- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-698-252/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00754-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- F. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-698-252-2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-10-758/2016 pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui F. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui F. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo bei įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo.
Ieškovė prašė teismo taikyti atsakovo F. S. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – 2 000 Eur dydžio per mėnesį laikinąjį materialinį išlaikymą mažametei dukrai C. E. S. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad tėvas piktybiškai neteikia dukrai išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies - taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo F. S. 350 Eur dydžio per mėnesį laikinąjį materialinį išlaikymą mažametei dukrai C. E. S. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant N. J. lėšomis disponuoti uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad nutartis skubiai vykdytina.
Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo laikino materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai po 2 000 Eur dydžio per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos suma mažintina. Teismas nurodė, kad šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Pažymėjo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės ir galutinai dėl išlaikymo dydžio nuspręs išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 300 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymo bylose, taip pat į tai, kad atsakovas gyvena atskirai, mažametė dukra gyvena su ieškove, kuri dukrą prižiūri ir išlaiko, šiuo metu išlaikymas nėra priteistas, sprendė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, didesnes nei vienas minimalus mėnesinis atlyginimas – 350 Eur dydžio per mėnesį laikinąjį materialinį išlaikymą mažametei dukrai iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė N. J. skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2016-04-25 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir patenkinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių visa apimtimi. Ieškovė nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, pažeidžia jos dukros interesus. Teismas neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių ir vadovavosi bendra teismų praktika. Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovo buvo susitarta dėl 2000 Eur dydžio sumos vaiko išlaikymui, ji pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nutrūkus jos ir atsakovo santykiams, atsakovas nurodyto dydžio išlaikymo nebeteikė, dėl ko ji ir kreipėsi į teismą. Kadangi iš jos ir atsakovo susitarimo matyti, kad jų mažametės dukros poreikiams patenkinti yra reikalinga 2000 Eur suma, todėl byloje neturėjo būti taikomos bendros nuostatos dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Tvirtina, kad teismas turėjo priteisti būtent nurodytą sumą, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad jos dukros poreikių tenkinimui yra būtina 2000 Eur dydžio suma. Ieškovė pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra apsaugoti vaiko interesus, o ne užtikrinti tokių interesų apsaugą iš dalies. Be to, teismas turėjo vertinti ir bendruosius laikinųjų apsaugos priemonių tikslus – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė teigia, kad teismas neatsižvelgė į anksčiau gauto vaiko išlaikymo dydį, kuris yra viena iš esminių bylos aplinkybių. Atsakovas nuo 2014 metų sausio mėnesio teikė 2000 Eur dydžio išlaikymą, todėl skundžiama teismo nutartimi buvo pažeisti mažametės dukros interesai, nes teismas turėjo atkurti pažeistas vaiko teises. Ieškovė teigia, kad priteisus 350 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį yra paneigiamas tėvų valdžios lygybės principas, kuomet finansinė atsakomybė už dukros išlaikymą yra maksimaliai perkeliama ieškovei, nors ji, ieškovė, niekur nedirba ir jokių kitų pajamų negauna, priešingai, nei atsakovas, kurio, ieškovės teigimu, finansinė padėtis yra itin gera ir stabili. Ieškovė tvirtina, kad ginčo dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio – 2000 Eur nėra, nes atsakovas ieškovei tokio dydžio išlaikymą mokėdavo. Atsakovas yra Italijos Respublikos pilietis, todėl atsakovo galimas dukrai skirtas išlaikymo dydis neturėtų būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos minimalų mėnesio atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į atsakovo pajamas siekiama patenkinti maksimalius vaiko poreikius.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkinus ieškovės prašymą civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas ieškovės ir atsakovo mažametei dukrai – 350 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas bei įvertinimas.
Atskiruoju skundu apeliantė faktiškai nesutinka su priteistu laikinojo materialinio išlaikymo dydžiu - 350 Eur per mėnesį suma tvirtindama, kad ši suma yra per maža jos ir atsakovo mažametei dukrai išlaikyti, nes neužtikrina vaiko poreikių, tai, pasak apeliantės, patvirtina ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl 2000 Eur dydžio sumos bei atsakovo anksčiau atlikti mokėjimai ieškovei po 2000 Eur dukros išlaikymui, be to, ieškovė nurodo, kad teismas neteisingai vertino jos ir atsakovo turtinę padėtį, pažeidė tėvų valdžios lygybės principą.
