Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovui D. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovo D. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-697-199/2011 pagal 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Konstatavo, kad, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 4.85 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002(2010) „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (su pakeitimais), patvirtintu LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, nors atsakovas nėra 206-osios DNSB narys, jis privalo mokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų tinkamu išlaikymu, tinkama priežiūra, privalomųjų darbų atlikimu, higienos palaikymu, būtinųjų priemonių taikymu, išvengiant žalos bei grėsmės bendro naudojimo objektams. Vadovaudamasis 206-osios DNSB narių, butų ir kitų savininkų 2009 m. gegužės 28 d. susirinkimo protokolu, padarė išvadą, kad balansinių ventilių įrengimas nebuvo būtinas, todėl atsakovui nesutinkant su jų įrengimu iš atsakovo nepriteisė išlaidų už ventilių keitimą. Nustatė, kad namą renovuoti buvo būtina, taip nusprendė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, susirinkimų nutarimai yra galiojantys, nėra nuginčyti, be to, buvo balsuota raštu. Pažymėjo, kad ieškovo patalpų savininkų susirinkimo 2007 m. lapkričio 15 d. protokolas Nr. 4 nebuvo keistas, tik patikslintas. Laikė, kad neatlikus projekte numatytų darbų būtų pažeisti galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, todėl darbai buvo privalomi. Sprendė, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už renovacijos išlaidas, nes atsakovas nėra 206-osios DNSB bendrijos narys, galiojantys įstatymai nenumato buto savininko pareigos mokėti delspinigius bendrijai už vėlavimą atsiskaityti. Motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė teismui dokumento, patvirtinančio patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, būsimų išlaidų priteisimo įstatymai nenumato (CPK 98 straipsnis), netenkino ieškinio reikalavimo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Netenkinus reikalavimo priteisti skolą už balansinius ventilius, netinkamai aiškintos ir taikytos CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos. Viso namo butų savininkai buvo priėmę sprendimą dalyvauti namo modernizavime ir atlikti darbus pagal investicinį projektą. Investiciniame projekte vienas iš atliktinų darbų yra nurodytas balansinių ventilių montavimas. Ventiliai buvo įrengti, todėl ieškovas nors ir nesutikdamas privalėjo apmokėti ir šias išlaidas. Tai, jog 2009 m. gegužės 28 d. susirinkime kai kurie gyventojai išreiškė savo nuomonę, jog ventilių įrengimas nebuvo būtinas, nereiškia, kad jų įrengti nereikėjo.

Netinkamai taikytas CK 6.210 straipsnis ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas. Konstatavęs, jog nėra pareigos mokėti delspinigius, tačiau CK 6.210 straipsnis numato pareigą mokėti palūkanas už ne laiku atliktą mokėjimą, teismas privalėjo priteisti palūkanas, kurios skaičiuotinos ir iki kreipimosi į teismą dienos. Pareiga kvalifikuoti teisinį santykį tenka teismui, o ne ieškovui. Tuo atveju, jei ieškovas nurodo netinkamą įstatymą, teismas turi taikyti tinkamą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Nepagrįstai nepriteistos ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos, netinkamai aiškintos ir pritaikytos CPK 98 straipsnio nuostatos. Į bylą buvo pateikta atstovavimo sutartis ir sutartis dėl teisinės pagalbos, iš kurių matyti, jog šalys susitarė, kad ieškovas advokatui Aurelijui Gruodžiui sumokės 2 500 Lt per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo patiriamų išlaidų dydį. Ieškovas teismui be sutarties taip pat buvo pateikęs ir PVM sąskaitą–faktūrą dėl advokato išlaidų, tačiau teismas atsisakė šią faktūrą prijungti prie bylos.

Netinkamai pritaikyta CPK 93 straipsnio 2 dalis. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 12 097,46 Lt skolai grąžinti, todėl žyminio mokesčio turėjo priteisti 362,92 Lt (12 097,46 x 3 / 100 = 362,92). Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė tik 263 Lt žyminio mokesčio.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai.

