Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1099-1180/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-13
Bylos Nr.: e2-1099-1180/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02405-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Kačinskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mida LT“
Advokatai: Inga Balynienė

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2-1099-1180/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02405-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.3.8 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 13 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė,sekretoriaujant Andžėjai Gedmintaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ atstovei advokatei Ingai Balynienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mida LT“ atstovams vykdančiajam vadovui J. R. ir advokatui Mantui Mikalopui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mida LT“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalies pripažinimo neteisėta ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu (papildomai naujas reikalavimas pareikštas ir dublike) prašo:

1.1 pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naurida“ ir atsakovės UAB „Mida LT“ 2022-11-04 Tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalį dėl 6 507,5 Eur sumos užskaitymo neteisėta ir negaliojančia;

1.2 priteisti iš atsakovės UAB „Mida LT“ ieškovės UAB „Naurida“ naudai 6 507,5 Eur sumą (kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas arba skolą), 605,00 Eur nuostolių atlyginimą, 10,50 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir dublike, be kita ko, nurodo, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl krovinio – bituminės dangos vežimo, paimant krovinį iš siuntėjo UAB „Mida LT“ (Gargždai), ir jį pristatant krovinio gavėjui SIA Bau24 (Ryga). Krovinys buvo pakrautas 2022-08-26 ir pristatytas krovinio gavėjui 2022-08-30. Krovinį vežė ieškovės pasitelkta bendrovė SIA Centaurus. 2022-09-01 ieškovė iš atsakovės gavo pretenziją dėl produkcijos, apgadintos transportavimo metu. Atsakovė pareikalavo kompensuoti atsakovei, kaip krovinio siuntėjai, padarytą 9 684,00 Eur žalą. 2022-09-20 apgadinto krovinio dalis, t. y. 11 palečių, buvo grąžinta atsakovei. 2022-10-21 atsakovė pateikė patikslintą pretenziją ieškovei dėl 9 986,5 Eur žalos atlyginimo. 2022-10-24 atsakovė pateikė dar vieną patikslintą pretenziją ieškovei, kuria pareikalavo kompensuoti atsakovei padarytą 9 934,00 Eur žalą, kurią sudaro 484,00 Eur išlaidos už krovinio perpakavimą, 9 200,00 Eur kroviniui padaryta žala bei transporto išlaidos – 250,00 Eur plius PVM. 2022-11-04 šalys atliko priešpriešinių prievolių įskaitymą ir ieškovė kompensavo atsakovei 9 934,00 Eur dydžio nuostolius. Ieškovės turimomis žiniomis, esant tokio pobūdžio pažeidimams (tik apsilamdžiusiems bituminės dangos kraštams), tokia danga nėra utilizuojama, o parduodama su apgadinimais ir yra labai paklausi rinkoje dėl to, kad jų vertė 40-50 proc. mažesnė nei neapgadintų. Aplinkybę, kad krovinys vertę turėjo, patvirtina ir 2022-09-16 Nepriklausomo survejerio (tyrėjo/eksperto) ataskaita dėl ginčo krovinio sugadinimo. Ataskaitoje yra nurodyta, kad apgadinto krovinio nuostolių vertė yra 2 640,00 Eur (660 m2 x 4,00 euro/m2). Ieškovės turimomis žiniomis, SIA „Inter Survey“ atstovas ginčo objektu esančią apgadintą krovinio dalį 2022-09-09 apžiūrėjo gyvai, gavėjo teritorijoje Rygoje. Survejeris padarė išvadą, kad sugadinta ne daugiau kaip 30 proc. Teigiama, kad siekiant sumažinti nuostolių sumą, pažeista bituminė stogo danga vis tiek gali būti parduota už mažesnę kainą rinkoje, tiesiog nupjovus pažeistas dangos dalis. Kadangi ieškovė atlygino visus nuostolius atsakovei dėl krovinio apgadinimo, ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu perduoti jai apgadintą krovinį arba parduoti jį ieškovės naudai. Šalys bendravo siekdamos parduoti krovinį ieškovės naudai ir gautas pajamas perduoti ieškovei. Ieškovės turimomis žiniomis atsakovė sugadintą krovinį perpakavo ir pardavė jį tretiesiems asmenims. Tačiau nei krovinys, nei už jį gautos piniginės lėšos nebuvo perduotos ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad reali kroviniui padaryta žala siekė tik 2 640,00 Eur sumą, atsakovei iš viso turėjo būti atlyginta tik 3 426,50 Eur suma (t. y. 2 640,00 Eur kroviniui padaryta žala, 302,50 Eur transporto išlaidos bei 484,00 Eur išlaidos perpakavimui). Kadangi ieškovė atsakovei atlygino 9 934,00 Eur sumą, atsakovė be jokio faktinio ir teisinio pagrindo iš ieškovės gavo 6 507,50 Eur dydžio finansinę naudą (9934,00 Eur - 3426,50 Eur). Tokiu būdu buvo pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas ir atsakovė be jokio teisinio pagrindo įgijo 6 507,50 Eur sumą iš ieškovės. Nustačius, kad krovinys nebuvo sugadintas visiškai ir nebuvo prarastas, o apgadinto krovinio nuostolių vertė yra tik 2 640,00 Eur, taip pat įvertinant tai, kad ieškovė turėjo atlyginti atsakovei 302,5 Eur transporto išlaidas bei 484,00 Eur išlaidas perpakavimui, iš viso 3 426,50 Eur sumą, darytina išvada, kad 2022-11-04 tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo aktas dalyje dėl 6 507,50 Eur dydžio sumos (9 934,00 – 3 426,50) užskaitymo teismo turi būti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, prašo ieškovės reikalavimus atmesti. Be kita ko, nurodo, kad krovinio gavėjui nepavykus realizuoti (parduoti galutiniams pirkėjams) dalies apgadinto krovinio (11 iš 23 stogo dangos padėklų), atsakovė, pirkėjo pareikalavimu, minimą krovinio dalį 2022 m. rugsėjo mėnesį neatlygintinai pakeitė naujomis prekėmis. O pirkėjo nerealizuotos prekės (11 stogo dangos padėklų) buvo grąžintos pardavėjui (atsakovei) ir, neturint objektyvių galimybių jas panaudoti, - teisės aktų nustatyta tvarka utilizuotos. Ieškovei pripažinus savo prievolę sumokėti atsakovės naudai paminėtas sumas, šalys sudarė susitarimą dėl pardavėjo patirtų nuostolių ir transporto išlaidų atlyginimo, kurį įformino 2022-11-04 tarp šalių įgaliotų asmenų pasirašytu tarpusavio atsiskaitymo aktu. Aptariamo sandorio pagrindu ieškovė laisva valia atsakovei kompensavo 9 934,00 Eur sumą. Nuo aptarto susitarimo sudarymo/įvykdymo praėjus daugiau kaip pusmečiui, vežėjas (ieškovė) užsakovės (atsakovės) atžvilgiu pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus dėl dalies sugadinto krovinio (11 padėklų stogo dangos) perdavimo ieškovei arba alternatyviai - pagal šalių susitarimą sumokėto (įskaitymo forma) nuostolių atlyginimo dalies kompensavimo ieškovei (vežėjui) pinigais. Pažymi, jog , ginčo krovinio dalis (11 stogo dangos padėklų) po jos grąžinimo atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka buvo utilizuota. Ieškovės samprotavimus apie tikėtiną pažeistos krovinio dalies pardavimą paneigia atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraštis. Be to, survejerio pateiktas skaičiavimas yra klaidingas. Ginčo stogo danga negali būti supjaustoma bei tokiu būdu realizuojama rinkoje. Ieškinio teiginiai apie tariamą šalių komunikaciją dėl dalies sužaloto krovinio pardavimo bei už prekes gautų lėšų perdavimo vežėjo naudai yra neatitinkantys tikrovės, nes šalys tarpusavyje bendravo sugadintos produkcijos Unifleks Epp 4.0 realizavimo klausimais, tuo tarpu dabartinis ginčas yra susijęs ir kilęs dėl visiškai kitokių prekių, t. y. bituminės medžiagos MIDA BALT PV S4b apgadinimo.