Šie apeliantės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priteisto laikinojo materialinio išlaikymo dydžio nagrinėjamu atveju nepaneigia. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu ji siekia didesnio materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, sudaro įrodinėjimo dalyką šioje byloje ir galutinai bus teismo įvertintos teismui priimant sprendimą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš Civiliniame kodekse įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1. 2 d. 4 p., CK 3.65 str. 1 d.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas - bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, CK 3.203 straipsnius. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo ir ieškovės galimybėmis išlaikyti vaiką, taip pat ir dėl ieškovės akcentuojamo šalių susitarimo dėl vaikui reikalingo būtent 2000 Eur išlaikymo dydžio mėnesiui, kurią atsakovas laikinai teikė. Šie argumentai gali būti vertintini tiek, kiek jie reikšmingi siekiant preliminariai įvertinti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas, nustatydamas priteistino laikino materialinį išlaikymo vaikui dydį, atsižvelgė į visumą nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių ir jas preliminariai įvertino teisingai. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą minimalią mėnesinę algą Lietuvoje, nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad atsakovas gyvena atskirai, o vaikas gyvena su ieškove, kuri dukrą prižiūri ir išlaiko, pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistinas laikinas materialinis išlaikymas didesnis nei vienas minimalus mėnesinis atlyginimas, t. y. 350 Eur suma per mėnesį. Šią sumą padidinti apeliacinės instancijos teismas pagrindų nenustatė. Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis, ir tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Tai, kad ši suma nėra pakankama paminėtam tikslui pasiekti, ieškovė atskiruoju skundu, teismo vertinimu, neįrodė.
Pažymėtina, jog laikinas išlaikymas tėra tik laikinoji apsaugos priemonė, t. y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingų lėšų sumą. Dėl vaikui reikalingos nuolatinio išlaikymo sumos teismas nuspręs priimdamas sprendimą byloje ir įvertinęs visus į bylą pateiktus su tėvų turtine padėtimi bei vaiko poreikiais susijusius įrodymus. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, ieškovės akcentuojama atsakovo lakinai mokėta ieškovei 2000 Eur suma šioje bylos stadijoje nėra labai reikšminga, nes savaime nepatvirtina, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga būtent tokia suma. Kaip teisingai pati ieškovė nurodo savo atskiruoju skundu, kad šios kategorijos bylose, sprendžiamas klausimas ne tik dėl paties išlaikymo priteisimo, bet ir dėl paties išlaikymo dydžio. Kadangi ieškovė nurodo, jog atsakovas 2000 Eur sumą mokėti nustojo, tai rodo, kad su šia suma atsakovas galimai nesutinka. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė sieks įrodyti, jog vaikui išlaikyti yra reikalinga 2000 Eur suma mėnesiui, taip pat siekia prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl ši suma sudaro ginčo dalyką nagrinėjamojoje byloje, dėl kurio, minėta, teismas spręs byloje pilnai ištyręs ir įvertinęs visus nagrinėjamam klausimui reikšmingus įrodymus. Dėl paminėto, šioje proceso stadijoje teigti, kad priteisus 350 Eur dydžio laikiną materialinį išlaikymą ieškovei yra maksimaliai perkelta finansinė atsakomybė už dukros išlaikymą, nėra jokio pagrindo.
Analogiška išvada darytina ir dėl ieškovės nurodytų argumentų dėl atsakovo ir jos finansinės padėties, taip pat ir šalių dukros poreikių dydžio bei jų turinio, kurie bus nustatomi bylą nagrinėjant iš esmės. Pastebima, kad priešingai, atsakovo nutrauktas mokėjimas ieškovei gali reikšti ir jo finansinės padėties pasikeitimą, todėl konstatuoti, kad jo finansinė padėtis stabili ir laikinai jam leidžia teikti 2000 Eur dydžio materialinį išlaikymą vaikui iki sprendimo priėmimo byloje, nėra pagrindo. Tokiai išvadai reikalingas detalus bylos įrodymų ištyrimas ir įvertinimas. Kaip nepagrįstas atmetamas atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų mėnesio atlyginimo dydį, kai atsakovas yra Italijos Respublikos pilietis. Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas laikino materialinio išlaikymo priteisimo klausimas, teismas nurodytu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi galėjo vadovautis. Išlaikymo dydis paprastai turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, spręs teismas išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė pagal LR CK normas todėl ir vadovautis galėjo tik Lietuvoje egzistuojančia teismų praktika bei Lietuvos įstatymais ir nustatyta minimalia mėnesine alga.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.