Teismo išvada, kad buvo būtina atlikti renovaciją, neatitinka faktinių aplinkybių. Investicinis projektas bei pastato apžiūra nei vienos namo konstrukcinės sistemos sudedamosios dalies nepripažino netenkinančios nustatytus reikalavimus. Visa namo konstrukcijų būklė įvertinta patenkinamai (3 balai iš 4 galimų), todėl investicijos į sienų apšiltinimą, kurių atsipirkimo laikotarpis (investicijos finansinis efektyvumas) 63,6 metai bei stogo dangos renovacija, kurios atsipirkimo laikotarpis 118,8 metų, negali būti laikomos reikalingomis ir protingomis namo pagerinimo priemonėmis (CK. 1.5 straipsnio 4 dalis). Atliekamų darbų ir naudojamų medžiagų tarnavimo garantinis laikotarpis gerokai trumpesnis nei investicijos atsipirkimo laikotarpis, todėl tokie namo pagerinimo darbai negali būti priskirti statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams, numatytiems Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Išlaidos namo renovacijai, t. y. namo pagerinimui, o ne būtinų jo savybių užtikrinimui, kurios negali būti pagrįstos jokia ekonomine nauda, nėra priskirtinos prie privalomųjų statinio reikalavimų užtikrinimo priemonių.

Nepagrįsta išvada, kad sprendimas buvo priimtas namo gyventojų ir bendrijos savininkų daugumos valia. Name yra 65 butai, todėl minimalus balsavusių už šį nutarimą skaičius turėjo būti 33. Iš 2008 m. birželio 26 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2-08 matyti, kad susirinkime dalyvavo 35 butų savininkai, o sprendimas 5.2 p. įpareigoti bendrijos valdybą priimti sprendimą organizuoti namo renovacijos darbus pagal 2007 m. lapkričio 15 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 4 renovacijos objektų ir darbų sąrašą priimtas 28 balsais. Pažymėtina, kad pagal 2007 m. lapkričio 15 d. visuotinio susirinkimo protokolą Nr.4 nėra priimta nutarimo dėl renovacijos objektų ir darbų sąrašo.

Nors ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. bendrijos patalpų savininkų susirinkime buvo balsuota ir 35 balsų persvara nutarta dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje, tačiau 2007 m. rugsėjo 11 d. bendrijos butų savininkų visuotiniame susirinkime buvo pritarta energetiniam auditui ir investiciniam projektui. Sprendimas dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje ir renovuoti (rekonstruoti) namą nebuvo priimtas. Ieškinyje nurodyti 2007 m. lapkričio 15 d. vykusiame bendrijos butų savininkų visuotiniame susirinkime svarstyti klausimai ir priimti sprendimai visiškai neatitinka iš tikrųjų svarstytų klausimų ir priimtų sprendimų. Dėl to 2007 m. rugsėjo 11 d. ir 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkimų vėliau surašyti trumpinti protokolai Nr. 3 ir Nr. 4 su visiškai kitais nagrinėtais klausimais ir sprendimais yra suklastoti.

Nevertinta, kad ieškinyje nurodytas dalyvių balsavimas raštu dėl renovacijos išlaidų apmokėjimo yra neteisėtas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad balsų skaičiavimo komisija sudaryta bendrijos narių susirinkimo pavedimu. Sprendimas dėl renovacijos išlaidų apmokėjimo turėjo būti priimtas prieš pasirašant valstybės paramos teikimo bei rangos sutartis, o ne atlikus darbus. Balsavimas raštu, įvykęs 2010 m. birželio mėn., negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes juo priimti sprendimai negali turėti įtakos ieškovo ir atsakovo santykiams retrospektyviai. Balsuojant raštu dėl renovacijos išlaidų apmokėjimo, buvo nesilaikoma imperatyvaus CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo, todėl nebuvo priimtas teisėtas sprendimas. Taip pat 2010 m. birželio 3 d. valdybos protokolu Nr. 04-10 patvirtinti valdybos sprendimai pripažintini negaliojančiais, kaip neatitinkantys DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio l dalies, CK 2.81 straipsnio 1 dalies, nes sprendimą priėmė 5 asmenys, nesantys bendrijos nariais.

Reikalaujamas renovacijos išlaidų apmokėjimas 1/6 reikalingos sumos kas mėnesį neatitinka CK 1.5 straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, vykdomų darbų mąsto, butų savininkų pajamų, prieštarauja įstatymams ir Vyriausybės nutarimams. Atsakovas pateikė įrodymus apie savo pajamas, kurių dydis neleidžia sumokėti reikalaujamos sumos, be to, atsakovas yra studentas, vienas augina vaiką iki 16 metų, moka išlaikymą kitam vaikui iki 16 metų.

Ieškovas, turėdamas dalies bendraturčių sutikimą (nors ir neįformintą teisės aktų nustatyta tvarka), padidino bendrą daiktą ar jo vertę. Tokius santykius reglamentuoja CK 4.77 straipsnio 2 dalis, o ne ieškovo nurodyta CK 4.82 straipsnio 3 dalis. Bendraturčiai, sutikę padidinti bendrą daiktą, turėjo įvertinti savo apsisprendimo finansinius kaštus, o ne siekti, kad tokius pačius įsipareigojimus prisiimtų nesutinkantys.