4. Teismo posėdžių metu ieškovės UAB „Naurida“ atstovė advokatė Inga Balynienė palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Papildomi paaiškino, kad ieškovė suteikė vežimo paslaugą atsakovei. Vežimo metu krovinys buvo apgadintas. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė atlygina viso sugadinto krovinio vertę, bet atsakovė sugadintą produkciją parduoda ieškovės naudai. Šio tarpusavio susitarimo pagrindu buvo sudarytas tarpusavio įskaitymo aktas. Šalys ilgą laiką viena su kita bendravo dėl krovinio pardavimo/perdavimo ieškovei. 2023 m. sausio mėn. pradžioje ieškovė iš faktinio vežėjo SIA „Ramco” gavo 2022-09-16 nepriklausomo tyrėjo ataskaitą dėl ginčo krovinio sugadinimo. Iš šios ataskaitos paaiškėjo, kad krovinys tyrėjo buvo tikrai apžiūrėtas, ir tyrėjas nusprendė, kad krovinys nebuvo visiškai sugadintas, buvo sugadinta ne daugiau kaip 30 proc. ritinių dalis (apačioje ir viršuje). Tyrėjas apskaičiavo, kad krovinys nuvertėjo 2 640,00 Eur suma. Tad reali apgadinto krovinio nuostolių vertė yra 2 640,00 Eur. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, siekiant sumažinti nuostolių sumą, ritiniai gali būti parduodami už mažesnę kainą rinkoje. Taigi, apgadintas krovinys nebuvo visiškai bevertis, jis turėjo vertę. Tai patvirtino ir atsakovė, kadangi atsakovės klientas pažeistą dalį krovinio siekė realizuoti už mažesnę kainą. Taip pat CMR važtaraštyje buvo nurodyta, kad medžiagos buvo pristatytos tik apgadintos. Šiame dokumente nebuvo nurodyta, kad krovinys buvo visiškai prarastas, sunaikintas. Kadangi kroviniui buvo padaryta tik 2 640,00 Eur žala, atsakovė be pagrindo pareikalavo atlyginti visą krovinio vertę. Esminė sąlyga tarpusavio atsiskaitymo aktui sudaryti buvo tarp šalių buvęs susitarimas dėl krovinio realizavimo (pardavimo) ieškovės naudai arba jo atidavimo ieškovei. Tačiau to atsakovė neįvykdė. Atsakovė nurodo, kad grąžinta produkcija buvo utilizuota, ją sumetant į bendrą statybinių atliekų konteinerį. Ir neva šį utilizavimo faktą patvirtina 2022-11-14 atliekų tvarkytojo įrašas, kuriame nurodoma, kad atliekų tvarkytojui buvo perduota 17,9 tonos mišrių atliekų ir joms suteiktas kodas 170904. Ieškovės vertinimu, šie pateikti rašytiniai įrodymai visiškai nepatvirtina ir neįrodo, kad būtent ginčo krovinys buvo utilizuotas ir kad jis buvo bendrame statybinių atliekų konteineryje. Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centras negalėjo patvirtinti, kad toje masėje buvo ir ginčo bituminė danga. Pagal Aplinkos ministro įsakymą Nr. 217 Dėl atliekų tvarkymo yra numatyta, kad bitumo medžiagai yra priskiriamas kitas atliekų tvarkymo kodas. Atsakovė slepia tikrąją informaciją, kas nutiko su ginčo kroviniu, tai patvirtina ir šalių susirašinėjimas, kadangi iš susirašinėjimo, kuris vyko nuo 2022-12-22 iki 2023-03-22, matyti, kad atsakovo vadybininkai, atsakydami į ieškovės vadybininko T. U. laiškus, vis nurodė ginčo krovinio buvimo vietą. 2023-03-22 atsakovės vadybininkas R. J. patvirtino, kad sugadinta produkcija yra nenurašyta ir ją galės realizuoti su nuolaida. Tikėtina, kad atsakovė tą sužalotą produkciją perpakavo ir pardavė tretiesiems asmenims. O jeigu atsakovė galimai ir utilizavo vertę turinčią produkciją, tai yra vienašališkas pačios atsakovės sprendimas. 2022-11-14 tarpusavio atsiskaitymo aktas patvirtina šalių susitarimą, kad ieškovė sutiko atlyginti 9 934,00 Eur sumą pasirašant įskaitymo aktą tik todėl, kad tarp šalių egzistavo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai ir egzistavo žodinis susitarimas, kurį papildo į bylą pateikta susirašinėjimų medžiaga, kad atsakovė sutiko sugadintą produkciją parduoti ieškovės naudai ir atiduoti ieškovei pinigines lėšas. Kadangi produkcija nebuvo parduota ieškovės naudai, ieškovė nutarė kreiptis į teismą. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė elgsis nesąžiningai ir neketina vykdyti žodinio šalių susitarimo, tai ieškovė nebūtų pasirašiusi minėto tarpusavio įskaitymo akto. CMR konvencijoje aiškiai nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti tik tą sumą, kuri lygi nuostolių sumai. Nekentėjusiam asmeniui turi būti atlyginta tik tiek, kiek jis realiai patyrė nuostolių. Nukentėjęs asmuo neturi gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinės žalos). Krovinys nebuvo visiškai sugadintas ir nebuvo prarastas. Apgadinto krovinio dalies vertė buvo ženkliai mažesnė negu ta, kurią ieškovė atlygino atsakovei. Atsakovė melavo dėl krovinio realizavimo, utilizavimo, neįvykdė žodinio susitarimo ir neperdavė ieškovei nei pačio krovinio, nei gautų lėšų už krovinį. Atsakovei gavus iš ieškovės 9 934,00 Eur žalos atlyginimo, nors turėjo būti gauta tik 3 426,00 Eur suma (2 640,00 Eur krovinio nuvertėjimas, 302,50 Eur transporto išlaidos bei 484,00 Eur išlaidos perpakavimui), laikoma, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 6 570,50 Eur sumą.

