Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. B. 2025 m. balandžio 12 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Biržuose, (duomenys neskelbtini), bute, konflikto su sūnumi T. K. metu, tyčia sudavė T. K. kumščiu ne mažiau dviejų kartų į nosį, taip savo artimam giminaičiui nukentėjusiajam T. K. sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis A. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2025 m. balandžio 12 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus ir dėl išgerto alkoholio kiekio nepamena konflikto su sūnumi T. K.. Negali pasakyti, kaip ten buvo, negali nieko papasakoti, gal ir sudavė T., tačiau sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

3. Be visiško kaltinamojo A. B. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta:

3.1. Nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2025 m. balandžio 12 d., apie 17 val., nuėjo pas tėvą A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas nemažiau du kartus kumščiu sudavė jam į nosį. Vengdamas tolimesnio konflikto, iš karto išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo nosį, ant nosies matėsi paraudimas.

3.2. Liudytojas Ž. Š. parodė, kad 2025 m. balandžio 12 d. buvo svečiuose pas pažįstamą A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), bute, kur vartojo alkoholį. Begeriant išėjo į lauko tualetą. Grįžęs pastebėjo, kad kartu buvęs T. susiėmęs už nosies, kuri buvo stipriai ištinusi. T. sakė, kad jam trenkė A.

3.3. 2025 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

3.4. 2025 m. balandžio 12 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant T. K. nosies paraudimas.

3.5. 2025 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjęs T. K. greitosios med. pagalbos pristatytas į Rokiškio ligoninės priėmimo skyrių.

3.6. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas, 2025 m. balandžio 12 d. skambino vyras, kvietė policijos pareigūnus, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), teigė, jog tėtis, prieš 10 min., jam sulaužė nosį, negali prakvėpuoti, reikia greitosios med. pagalbos, kad laukia gatvėje, nurodė savo vardą, pavardę – T. K..

3.7. Kitų objektų apžiūros protokole, kad apžiūrėti „body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog pareigūnai atvykę į įvykio vietą, sutinka gatvėje vyriškį, kuris nurodo, jog tėvas A. B. konflikto metu jam sudavė į nosį, atvykus medikams teigia, kad nosį skauda. Vyriškis (A. B.) teigia, kad atėjo sūnus, kuriam supykęs pora kartų trenkė į galvą.

3.8. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPB-0227, 2025 m. balandžio 12 d. kaltinamajam A. B. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas.

4. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

5. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. B. tyčia du kartus kumščiu sudavė sūnui T. K. į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl A. B. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš sūnų, suprato savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

6. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į kito asmens fizinę sveikatą, smurtauta prieš artimą giminaitį – sūnų, nukentėjusiajam buvo suduoti du smūgiai į galvą, sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu neteistas, nebaustas administracine tvarka, turintis (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumą, diagnozuotas ir psichikos sutrikimas (diagnozė (duomenys neskelbtini)), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veikas padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokuroro siūlomą bausmę - laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nustačius, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas A. B., yra smurtinė, šis įpareigojimas padės įgyvendinti bausmės tikslus. Bausmės dydį teismas nustato sankcijos vidurkio ribose ir mažesnį, nei prašė skirti prokuroras (argumentų, dėl ko ši bausmė artima maksimaliai, prokuroro pareiškime nenurodoma). Pripažįstama, jog ir paskyrus bausmę, artimą vidurkiui, bausmės tikslai bus pasiekti. Teismas neskiria kaltinamajam A. B. draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kaip to prašo prokuroras, nes įvertinus bylos faktines bylos aplinkybes, A. B. nustatytą girtumą ir tikėtiną priklausomybę, panašu, kad užtikrinti draudimo laikymąsi pačiam kaltinamajam būtų labai sudėtinga.

9. Paskyręs laisvės apribojimo bausmę, teismas kaltinamajam A. B. skiria intensyvią priežiūrą ir įpareigoja jį intensyvios priežiūros laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nors prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo neprašo kaltinamajam skirti intensyvios priežiūros, bet įpareigoti jį būti namuose, atkreipiamas prokuroro dėmesys, jog BK 48 straipsnio 4 dalyje toks įpareigojimas, kurį prašo skirti prokuroras, nėra numatytas, tokio įpareigojimo kontrolės neįmanoma tinkamai užtikrinti (Probacijos tarnyba, vykdanti bausmės kontrolę, nedirba naktimis ir savaitgaliais, policijos pareigūnai turi ir kitokių funkcijų, nei kontroliuoti, kaip nuteistieji vykdo jiems skirtas bausmes).

10. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, procesas baigtas baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsniu, A. B. paskirta bausmė mažinama trečdaliu. Į bausmę įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2025 m. balandžio 12 d. 18.40 val. iki 2025 m. balandžio 14 d. 10.22 val. (dvi paros), jos prilyginamos 6 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 ir 66 straipsniai).

11. Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį A. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių mėnesių)) laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Remiantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 12 d. iki 2025 m. balandžio 14 d. (dvi paras), jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam A. B. paskirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą kaltinamajam A. B., iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams Kupiškyje prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.