Liko nepaneigti atsakovo argumentai, kad pataisyti 2007 m. rugsėjo 11 d. susirinkimo protokolas Nr. 3 ir 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolas Nr. 4 yra suklastoti, neatsižvelgta į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad 5 asmenys iš 7 esančių 206-osios DNSB valdyboje nėra ir negali būti bendrijos valdymo organo nariais, nes nėra bendrijos nariais, todėl bendrijos valdybos veiklos teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėtas, preziumuojant, kad visi bendrijos valdymo organo sprendimai yra teisėti.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių skundžiamam sprendimui panaikinti ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).

Ieškovo reikalavimo pagrindas – daugiabučio namo savininkų bendrijos nutarimas dėl namo renovacijos. Atsakovo apeliacinio skundo dalykas susijęs su reikalavimo sumokėti skolą pagrindo teisėtumu, todėl pirmiau pasisakytina pastaruoju klausimu.

206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nutarimai dėl dalyvavimo daugiabučių namų modernizavimo programoje pagal investicijų projektą, kuris 2007 m. rugpjūčio 22 d. buvo patvirtintas VšĮ Būsto agentūros Kauno regiono padalinyje kaip atitinkantis programos reikalavimus ( namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos), buvo priimti 2007 m. rugsėjo 11 d., lapkričio 15 d., 2008 m. birželio 26 d., 2009 m. gegužės 28 d. ir 2010 m. birželio mėnesį, balsuojant raštu.