5. Teismo posėdžių metu atsakovės UAB „Mida LT“ atstovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Vykdantysis vadovas J. R., be kita ko, paaiškino, kad su ieškove bendradarbiavo ilgą laiką, atsakovė yra užsakiusi iš ieškovės daug pervežimo paslaugų. Ginčo atveju krovinys į Latviją buvo nuvežtas apgadintas. Latvijoje atsakovės klientas nesutiko priimti krovinio, tada prasidėjo derybos dėl krovinio tolimesnės ateities. Su klientu atsakovė susitarė, kad klientas, profesionalus statybinių medžiagų pardavėjas, įvertinęs krovinio būklę, sutinka priimti tą krovinį su 50 proc. nuolaida ir parduoti savo nuožiūra su nuolaida. O ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovės nuostoliai yra pusė viso krovinio vertės. Tai buvo įforminta 2022-09-01 pretenzija. Ieškovė sutiko su tokia padaryta žala, dokumentas buvo išsiųstas ir pasirašytas raštu. Atsakovė galvojo, kad tokiu būdu išsprendė kilusį klausimą dėl apgadinto krovinio. Tačiau po mėnesio po susitarimo Latvijos klientas kreipėsi į atsakovę ir paprašė pasiimti apgadintą dangą atgal, nes jos niekas neperka. Tada atsakovė vėl nusamdė ieškovę, kad ji parvežtų apgadintą krovinį (11 palečių) į gamyklą pas atsakovę. Tačiau į tą pačią ieškovės mašiną atsakovė įdėjo naujas 11 palečių, kurias atsakovė jau savo sąskaita veltui, siekdama išlaikyti gerus santykius, nusiuntė klientui. Atsakovė už visas transporto paslaugas papildomai sumokėjo ieškovei. Jokių papildomų priekaištų atsakovei ieškovė nereiškė, manė, kad klausimas buvo išspręstas. Tačiau po kurio laiko gavo pretenziją iš ieškovės, kad neva jie turi susitarimą, apie kurį jis (vadovas) nežino, niekas iš atsakovės įmonės vadovybės irgi nežino, kad neva tai atsakovė įsipareigojo saugoti apgadintą produkciją, ją realizuoti, gauti pinigus ir sumokėti ieškovei. Tačiau tokių ar panašių susitarimų nebuvo. Pažymėjo, jog atsakovės įmonėje yra du žmonės, kurie sudaro sutartis – tai generalinis direktorius A. J. ir jis. Nežino, kad A. J. būtų sudaręs tokį susitarimą su ieškove. Kadangi danga buvo pažeista ir mėnesį buvo bandyta parduoti Latvijoje, tačiau klientui nepavyko to padaryti, apgadintos dangos niekam nereikėjo, atsakovė dangas utilizavo. Atsakovė savo atliekų nerūšiuoja, todėl jos ir yra mišrios. Kadangi šiuo atveju atliekų buvo sukaupta daugiau negu tos konkrečios apgadintos dangos, todėl ir susidarė svorio neatitikimas. Atsakovė neišvežė į sąvartyną vien tik tų vienuolikos palečių. Sprendimą dėl utilizavimo priėmė atsakovės technologai, jie eidami ir tikrindami sandėlį pamatė tą produkciją ir nusprendė ją utilizuoti. Atsakovė turėjo aiškią patirtį iš kliento, kuris atsisakė tos produkcijos, kaip neįmanomos parduoti. Atsakovės nuomone, dangos niekas nepirko, nes danga buvo per daug pažeista, kad ją būtų galima pagal paskirtį naudoti. Atsakovė apklausų nedarė, ar ta produkcija kam nors būtų įdomi. Atsakovė nei Latvijoje, nei Lietuvoje neturi įmonės, kuriai parduoda sugadintą produkciją. Atsakovė ieškovės neinformavo prieš utilizuojant ginčo dangą. Ji neturėjo tokios pareigos. Kad ieškovė turi pretenzijų, atsakovė sužinojo praėjus daug laiko, po to, kai dangą utilizavo. Buhalterija priėmė sprendimą dėl skolų suderinimo ir įskaitymo. Tai yra standartinė procedūra. Ant tarpusavio atsiskaitymo akto nėra jo ar generalinio direktoriau parašo, nes tai standartinė operacija, kurią atlieka finansininkai. A. K. buvo atsakovės darbuotojas, Logistikos skyriaus vadovas, šiuo metu jis nebedirba įmonėje. T. Š. tuo metu buvo Prekių grupės vadovas, dar ir dabar dirba atsakovės įmonėje.

