir iš banko sąskaitos pervedė 1100 Lt į A. V. AB „Citadele“ banko sąskaitą, prisijungė prie J. P. elektroninės bankininkystės jos vardu paėmė 2000 Lt dydžio greitąjį kreditą iš UAB „4finanse“ ir pervedė į A. V. AB „Citadele“ banko sąskaitą, prisijungė prie J. P. elektroninės bankininkystės ir jos vardu paėmė 500 Lt dydžio greitąjį kreditą iš UAB „Moment Credit“ bei pervedė į A. V. AB „Citadele“ banko sąskaitą, veiksmai nustatyti konkrečiais įrodymais: nukentėjusiosios J. P. nuosekliais parodymais, kad jai banko darbuotoju prisistatęs asmuo pranešė apie iš jos sąskaitos banke nuiminėjamus pinigus ir liepė padiktuoti elektroninės bankininkystės atpažinimo kodus ir slaptažodžius, po ko ji šiam asmeniui minėtus duomenis sudiktavo, o vėliau banke sužinojo, kad jos vardu, pasinaudojus elektronine bankininkyste, buvo paimti 2500 Lt dydžio greitieji kreditai ir iš sąskaitos išgryninti 1100 Lt; J. P. banko sąskaitos išrašu, kad 2013-01-02 iš jos banko sąskaitos į A. V. sąskaitą „Citadele“ banke pervesta 1100 Lt; 2013-01-02 UAB „4finance“ pervedė į J. P. sąskaitą 1000 Lt; 2013-01-02 UAB „4finance“ į J. P. sąskaitą AB SEB banke pervedė 1000 Lt; 2013-01-02 iš J. P. banko sąskaitos į A. V. sąskaitą „Citadele“ banke pervesta 2000 Lt; 2013-01-02 iš UAB „Moment Credit“ į J. P. sąskaitą AB SEB banke pervesta 500 Lt; 2013-01-02 iš J. P. banko sąskaitos į A. V. sąskaitą „Citadele“ banke pervesta 500 Lt; tarnybiniu pranešimu, kad, išanalizavus telefoninių numerių išklotines, nustatyta, jog 2013-01-02 apie 12:23 val. nukentėjusiajai J. P. į jos namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) („Omnitel“ IAP sistema). Skambinimo metu telefonas buvo prisijungęs prie bokšto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikia Alytuje; UAB „Moment Credit“ raštu, kad J. P. 2013-01-02 buvo pervestas 500 Lt dydžio kreditas į jos sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „4 finance“ raštu, kad J. P. 2013-01-02 buvo pervesti du 1000 Lt dydžio kreditai į jos sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nustatytas tikslus šio asmens veiksmų laikas, jo prieš nukentėjusiąją panaudotos apgaulės turinys, telefono numeris, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai, abonento buvimo vieta (Alytus). Kito nenustatyto asmens, kuris veikė kartu su A. V. išgryninat pinigus, veiksmai nustatyti A. V. parodymais, iš kurių matyti, kad jis pripažino bankomate, esančiame prekybos centre „E.“, nepažįstamo asmens nurodymu išgryninęs į jo sąskaitą kito asmens pervestus pinigus ir juos atidavęs minėtam nepažįstamam asmeniui. Nors A. V. pripažino išgryninęs tik 1100 Lt, šį jo aiškinimą paneigia AB „Citadele“ banko 2013-03-08 raštas Nr. 90-4/1524, kad iš A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2013-01-02, 13.42 val., buvo išgryninta 1100 Lt; 2013-01-02, 14.05 val., buvo išgryninta 2000 Lt; 2013-01-02, 14.24 val., buvo išgryninta 500 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad 3600 Lt suma buvo išgryninta per trumpą laiką, maždaug 20 min. skirtumu, toje pačioje vietoje, be to, pats A. V. pripažino, jog prie bankomato darytose fotonuotraukose yra jo atvaizdas, kuris užfiksuotas 2013-01-02, 13.42 val., 14.05 val., 14.24 val., prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog minėtą pinigų sumą (3600 Lt) aukščiau nurodytame bankomate išgrynino būtent A. V..

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina nenustatytų asmenų ir A. V. veikos bendrumą bei tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu su juo. Nesant byloje duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatytų asmenų pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką bendrininkaudamas su šiais konkrečiai nenustatytais asmenimis ir veikė su jais bendrininkų grupėje.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 yra nurodžiusi, kad bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nes nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos.

Tokiu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. V., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. V. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, A. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2009-09-03 įrašytas į priežiūros grupę, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikonėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.

BK 182 str. 1 d. yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo A. V. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra nuteistojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, dėl ko ši bausmės rūšis jam negali būti skiriama (BK 46 str. 1 d.). Kaip minėta A. V. nedirba, bylos duomenys patvirtina, kad jo pragyvenimo šaltinis yra tik netekto darbingumo pensija, todėl skirti baudą yra netikslinga. Tokia išvada darytina ir dėl laisvės apribojimo bausmės, kadangi A. V. gyvena nakvynės, dėl ko su šios bausmės vykdymu susijusios pareigos be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, o taip pat ir teismo nustatytų įpareigojimų bei draudimų taikymas neatitiktų šios bausmės paskirties. Įvertinus A. V. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dėl jo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo A. V. skirti arešto bausmės, nes jo realaus vykdymo nėra galimybės atidėti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone skirtina griežčiausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, tačiau taikytinas jos vykdymo atidėjimas, nes A. V. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas, be to, jo asmenybė (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), pavojingumas, padarytos veikos pobūdis suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Į bausmės atlikimą įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2013-10-23 9.15 val. iki 2013-10-25 10.40 val. - 2 paros.

A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys: Nukentėjusioji J. P. pareiškė civilinį ieškinį 3600 Lt sumai (b.l. 12-13 1 t.). Ši suma atitinka 1042,63 EUR. J. P. nurodė, jog 1100 litų buvo jos sąskaitoje be to, ji, nenorėdama mokėti jokių palūkanų ar turėti kitų piniginių nuostolių, kredito įstaigomis yra sumokėjusi 2500 Lt, kurie į jos sąskaitą buvo pervesti kaip 3 greitieji kreditai atitinkamai 1000 Lt, 1000 Lt ir 500 Lt sumomis. Tokiu būdu padaryta žala iš viso sudaro 3600 Lt. Civilinis ieškinys pilnai įrodytas ir tenkinamas, kadangi byloje nustatyta, jog A. V. iš J. P. sąskaitos išgrynino ir paėmė 3600 Lt.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas paliekamas saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A.V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str., A. V. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų.

A. V. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-10-23 9.15 val. iki 2013-10-25 10.40 val. (2 paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajai J. P. 1042,63 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus 63 ct) turtinei žalei atlyginti.

Kompaktinį diską palikti saugoti kartu su byla.