Argumentą, jog sprendimas dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje ir renovuoti (rekonstruoti) namą nebuvo priimtas, apeliantas grindžia tuo, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. ir lapkričio 15 d. vykusiuose bendrijos butų savininkų visuotiniuose susirinkimuose svarstyti klausimai ir priimti sprendimai visiškai neatitinka iš tikrųjų svarstytų klausimų ir priimtų sprendimų – byloje yra du protokolų variantai su visiškai kitais nagrinėtais klausimais, todėl, apelianto nuomone, sprendimai yra suklastoti. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nurodomą aplinkybę patikrinus apeliacinio proceso metu, iš Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pateiktos medžiagos nustatyta, jog minimos agentūros Kauno padaliniui buvo pristatyti 2007 m. rugsėjo 11 d. ir lapkričio 15 d. ieškovo susirinkimų protokolai. Peržiūrėjus protokolus buvo pastebėta, kad į rugsėjo 11 d. protokolą neįtrauktas klausimas dėl bendrijos dalyvavimo daugiabučių namų modernizavimo programoje, kuris buvo svarstomas susirinkimo metu, lapkričio 15 d. susirinkimo protokole ne visi klausimai buvo tiksliai suformuluoti, todėl bendrijos pirmininko paprašyta protokolus patikslinti. Tai patvirtina ieškovo atstovo teiginį, jog protokolai buvo nesuklastoti, o perrašyti ( patikslinti) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, nustatytos 2004 m rugsėjo 23 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 1213, koordinatoriaus nurodymu. Jo pristatytoje medžiagoje yra abu protokolų variantai, iš kurių matyti, jog 2007 m. rugsėjo 11 d. bendrija nutarė dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje, pritarti ir patvirtinti energetinį auditą ir investicinį projektą, patvirtinti įgaliotą asmenį programos administratoriumi ( t. 5 b.l. 78 variantas iki protokolo patikslinimo). Patikslintame protokole nurodyti nutarimai iš esmės yra tie patys - pritarti energetiniam auditui ir investicijų projektui, tęsti su pastato renovacija susijusius darbus; rengti techninį pastato renovacijos projektą, numatant konkrečias priemones ( visų lauko sienų apšiltinimas, laiptinių remontas, langų ir lauko durų pakeitimas, butų langų pakeitimas, magistralinių vamzdžių pakeitimas, ventilių montavimas ant šildymo stovų rūsyje, balkonų įstiklinimas, stogo dangos renovacija); suteikti bendrijos valdybos pirmininkui A. K. įgaliojimus atstovauti bendrijai atliekant visus veiksmus, susietus su pastato renovacija; patvirtinti ekspertus techninio projekto užduoties sudarymui, projekto kokybės įvertinimui ir konsultavimui parenkant rangovus ( t. 5 b.l. 79-80). Pirminiame 2007 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolo variante yra nutarimas pritarti ir patvirtinti energetinį auditą ir investicijų projektą bei rengti techninį pastato renovacijos projektą; pavesti projekto administratoriui A. K. surinkti informaciją apie bankus paskolai gauti, pradėti kaupti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau 5 procentų investicijų projektų sumos, ir sukaupti jas iki 2008-07-01 ( t. 5 b.l. 68). Patikslintame protokole yra penki nutarimai, vienu iš kurių bendrijos valdyba įpareigota raštu gauti savininkų nuomonę dėl dalyvavimo viename iš namo investicinių projektų, valdybos pirmininkas įpareigotas išsiaiškinti skolų už renovaciją išieškojimo galimybes ir būdus, butų savininkų atsakomybę, nustatyti renovacijos projekto įgyvendinimo galimybes ir, esant teigiamam sprendimui, organizuoti tolimesnius darbus 9 t. 5 b.l. 69-70). 2008 m. birželio 26 d. susirinkime bendrija nutarė įpareigoti valdybą priimti sprendimą organizuoti namo renovacijos darbus pagal 2007 m. lapkričio 15 d. visuotinio susirinkimo protokolo nr. 4 renovacijos objektų ir darbų sąrašą ( t. 1 b.l. 63-64), 2009 m. gegužės 28 d. susirinkime - apmokant renovacijos išlaidas, neimti iš banko paskolos, renovavimo darbams apmokėti reikalingą sumą paskirstyti lygiomis dalimis po 1-6 kas mėnesį( t. 1 b.l. 60-61). 2010 m. birželio 3 d. bendrijos valdyba nutarė organizuoti bendrijos narių ir namo patalpų savininkų balsavimą raštu dalyvavimo daugiabučių namų modernizavimo programoje ir namo renovacijos patvirtinimo klausimu. Iš 2010 m. birželio 21 d. balsavimo raštu rezultatų skaičiavimo komisijos protokolo nr. 1 matyti, jog sprendimui patvirtinti bendrijos ir namo patalpų savininkų dalyvavimą daugiabučių namų modernizavimo programoje ir toliau dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje pritarė 46 savininkai, nepritarė du savininkai; sprendimui patvirtinti namo renovavimą, vykdomą pagal UAB „Projektų valdymo centras“ parengtą 2007-08-22 investicijų projektą su visais šiame investicijų projekte nurodytais darbais, kurių projektinė vertė 1 415 395,00 Lt, ir toliau vykdyti namo renovavimą pritarė 47 savininkai, nepritarė vienas; namo renovacijos išlaidų apmokėjimo tvarkos patvirtinimui pritarė 47 savininkai, nepritarė vienas ( t. 1 b.l. 71-74). 2009 m. balandžio 16 d. bendrija ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra sudarė valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo pagal daugiabučių namų modernizavimo programą sutartį ( t. 1 b.l. 75).

Nurodytos aplinkybės patvirtina buvus aiškiai išreikštą, o ne tikrovės neatitinkančią bendrijos bei namo patalpų savininkų valią namą renovuoti bendrijos narių ir namo patalpų savininkų lėšomis bei naudojantis valstybės parama nutarimuose nurodyta tvarka ir būdais.

Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl šių nutarimų neatitikimo teisingumo, protingumo ir teisingumo reikalavimams, renovacijos nereikalingumo, balsavimo ydingumo, bendrijos narių apsisprendimo finansinių kaštų neįvertinimo, bendrijos valdybos sudėties neteisėtumo. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui ( CK 4.82 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu įgyvendina butų savininkų bendrija, veikianti pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, kitus teisės aktus ir bendrijos įstatus. Bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus, nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles ( Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3, 20 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų avininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos" patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Dėl to kylantys ginčai tarp bendrijos ir jos narių, taip pat kitų savininkų gali būti sprendžiami teismine tvarka. Įstatymų nustatyta tvarka atsakovas nenuginčijo ankstesnėje nutarties pastraipoje nurodytų ieškovo nutarimų namo renovacijos klausimais. Jo ieškinys dėl bendrijos valdybos sudėties neteisėtumo atmestas įsiteisėjusiu 2011 m. gruodžio 22 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-12942-774/2011 ( duomuo iš teismų informacinės sistemos Liteko). Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis nepriklausomai nuo to, kad atsakovas nėra ieškovo bendrijos narys, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiu, privalo prisiimti pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, įskaitant apeliaciniame skunde nurodomą namo renovaciją.