Atsiliepimas

6. Atsakovės atstovas advokatas Mantas Mikalopas papildomai paaiškino, kad ieškovės pozicija, jog žala yra tik 3 426,50 Eur, kurią sudaro 2 640,00 Eur krovinio nuvertėjimas, transporto išlaidos bei išlaidos perpakavimui, yra neteisinga, nes ieškovė neįvertina tikrosios žalos, kurią patyrė atsakovė dėl šio įvykio, dydžio. Atsakovė, siekdama išlaikyti tvarius verslo santykius su bendrove SIA Balt24 (užsakove), ėmėsi visų protingam verslininkui prieinamų priemonių, kad žala būtų atlyginta kuo labiau ir kad būtų išlaikytas bendradarbiavimas. To nebūtų reikėję, jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimus ir nuvežusi prekę neapgadintą. Todėl pradžioje pirkėjui - bendrovei SIA Balt24 buvo pritaikyta 9 684,00 Eur nuolaida. Tai matyti kreditinėje sąskaitoje faktūroje, kuri pateikta atsiliepimo priedu Nr. 2. Atsakovė į vietą apgadinto krovinio apžiūrėti nevyko, nuostolių dydžio nevertino. Buvo bendradarbiaujama, siųstos nuotraukos. Nuostolių tikrojo dydžio nevertino, nes toks buvo verslininkų susitarimas. Taigi, 9 684,00 Eur yra faktiškai atsakovės patirti nuostoliai, nes tokia nuolaida suteikta. Vėliau buvo papildomai SIA Balt24 naudai iš atsakovės veltui nuvežta 11 naujų palečių. Tai įrodo sąskaitos faktūros (atsiliepimo priedas Nr. 3) eilutė pačioje apačioje, kurioje nurodoma, kiek palečių pridėjo klientui ir kiek parsivežė palečių broko. CRM važtaraštyje paskutinėje eilutėje pažymėta ta pati informacija, kad perduodama papildomai 11 padėklų. Iš viso šio atvejo atsakovė turėjo 19 270,50 Eur nuostolio. Net ir laikant, kad 6 507,05 Eur yra kaip atsakovės gauta nauda už brokuotą bituminę dangą, bet kokiu atveju, ši suma niekaip nepadengia realios atsakovės patirtos žalos, kurią atsakovė patyrė siekdama išlaikyti verslo santykius su SIA Balt24. Ieškovė tą logiką puikiai suprato, todėl sutiko su pretenzijoje nurodytu žalos dydžiu. Brokuotos grąžintos dangos utilizavimas įvyko, kadangi buvo sudėtinga parduoti tokią dangą, statybininkai nenori rizikuoti. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsakyme nurodė, kad į mišrių statybinių atliekų konteinerį gali pakliūti bitumas ir kitos mišrios statybinės atliekos. Šiuo atveju į atliekų mišrų konteinerį pakliuvo ginčo bitumas ir to ieškovė nepaneigė. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro paaiškinimas, kad mišrios atliekos gali pakliūti tik statybos metu, nepaneigia, kad atsakovė į bendrą konteinerį deda ir bitumą iš pardavimo proceso. Nėra paneigta, kad ginčo danga buvo utilizuota. Susirašinėjimas dėl apgadintos dangos pardavimo buvo dėl kitos dangos - Uniflex. Nelogiška būtų laikyti brokuotą dangą nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. kovo mėn., užimti sandėlį. Kadangi atsakovės faktiškai patirta žala dėl šio įvykio yra didesnė, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl be pagrindo įgyto turto. Pagrindas įgyti tokią sumą iš ieškovės egzistavo. Tai nebuvo nesąžininga situacija, nes realiai žala yra didesnė. Dėl tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalies pripažinimo negaliojančiu atkreipia dėmesį, jog ieškovė procesiniuose dokumentuose net nenurodė, kokiu CK straipsniu remiantis bandoma pripažinti sandorį negaliojančiu. Vėliau pradėta remtis CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalimi kaip imperatyvia teisės norma, tarsi susitarimas dėl įskaitymo prieštaravo imperatyviai teisės normai. Atsakovė su tokia pozicija negali sutikti. CK taip pat yra nuostata, kad žala turi būti atlyginta visiškai. Tam tikrais atvejais šalys geranoriškai susitaria dėl atlygintinos žalos dydžio konkrečiose situacijose. Nors CK nurodo, kad žala turi būti atlyginta visiškai, bet šalys gali susitarti ir dėl 50 proc., 30 proc. ir 10 proc. Jeigu šalis tai tenkina, jeigu jų tokia valia. CMR konvencijos 25 straipsnis nurodo bendrą principą, bet ten nėra draudimo, kad šalys negali kitaip susitarti ir dėl kitokio nuostolių atlyginimo. Todėl neturėtų būti įskaitymo sandoris pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Įskaitymo sandoris negali būti nuginčijamas dar ir dėl to, kad jis atitiko abiejų šalių valią pilnai. Įvykis, dėl kurio kilo žala, įvyko 2022-08-26 - 2022-08-30 pervežimo metu. Pirma atsakovės pretenzija dėl šio įvykio buvo pateikta ieškovei 2022-09-01 su fotonuotraukomis. Iš nuotraukų matyti, kad ne visas krovinys buvo sugadintas. Jau tuo metu viskas buvo aišku. 2022-10-21 ir 2022-10-24 buvo tikslintos pretenzijos (ieškinio 6 ir 7 priedai). Su dubliku pateiktas elektroninis susirašinėjimas, kad krovinio tik dalis buvo apgadinta. Spalio mėnesį vyko sumų derinimas, nes reikėjo pateikti sumas draudimui. Šalys derino, ir ne per vieną laišką, kokio dydžio pretenzija turėtų būti pateikta. Šalys tuo metu išreiškė savo valią, derindamos pretenzijos sumą, ir abipusiu sutarimu nuspręsdamos, kokio dydžio žala turi būti atlyginta atsakovei. Ieškovei nuo 2022-10-20 iki 2022-11-04 buvo sudarytos sąlygos nuvykti į atsakovės sandėlį ir nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta. Ieškovė to nedarė, vadinasi, abi šalis tenkino žalos suma nustatyta net neapžiūrėjus krovinio. Ir ta suma buvo padarytas 2022-11-04 galutinis įskaitymas. Mano, kad nėra jokio pagrindo pripažinti dviejų verslininkų sudarytą sandorį negaliojančiu, nes, įvertinus visą informaciją, kuri buvo tuo metu, jos užteko priimti sprendimą, kad įskaitytos žalos dydis baigia ginčą tarp dviejų verslininkų. Ir tik vėliau paaiškėjusios aplinkybės dėl survejerio ataskaitos, kurios pagrindu draudimas dabar atsisako sumokėti išmoką, tai negali būti pagrindu laikyti šalių susitarimą negaliojančiu. Atsakovė neigia buvus šalių susitarimą, kad brokuota danga turėjo būti realizuota ir gauti pinigai būtų skirti ieškovei. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad toks susitarimas egzistavo. Yra tik pavieniai fragmentai, kur kalbama, ar atsakovė realizuos, ar nerealizuos ginčo dangą. Bet nėra susitarta, kad realizavus dangą, pinigai turėtų nukeliauti ieškovei. Iš liudytojo paaiškinimų neįmanoma nustatyti nei tokio susitarimo sudarymo laiko, nei konkrečių sudarymo aplinkybių, nei susitarimo turinio. Taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo, kad ginčo danga buvo realizuota (parduota).

