Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio (toliau – Vilniaus apskr. VPK ŠRPK) 2009-05-05 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-04-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos magistralinių kelių priežiūros būrio (toliau – ir Kauno apskr. VPK KPV MKPB) pareigūnas surašė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2009-04-18, 16 val. 30 min., kelyje Vilniaus-Kaunas-Klaipėda 98 km, važiavo 115 km/h greičiu neturėdamas 2 m. vairuotojo stažo, kuriam leistina važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 139 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – LR ATPK) 124 str. 5 d.

Vilniaus apskr. VPK ŠRPK 2009-05-05 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam, vadovaujantis LR ATPK 124 str. 5 d., buvo skirta administracinė nuobauda 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Institucijos, surašiusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 straipsnis).

LR ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 5 d., padarymą.

Pagal LR ATPK 124 straipsnio 5 dalį, atsakomybė kyla už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams neturintiems 2 m. vairavimo stažo nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų LR Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 139 punktas numato, kad neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims pažeidusiems ATPK. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio l dalis, 260 straipsnis, 284 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių.“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Ginčijamu atveju asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra nekonkretus – jame nėra nurodyta, kokiame kelyje (automagistralėje, greitkelyje ar kitame kelyje) asmuo padarė pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad E. M. 2009-04-18 apie 16.30 val. kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 98-ajame kilometre (Kauno savivaldybė) vairavo automobilį neturėdama 2 metų stažo ir viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 115 km/h greičiu. Vadinasi, policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukė laikydami, kad kelio ruožas, kuriame buvo sustabdytas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nelaikytinas greitkeliu ar automagistrale, todėl jame asmuo turi teisę važiuoti ne didesniu nei 70 km/h greičiu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad kelio ruožas ties 98 –uoju km, kur buvo sustabdytas kelių policijos pareigūnų pagal kelio žymėjimą laikytinas greitkeliu ir jis tame kelyje, remiantis KET 139 punktu, turėjo teisę važiuoti 90 km/h greičiu (b. l. 12, 13). Todėl pareigūnai netinkamai nustatė jo padarytą pažeidimą, kadangi jis viršijo važiavimo greitį ne 45 km/h, o 25 km/h, todėl administracinė atsakomybė jam turėtų būti taikoma pagal LR ATPK 124 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę institucija grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, (b. l. 3, 4, 9). Protokole pareigūnas nurodė, kad pažeidimo vieta yra kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 98 – asis km bei tai, kad sustabdymo vietoje leidžiamas maksimalus 70 km/h važiavimo greitis. Tačiau pažeidimo padarymo vietos nekonkretizavo ir koks buvo kelio žymėjimas tame kelio ruože, t. y. ar minėtas kelio ruožas buvo žymimas kelio ženklu Nr. 501 „Automagistralė“, Nr. 555 (Kelias, kuriame galioja automagistralėse nustatyta eismo tvarka) „Automobilų kelias“ (Kelias, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka) ar kitu keliu pagal Kelių eismo taisyklėse nustatytą žymėjimą, nenurodė. Dėl šios priežasties pagal byloje esančius įrodymus teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, kad Vilnius – Kaunas – Klaipėda 98 – ajame km kelio ruožas laikytinas greitkeliu t. y. pagal Kelių eismo taisykles yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 555 „Automobilų kelias“ (Kelias, kuriame galioja greitkeliuose nustatyta eismo tvarka).

Teismas įvertinęs surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 5 d.

Nutarimas buvo priimtas nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių ir pilnai nesurinkus įrodymų (LR ATPK 256 str.), todėl šis nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame nurodant duomenis apie administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, nurodant jai taikomus reikalavimus Kelių eismo taisyklių prasme, t.y. nurodyti Vilnius – Kaunas – Klaipėda kelio žymėjimą 98 – ajame kilometre bei leidžiamą maksimalų greitį šioje atkarpoje. Užfiksavus šiuos įrodymus vertinti ar yra pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t ar ė:

E. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir kelių policijos poskyrio 2009-05-05 nutarimą Nr. F 286422 ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įpareigojant atlikti papildomą bylos tyrimą.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.