Apeliacinio proceso metu papildomai nurodyti atsakovo argumentai dėl investicinio projekto kritikos, sprendimo dėl renovacijos išlaidų apmokėjimo vykdymo, juridinio asmens kompetencijos viršijimo nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde kaip teisinis ir faktinis jo pagrindas, todėl neanalizuotini ( CPK 320 str. 1 d.).

Vadovaujantis minėtuoju bendrijos narių ir patalpų savininkų sprendimu, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamai aiškintos ir taikytos CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatos, netenkinus reikalavimo priteisti skolą už balansinius ventilius. Nemokėti už pastaruosius darbus būtų galima tada, jei butų ir kitų patalpų savininkai nebūtų priėmę sprendimo CK 4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Sprendimą dalyvauti namo modernizavime ir atlikti darbus pagal investicinį projektą 2007 metais priėmė viso namo butų savininkai. Investiciniame projekte ir valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sutarties 2 priede kaip vienas iš atliktinų darbų yra nurodytas balansinių ventilių montavimas ( t. 1 b.l. 82). Ventiliai buvo įrengti pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą sutartį su UAB „Vikis“, už atliktą darbą bendrija sumokėjo ( t. 1 b.l. 86-90), todėl ieškovas, nors ir prieštaraudamas ventilių įrengimo būtinumui, privalėjo apmokėti ir šias išlaidas. Tai, jog 2009 m. gegužės 28 d. susirinkime kai kurie gyventojai išreiškė savo nuomonę, jog ventilių įrengimas nebuvo būtinas, nereiškia, kad jų įrengti nereikėjo. 2008 m. gegužės 28 d. bendrijos susirinkime buvo priimtas nutarimas renovavimo darbams apmokėti reikalingą sumą mokėti lygiomis dalimis po 1/6 apskaičiuotos sumos kas mėnesį; apskaičiuojant mokėtinus avansinius apmokėjimus, vadovautis investicijų projekte numatytomis išlaidomis. ( t. 1 b.l. 60-62). Kaip minėta, investiciniame projekte ventilių įrengimo darbai buvo numatyti. Tai, kad jie buvo sumontuoti iki pasirašant valstybės paramos namui modernizuoti sutartį, nesudarė pagrindo pastarojo ieškininio reikalavimo netenkinti. Pažymėtina, jog vienu sakiniu išreikšto sprendimo atmesti aptariamą ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ( t. 5 b.l. 14).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl teismo pareigos priteisti netesybas, ieškovo nurodomas aplinkybes savo iniciatyva kvalifikuojant skunde nurodomu būdu. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl nebuvimo įstatymų, numatančių patalpų savininko pareigą mokėti daugiabučio namo savininkų bendrijai delspinigius už vėlavimą atsiskaityti. Jo apeliaciniame skunde nurodomos palūkanos CK 6.210 straipsnyje numatytos kaip sutarčių nevykdymo teisinė pasekmė. Sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškinys dėl palūkanų priteisimo minimu pagrindu nepareikštas, todėl nėra teisinio pagrindo palūkanas priteisti. Šiame įstatyme numatyto dydžio procesinės palūkanos yra priteistos.

Apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo priėmimo metu galiojusios CPK redakcijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atstovavimo išlaidas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas nurodo, jog sutartimi dėl teisinės pagalbos teikimo su advokatu sutarė 2500 Lt dydžio advokato pagalbos išlaidas apmokėti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ( t. 4 b.l. 121) ir pateikė teismui šias išlaidas patvirtinančią PVM sąskaitą - faktūrą, kurią teismas atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog civilinio proceso normos nenumato būsimų advokato pagalbos išlaidų priteisimo, o duomenys apie ieškovo prašymą priimti PVM sąskaitą – faktūrą ir teismo atsisakymą šį dokumentą priimti neužfiksuoti nei viename teismo posėdžio protokole ( tokios sąskaitos ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui). Nesant teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo patirtų išlaidų dydžio, aptartasis apelianto reikalavimas netenkintinas.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas priteistinos sumos dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 185 straipsnio nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes, ir dėl tai nulėmė neteisingą tenkintino ieškinio dydžio apskaičiavimą ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl to sprendimas pakeistinas, priteistą sumą padidinant iki 12404,28 Lt, žyminį mokestį – iki 372 Lt ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą, iš atsakovo ieškovui priteistąją sumą padidinant iki 12404,28 Lt ( dvylikos tūkstančių keturių šimtų keturių Lt 28 ct), žyminį mokestį – iki 372 ( trijų šimtų dviejų ) Lt.