7. Ieškovės prašymu, atsakovei sutinkant, į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtrauktos bendrovės SIA „Ramco” ir SIA „Centaurus“. Teismo posėdžio metu bendrovių SIA „Ramco” ir SIA „Centaurus“ atstovė advokatė Reda Aleksynaitė prašė pašalinti atstovaujamas bendroves iš bylos ir priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje. Tretieji asmenys iš bylos pašalinti 2024-09-20.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas T. U. parodė, kad dirba ieškovės įmonėje transporto vadybininku. Su atsakove bendradarbiavo nuo 2013 m. Tai buvo iki šio įvykio labai svarbus ieškovės klientas. Jokių didelių problemų nėra buvę, išsispręsdavo viskas taikiai. Gavus užsakymą iš atsakovės, ieškovė pasamdė latvių vežėją pervežti krovinį iš Lietuvos į Latviją. Vežėjas nenuvežė krovinio tinkamai, krovinys pasviro. Krovinio dalį klientas sutiko priimti, o kitą dalį pasandėliavo kurį laiką pas save, tačiau vėliau su tuometiniu logistikos vadovu A. K. buvo nutarta krovinį vežti atgal į Gargždus. Ieškovei buvo pažadėta, kad tą krovinį atsakovė kažkokiu būdu realizuos, gal ir ne už visą kainą, bet vis tiek pavyks jį realizuoti. Ieškovė padarė taip, kaip tarėsi. Pakrovė krovinį į kitą transporto priemonę ir parvežė atgal į Gargždų sandėlį. Tuo metu jau buvo nebe sezono metas, kai parvežė krovinį. Yra keletas susirašinėjimų su atsakovės pardavimų vadovu T. Š., kuris paprašė palaukti pavasario, kol ateis sezonas, ir tą produkciją parduos. Atsakovė, kadangi ieškovė pervežė atsakovei nemažai krovinių, buvo skolinga ieškovei nemažą sumą pinigų. Atsakovė savavališkai atsiuntė įskaitymą už tą produkciją, kuri buvo jų sandėlyje. Kadangi atsakovė buvo sena partnerė, jie norėjo bendradarbiauti toliau, ieškovė su tuo įskaitymu sutiko. Jie buvo patikinti, kad ginčo krovinys yra saugiai laikomas atsakovės sandėliuose, todėl laukė pavasario. Jis vėliau parašė dar keletą laiškų, kad patikrinti, ar tas krovinys neišvežtas, neutilizuotas. Buvo patikinta, kad krovinys yra. Pavasarį pasikeitė atsakovės logistikos vadovas, A. K. išėjo, atėjo R. Tada pastarasis ėmė aiškinti, jog atsakovė ieškovei nieko neskolinga. Jis dėl krovinio bendravo su tuometiniu logistikos vadovu A. K. Pagrinde viską derino telefonu. Neturėjo abejonių, kad bendravo ne su atsakovės atstovu. Viskas vyko įprastai. Jie buvo seni partneriai. Susitarė, kad krovinį parveš į Gargždų sandėlį, įvertins. Kadangi atsakovė buvo profesionalė, produkciją, kad ir apgadintą, ji gali parduoti lengviau negu ieškovė (vežėja). Todėl ir nuvežė produkciją pas atsakovę, kuri pažadėjo produkciją sandėliuoti, o atėjus pavasariui tą produkciją parduoti. Galiausiai, po vadovo pasikeitimo, ieškovė gavo atsakymą, kad atsakovė nieko neskolinga. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė neketina vykdyti susitarimo, neketina perduoti produkcijos ar piniginių lėšų už tą produkciją ieškovei, ieškovė nebūtų sutikusi su įskaitymo aktu. Kadangi buvo laikoma, kad ieškovė už tą apgadintą krovinį pilnai atlygino / susimokėjo, krovinys faktiškai priklausė ieškovei. Atsakovei nepavykus realizuoti, ieškovė būtų bandžiusi pati realizuoti produkciją. Bet kai pats klientas pasiūlė tą klausimą taip spręsti, ieškovė geranoriškai parvežė produkciją pas atsakovę. Ieškovė nebuvo informuota, kad krovinys neva tai buvo utilizuotas lapkričio mėnesį. Jie buvo užtikrinti, kad krovinys buvo atsakovės sandėlyje. Tai buvo žiemą. Jokio kito įvykio šalys neturėjo, susirašinėjimas vyko tik apie ginčo krovinį. Paralelinio ginčo su atsakove dėl kito krovinio nebuvo, kitų pretenzijų nebuvo gavę, viskas buvo tvarkingai. Susitarimas dėl produkcijos pardavimo, kad atsakovė parduos ir ieškovei grąžins pinigus, vyko tada, kai ieškovė tarėsi dėl krovinio parvežimo. Buvo logiška, kad jeigu tą sumą šalys įskaitė, o atsakovė parsivežė krovinį į sandėlį, tai ieškovė tą sumą gautą už apgadintą krovinį pasiims atgal ar kažkaip susidengs. Ieškovė nesutinka, kad ginčo danga priklausė atsakovei, nes ieškovė padengė visą žalą. Atsakovė, pardavusi dangą, turėjo grąžinti tą sumą ieškovei. Krovinys nebuvo sugadintas visiškai, jis buvo iš dalies apdalintas. Mano, kad ieškovė įgijo pilnas teises į dangą, nes visa suma už krovinį buvo kompensuota atsakovei. Jie buvo A. K. užtikrinti, kad gali vežti krovinį atgal į sandėlį, atsakovė pabandys krovinį parduoti. Tarpusavio užskaitymo aktą ieškovė pasirašė tik todėl, kad atsakovė buvo pastovus klientas, su kuriuo ieškovė dirbo ir norėjo tęsti darbus. Tik dėl buvusio susitarimo ieškovė pasirašė šį užskaitymą. Tai buvo pačios atsakovės inicijuotas aktas. Buvo pasakyta, kad jeigu nepasirašys, ieškovė nebegaus krovinių. Ieškovė norėjo bendradarbiauti, norėjo išspręsti šį atvejį, pasitikėjo. Ieškovė tikėjosi, kad sumažins savo nuostolius parduodant apgadintą krovinį. Tai buvo toks pirmas susitarimas su atsakove, kad sugadinta danga bus parduota ir bus atlyginta ieškovei. Tai buvo ir pirmas toks rimtesnis įvykis. Į klausimą dėl susirašinėjimo temos Uniflex EPP 4.0 atsakė, kad nebuvo tokio įvykio, kad Estijos įmonės MT Group atsisakė priimti krovinį, tikriausiai kažkas susimaišė. Turėtų pasitikrinti, buvo ar nebuvo įvykis su Estijos įmone. Bet pretenzijų ar neišspręstų dalykų nėra buvę. Jis šiuo metu nebebendrauja su A. K. Kai pastarasis išėjo iš atsakovės, jų bendradarbiavimas nutrūko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Esminės faktinės bylos aplinkybės

9. CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntėjas UAB „Mida“, gavėjas SIA Bau24. Vežėjai: UAB „Naurida“, SIA Centaurus. Pakrovimo vieta: (duomenys neskelbtini) Gargždai, Klaipėdos raj. Pakrovimo data 2022-08-26. Krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) Ryga. Bituminė stogo danga. Svoris 23,483 kg. Krovinys gautas 2022-08-30. Pastaba „Medžiagos pristatytos pažeistos. Gamintojui išsiųstos nuotraukos“.

10. PVM sąskaita faktūra Serija MD Nr. (duomenys neskelbtini). Visa mokėtina suma su PVM 18 720,99 Eur. Pardavėjas UAB „Mida“. Pirkėjas SIA Bau24. Vežėjas UAB „Naurida“. Data 2022-08-26. Apmokėti iki 2022-09-25. Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Išankstinio mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės kodas TN737784 MIDA BALT PV S4b. Kiekis 4600 m2. Svoris 23000 kg. Rit. 460. Pal. 23. Suma be PVM 18 400,00 Eur.

11. 2022-09-16 SIA Inter Survey apklausos ataskaita. SIA Ramco / SIA Centaurus / bitumo ritiniai - krovinio pasislinkimas, apgadinimai. Be kita ko nurodyta, kad buvo išpakuotas pasirinktinis krovinio vienetas: nuimtas plastikinis pakavimo maišas ir apžiūrėta, ar bitumo ritiniai nepažeisti. Visi apžiūrėti ritiniai turėjo apatinių kraštų paviršiaus deformacijos požymių ir dalinės viršutinio paviršiaus deformacijos požymių. Išmatuotas ritinių deformacijos ilgis - po 15 cm iš kiekvienos pusės, iš viso apie 30 cm besąlyginio krovinio tūrio arba ne daugiau kaip 30 proc. viso deklaruojamo krovinio tūrio. Nuostolių vertė priskiriama 11 krovinio vienetų (padėklų) x 20 bitumo ritinių (?IDA BALT PV S4b) kiekvienam arba iš viso 220 bitumo ritinių, kurių dalinis pažeidimas neviršija 30 proc. kiekvieno ritinio. Apskaičiuota nuostolių vertė: 2 640,00 Eur. Bitumo ritinius dar galima parduoti su nuolaida arba nupjauti pažeistus kraštus ir taip sumažinti nuostolio vertę.

12. PVM sąskaita faktūra Serija MD Nr. (duomenys neskelbtini). Data 2022-09-19. Visa mokėtina suma su PVM 11 010,00 Eur. Apmokėti iki 2022-10-19. Pardavėjas UAB „Mida“. Pirkėjas SIA Bau24. Vežėjas UAB „Naurida“. Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini). Išankstinio mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės kodas TN737401 MIDA BALT PV S3b. Kiekis 3000 m2. Svoris 11700 kg. Rit. 300. Pal. 12. Suma be PVM 11 010,00 Eur. Prierašas „Dadedame Balt PV S4b-11 padėklų. Parsivežame atgal iš kliento 11 padėklų Balt PV S4b (brokas)“.

13. Atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini). Planuojama perdavimo data 2022-11-14. Pastaba „Perduota 11.11. Talono Nr. (duomenys neskelbtini)“. Atliekų siuntėjas UAB „Mida LT“. Atliekų gavėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Atliekų susidarymo vieta UAB „Mida LT“. Atliekų susidarymo vietos adresas Lietuva, Klaipėdos r. sav., Gargždai (duomenys neskelbtini). Atliekų vežėjas UAB „KMT antrinės žaliavos“. Perduodamos atliekos. Atliekos kodas 17 09 04. Atliekos pavadinimas mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03. Gautas (pasvertas) atliekų kiekis 17.900000 t.

14. Elektroninis laiškas. Nuo: T. Š. [mailto: (duomenys neskelbtini)@mida.lt]. Išsiųstas: Ketvirtadienį, Sausio 26, 2023 12:46. Kam: T. U. / Naurida <(duomenys neskelbtini)@naurida.lt>; A. K. <(duomenys neskelbtini)@mida.lt> Tema: Ats.: Pretenzija „Laba diena, T., o kur fiziškai yra ši brokuota produkcija? Dėkui. T. Š. Lietuvos rinkos vadovas/Head of Lithuanian market UAB MIDA LT“. Elektroninis laiškas nuo T. U. / Naurida <(duomenys neskelbtini)@naurida.lt>. Išsiųsta: 2023 m. sausio 26 d., ketvirtadienis 12:46. Kam: T. Š. <(duomenys neskelbtini)@mida.lt>; A. K. <(duomenys neskelbtini)@mida.lt> Tema: RE: Ats.: Pretenzija. Laiško tekstas “Gargždų sandėlyje.“ Elektroninis laiškas. Nuo: R. J. [mailto: (duomenys neskelbtini)@mida.lt]. Išsiųstas Trečiadienį, Kovo 22 10:40 ryto. Kam: T. U. / Naurida <(duomenys neskelbtini)@naurida.lt>. Tema: Ats.: Ats.: Ats.: Pretenzija. „Labas, Turim, nieko jiems nepriklauso, mes už tą sumą padarėme nuolaidą pirkėjui ir dalį, kurią atsisakė priimti, atvežėm naujos, geros. Sugadinta produkcija nenurašyta, ją turėsime realizuoti su diskontu. R.“.

15. JSC “Klaipedos Netas”, 2024-02-12 Raportas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB „Mida LT“ / UAB „Naurida“ / SIA Ramco / SIA Centaurus Pažeistos bituminės dangos ritiniuose pažeidimo priežasties bei likutinės vertės vertinimas. Pažeistas krovinys / kiekis: Bituminė danga MIDA BALT PV S4b 11 pal / 220 ritinių x 10 m². Pažeisto krovinio vertė: 8800,00 Eur (remiantis Inter Survey SIA pateikta apžiūros ataskaita). Be kita ko, nurodoma, kad dėl minėtų mechaninių pažeidimų medžiagos klojimo darbų sąnaudos didėja – medžiagą dėl sulamdymų / deformacijų sunku sulydyti, ritiniai dėl formos pakitimo neberieda, reikalinga papildoma darbo jėga ritinių išvyniojimui. Taip pat reikalinga papildoma kiekvieno ritinio apžiūra dėl galimų įtrūkimų. Remiantis panašiose bituminės dangos krovinio žalose sukaupta praktika, aukščiau išvardinti mechaniniai krovinio pažeidimai nelaikomi visišku krovinio sugadinimu / praradimu ir įprastai pažeisti bituminės dangos ritiniai parduodami pirkėjams su nuvertėjimu / nuolaida, kuri nustatoma derybų metu.

16. 2024-10-01 ir 2024-10-22 UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ raštai Dėl informacijos pateikimo. Be kita ko, nurodoma, kad jeigu atliekų jau negalima išrūšiuoti ar kitaip sutvarkyti ir jų neišeina priskirti kitoms atliekoms, tuomet šios atliekos gali būti priskirtos mišrioms statybinėms ir griovimo atliekoms. 2018-07-10 tarp UAB „Mida LT“ ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pasirašyta Tipinė atliekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekų, kurių kodai 17 09 04 (mišrios statybinės ir griovimo atliekos) ir 20 02 01 (biologiškai skaidžios atliekos), priėmimo ir sutvarkymo. Remiantis priimtų atliekų į sąvartyną pažymomis, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, UAB „Mida LT“ atliekas pristatė 8 kartus (2022-01-04, 2022-03-31, 2022-04-27, 2022-05-30, 2022-06-28, 2022-08-30, 2022-10-19, 2022-11-11), visais atvejais nurodytas pristatomų/priimamų atliekų kodas – 17 09 04.

17. 2024-10-28 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl bituminės dangos, kuri transportavimo metu buvo sugadinta, tvarkymo kartu su mišriomis statybinių ir griovimo atliekomis. Kadangi bituminės dangos atliekos susidarė ne statybų proceso metu, todėl vadovaujantis įstatymo nuostatomis, manytina, kad susidariusios atliekos nėra laikytinos statybinėmis atliekomis ir neturėtų būti tvarkomos kartu su statybinėmis atliekomis.

Dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų / skolos priteisimo bei tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu

18. Pažymėtina, jog tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė - vežėja tinkamai neįvykdė atsakovės užsakymo, dalį krovinio, t. y. 11 palečių bituminės dangos MIDA BALT PV S4b, pasitelkusi trečiuosius asmenis, į Latviją krovinio gavėjui SIA Bau24 pristatė apgadintą.

