- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- A-525-1178-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02041-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. L. skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 1 700 Lt žalos atlyginimo.
Nurodė, kad 2012 m. liepos 9 d. atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir Ligoninė) Ligoninės administracijai padavė prašymą, kad jo kompiuteris būtų grąžintas prašyme nurodytam asmeniui. Minėtam asmeniui atvykus paimti pareiškėjo kompiuterio 2012 m. liepos 10 d., Ligoninės administracija kompiuterio jam negrąžino, laikė pas save, taip pažeisdama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo Nr. V-124 (toliau – ir Aprašas), 22 punktą. Teigė, jog dėl tokių Ligoninės pareigūnų veiksmų jis ir minėtas asmuo, kuris net tris kartus buvo atvykęs paimti kompiuterio, patyrė tiek moralinę žalą, tiek materialinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 8−9) prašė R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nuteistųjų teisę naudotis kompiuteriais bei kompiuterių saugojimo tvarką numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnis. Remiantis juo, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. liepos 10 d. ir 2012 m. liepos 12 d. į Ligoninę paimti pareiškėjui priklausančio kompiuterio buvo atvykęs D. V., kuris nėra R. L. artimas giminaitis, kompiuteris jam nebuvo perduotas. Nurodė, kad pareiškėjui tiek žodžiu, tiek raštu buvo paaiškinta, kodėl jo asmeninis kompiuteris negali būti perduotas minėtam asmeniui. Pažymėjo, kad R. L. išvykstant iš Ligoninės, jo kompiuteris buvo atiduotas pačiam R. L.. Pabrėžė, kad Aprašas yra BVK nuostatas, susijusias su laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų laikymu, įgyvendinantis teisės aktas. Jo 22 punktas detalizuoja asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, daiktų perdavimo sutuoktiniams, sugyventiniams ar artimiesiems giminaičiams procedūrą, kurios Ligoninė tinkamai laikėsi. Kadangi Ligoninė neatliko neteisėtų veiksmų, pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei nėra, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. sprendimu (b. l. 26−29) pareiškėjo R. L. skundą atmetė.
Teismas, remdamasis BVK 96 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, ši norma aiškiai nurodo, kad ne bet koks asmuo, o sutuoktinis, sugyventinis arba artimas giminaitis gali perduoti suimtam asmeniui kompiuterį ar kitą techniką, todėl daryta išvada, kad ir grąžinti šie daiktai gali būti tik sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimam giminaičiui pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą. Teismas vertino, kad R. L. prašymą perduoti jam priklausantį kompiuterį „HP COMPAQ“ R. L. lankančiam A. S. arba D. V. Ligoninės administracijai pateikė, kad Ligoninės administracija 2012 m. liepos 23 d. raštu Nr. 7-334 R. L. paaiškino, kad D. V., kuris 2012 m. liepos 10 d. bei 2012 m. liepos 12 d. buvo atvykęs paimti R. L. prašomo perduoti kompiuterio, nėra R. L. artimas giminaitis, todėl kompiuteris D. V. ir nebuvo perduotas. Teismas darė išvadą, kad Ligoninės pareigūnai tinkamai laikėsi viešojo administravimo procedūrų, kad Ligoninės pareigūnų veiksmai, susiję su R. L. kompiuterio perdavimu, buvo teisėti, šie veiksmai buvo atlikti, tinkamai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, kad valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t. y. valstybės pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti. Teismas taip pat nurodė, kad R. L., reikalaudamas atlyginti Ligoninės darbuotojų padarytą žalą, remiasi tik samprotavimais, prielaidomis bei netinkamu teisės aktų, reglamentuojančių kompiuterių perdavimo tvarką laisvės atėmimo vietose, vertinimu, kad R. L. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Ligoninės darbuotojai elgėsi neteisėtai, ir kad R. L. patyrė neturtinę žalą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo R. L. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Lietuvos valstybė tinkamai atliko savo pareigas R. L. atžvilgiu ir valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), todėl R. L. skundas atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas R. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 35), kuriuo prašo panaikinti 2013 m. sausio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą byloje Nr. I-3975-561/2012.
Teigia, kad teismas nevertino visų byloje esančių įrodymų bei to, kad Ligoninės pareigūnai, kitaip nei kitų laisvės atėmimo vietų pareigūnai, savo elgesiu pažeidžia įstatymus. Prašo bylą išnagrinėti iš naujo, skundą pripažinti pagrįstu, įvertinti ir pripažinti, kad dėl neteisėtų Ligoninės pareigūnų veiksmų, pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 40−41) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą byloje Nr. I-3975-561/2012 palikti nepakeistą, o R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, sprendimą išsamiai pagrindė teisės normomis, reglamentuojančiomis kompiuterių perdavimo tvarką laisvės atėmimo vietose bei teismų praktika, todėl priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nenurodyti jokie nesutikimo su sprendimu argumentai, remiamasi tik prielaida, kad buvo įvertinti ne visi byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja, kad valstybė atlygintų žalą, kurią pareiškėjas kildina iš Ligoninės veiksmų, neperduodant pareiškėjo kompiuterio asmeniui, kurį pareiškėjas buvo nurodęs prašyme Ligoninės administracijai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pabrėžiama, jog valstybės turtinė prievolė atlyginti žalą (viešojo atsakomybė) kyla tik tuo atveju, jei nustatomos trys būtinosios sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala ir priežastinis ryšys tarp jų. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).
BVK 96 straipsnio, nustatančio nuteistųjų teisės naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais tvarką, 1 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši nuostata aiškiai nurodo, kad perduoti tam tikrą techniką nuteistajam gali ne bet kuris asmuo, o tik jo sutuoktinis, sugyventinis ar artimasis giminaitis. Atitinkamai ją paimti gali taip pat tik nuteistojo sutuoktinis, sugyventinis ar artimasis giminaitis. Šią išvadą patvirtina ir BVK 96 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais paimti daiktai saugomi pataisos įstaigoje arba gali būti grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį prašymą.
Aprašo, įgyvendinančio BVK nuostatas, susijusias su laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų laikymu, 22 punktas (Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, norintys perduoti savo daiktus už laisvės atėmimo vietos ribų, rašo prašymą laisvės atėmimo vietos direktoriui, kuriame nurodo, kokius daiktus ir kokiam asmeniui nori juos perduoti. Prašymą ir jame nurodytus daiktus šie asmenys pateikia direktoriaus įsakymu paskirtiems pareigūnams, kurie patikrina daiktus ir perduoda juos kartu su asmens prašymu laisvės atėmimo vietos pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro pareigūnams), kitokio reguliavimo nenustato (ir negali nustatyti). Jame tik detalizuojama tvarka, pagal kurią daiktai gali būti perduodami BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims – sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimam giminaičiui (t. y., kad turi būti pateikiamas prašymas direktoriui ir pan.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kompiuterio paimti atvykęs D. V., nors pareiškėjo prašyme Ligoninės administracijai ir buvo nurodytas kaip asmuo, kuris gali atvykti paimti pareiškėjo kompiuterio (b. l. 11), tačiau jis nepatenka į BVK 96 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų asmenų ratą, todėl Ligoninės administracija, vykdydama teisės aktų reikalavimus, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo kompiuterio jam neperdavė. Pažymėtina, jog apie tai, kad kompiuteris gali būti perduotas tik sutuoktiniui, sugyventiniu ar artimam giminaičiui pareiškėjui buvo paaiškinta (b. l. 10). Ligoninės veiksmuose neteisėtumo nenustatyta.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, o kaip minėta, nesant nors vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė pareiga atlyginti žalą. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria
pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.