- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-2405-1032/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00160-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- A. Č., E. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č. ir E. Č. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G. po savo sutuoktinės T. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti.
2. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad pareiškėjų tėvai T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. G., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). T. G. ir F. G. būdami santuokoje 1997 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastatė statinius: gyvenamąjį namą, šiltnamį, pastatą – ūkinį pastatą su garažu, kurie buvo įregistruoti jiems nuosavybės teise. T. G. ir F. G. būdami gyvi 2005 m. rugsėjo 30 d. sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria abu tėvai dovanojo dalį savo turto dukrai A. Č., kuris randasi (duomenys neskelbtini). T. G. ir F. G. sudarius dovanojimo sutartį, toliau bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė: žemės sklypo 262/607 dalį ir jame esančius pastatus – 50/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina T. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). T. G. ir F. G. kartu gyveno santuokoje įgytame gyvenamajame name ir naudojosi pastatu – šiltnamiu bei žemės sklypo dalimi. Po sutuoktinės mirties F. G. nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės T. G. mirties, priėmimo, kadangi tuo metu buvo sulaukęs 75 metų ir nežinojo bei nenumanė, kad palikimui priimti privalo kreiptis į notarą. F. G. liko gyventi ir toliau gyveno santuokoje įgytame būste, naudojasi šiltnamiu, žemės dalimi, mokėjo žemės ir kitus mokesčius susijusius su nekilnojamuoju turtu bei visą kitą po T. G. mirties likusį turtą prižiūrėjo juo rūpinosi, todėl buvo įsitikinęs, kad visą sutuoktinės turtą yra paveldėjęs. F. G. veiksmai aiškiai rodo, kad, nors jis po sutuoktinės T. G. mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė, bet palikimą priėmė faktiniu valdymu, o tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme. Klaipėdos m. pirmojo Notarų biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad po T. G. mirties (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. pirmajame notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad F. G. nėra paveldėjęs sutuoktinės T. G. žemės sklypo dalies ir jame esančių pastatų dalies. Pareiškėjų tėvas F. G., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo F. G. mirties, pareiškėjos kreipėsi į notarą, kuris joms paaiškino, kad nėra priimtas F. G. sutuoktinės T. G. palikimas, todėl ji gali išduoti paveldėjimo liudijimą tik į turtą, paliktą 2007 m. sausio 16 d. testamentu, priklausiusį pareiškėjų tėvui F. G.. Po pareiškėjų tėvo F. G. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėja A. Č. ir E. Č., paduodamos pareiškimą notarei. Po T. G. mirties nei A. Č., nei E. Č. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad šiuo atveju T. G. sutuoktinis ir įpėdinis F. G. po T. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, kiti įpėdiniai nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą neatliko jokių veiksmų palikimui priimti, palikimo nepriėmė. F. G. po sutuoktinės mirties, laikydamas save turto savininku, rūpinosi namo ir žemės sklypo išlaikymu, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, žemės mokestį ir kitus mokesčius. Kadangi F. G. nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdė mirusios sutuoktinės T. G. turtą iki savo mirties, tačiau paveldėtas turtas nebuvo įregistruotas, todėl juridinio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir paveldėtam turtui įregistruoti F. G. vardu, nes kitokia tvarka nėra galimybės gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjoms, kaip F. G. įpėdinėms, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą savo tėvų valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį valdyti, naudotis, disponuoti.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
5. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
6. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sudaryta pareiškėjų tėvų T. G. ir F. G. santuoka. Iš pateiktų mirties liudijimų nustatyta, kad T. G. mirė (duomenys neskelbtini), o F. G. – (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad T. G. ir F. G. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruota 262/607 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
7. Mirus T. G. minėtame turte (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjų tėvas F. G., kuris šiuo turtu toliau rūpinosi bei jį išlaikė, mokėjo su juo susijusius mokesčius. Nors F. G. pagal įstatymą turėjo tiesę į T. G. palikimą, tačiau po jos mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas T. G. palikimo nepriėmė. Taigi paveldėjimo byla neužvesta (CBP-4121 ieškinio priedai).
8. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
9. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
10. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
11. Bylos duomenimis po T. G. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjų tėvas F. G. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius ir kt.) (CPK 177, 185 straipsniai).
12. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjų tėvas F. G. turėjo teisę paveldėti mirusiosios T. G. turtą pagal įstatymą, tačiau jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad F. G. po T. G. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą sutuoktinės T. G. palikimą.
14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad F. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinės T. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.
15. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjų A. Č. ir E. Č. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinės T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjoms siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.