19. Tarp šalių nekyla ginčas ir dėl to, kad atsakovė, siekdama išlaikyti ilgametį klientą SIA Bau24, savo nuožiūra, nevertindama realios kroviniui padarytos žalos, krovinio gavėjui SIA Bau24 padarė 50 proc. nuolaidą nuo visos 23 bituminės dangos palečių vertės. Nuolaidos dydis – 9 200,00 Eur (t. y. 18 400,00 x 50 / 100). To pasekoje atsakovė pateikė ieškovei 2022-09-01 pretenziją dėl 9 684,00 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. y. 9 200,00 Eur + 484,00 Eur išlaidos už krovinio perpakavimą, pastarosios sumos ieškovė neginčija). Verta pažymėti, jog nors atsakovė tokio dydžio sumai ir pateikė ieškovei pretenziją, nėra byloje duomenų, kad ieškovė su šia pretenzija sutiko ir prašomą žalos dydį iš karto atlygino atsakovei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovės pusė nurodė, kad sumų (žalos dydžio) derinimas dar vyko ir spalio mėnesį.

20. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad 2022-09-20 apgadintas krovinys (11 bituminės dangos palečių) buvo ieškovės parvežtas atgal į Lietuvą. Dėl to atsakovė patyrė 250,00 Eur plius PVM transportavimo išlaidas. Šių išlaidų ieškovė taip pat neginčija. Galiausiai 2022-10-24 atsakovė pateikė patikslintą pretenziją ieškovei, kuria pareikalavo kompensuoti atsakovei, kaip krovinio siuntėjai, padarytą 9 684,00 Eur žalą, kurią sudaro 484,00 Eur išlaidos už krovinio perpakavimą, 9 200,00 Eur kroviniui padaryta žala bei 250,00 Eur plius PVM transportavimo išlaidas. O 2022-11-04 šalys atliko priešpriešinių prievolių įskaitymą ir ieškovė tokiu būdu kompensavo atsakovei 9 934,00 Eur dydžio nuostolius už transportavimo metu kroviniui padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė savo iniciatyva, siekdama išlaikyti gerus santykius su klientais Latvijoje, vienasmeniškai nusprendė jiems neatlygintinai perduoti naujas, nesugadintas 11 palečių bituminės dangos. Teismo vertinimu, ieškovė nėra atsakinga už tokius vienasmeniškus atsakovės veiksmus. Kadangi tokius savo veiksmus atsakovė paaiškino vien tik siekiu išlaikyti ilgalaikį klientą, o ne realios žalos klientui padarymu, teismo vertinimu, už tai ieškovė negali būti laikoma atsakinga ir atsakovė negali šia aplinkybe remtis gindamasi nuo jai reiškiamų ieškinio reikalavimų.

22. Teismas sutinka su atsakovės pusės pozicija, kad šalys yra laisvos susitarti tarpusavyje dėl žalos dydžio, jo atlyginimo, tačiau toks susitarimas turi būti dvišalis, o ne vienos šalies primestas kitai šaliai. Nesant tarpusavio sutarimo, privaloma įstatymo nuostata – privalo būti atlyginti padaryti nuostoliai; vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę; krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai (CK 6.251 straipsnis, CMR konvencijos 23, 25 straipsniai).

23. Anot atsakovės, tarp šalių buvo galutinis susitarimas, kad ieškovė padengs pusę krovinio vertės (9 200,00 Eur) bei papildomai apmokės krovinio perpakavimo išlaidas ir krovinio transportavimo į Lietuvą išlaidas, to pasekoje buvo sudarytas tarpusavio reikalavimų užskaitymo aktas 9 934,00 Eur sumai. Ieškovė iš dalies su tokia atsakovės pozicija sutinka, tačiau nurodo, kad tarp šalių buvo ir papildomas susitarimas, t. y., kad atsakovė apgadintą krovinį (11 palečių bituminės dangos) pavasarį parduos tretiesiems asmenim, tačiau ieškovės naudai, arba perduos apgadintą krovinį ieškovei ir tokiu būdu ieškovė susimažins savo nuostolius. Atsakovė buvus tokį susitarimą kategoriškai neigia. Anot atsakovės, tokio susitarimo nebuvo ir ji ieškovei nėra nieko skolinga. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, laiko, kad ieškovės nurodomas tarpusavio susitarimas su atsakove vis dėlto egzistavo, o atsakovė neperdavusi ieškovei apgadinto krovinio, už kurį ieškovė pilnai yra atsiskaičiusi su atsakove tarpusavio įskaitymais, arba nepardavusi krovinio ieškovės naudai, laikoma nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita.

24. Teismo vertinimu, buvus šalių susitarimą, kad atsakovė apgadintą krovinį (11 palečių bituminės dangos) pavasarį parduos ieškovės naudai arba perduos apgadintą krovinį ieškovei ir tokiu būdu ieškovė susimažins savo nuostolius, įrodo liudytojo T. U. nuoseklūs paaiškinimai. Nors šis liudytojas yra ieškovės darbuotojas, teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo paaiškinimais, kadangi jis teismui paaiškinimus davė prisiekęs byloje sakyti tiesą. Pastarasis, be kita ko, nurodė, jog dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ieškovė pasitikėjo atsakove, o jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė neketina vykdyti susitarimo, neketina perduoti produkcijos ar piniginių lėšų už tą produkciją ieškovei, ieškovė nebūtų sutikusi su įskaitymo aktu.

25. Šalių elektroniniai susirašinėjimo laiškai taip pat patvirtina ieškovės poziciją, kad apgadintas ginčo krovinys buvo saugomas pas atsakovę ir buvo tikimasi jį parduoti su nuolaida, tačiau ieškovės naudai. Nors atsakovė nurodo, kad neva tai susirašinėjimas vyko dėl kito krovinio, kuris buvo gabentas į Estiją, ir teismas sutinka, kad tai patvirtina el. susirašinėjimai tema „Sugadintas Uniflexs EPP 4,0“, tačiau iš byloje esančių el. susirašinėjimų, kurių tema „Pretenzija“ / „Pretenzija dėl sugriuvusių palečių“ matyti, kad paraleliai susirašinėjama buvo ir būtent dėl ginčo krovinio; be kita ko, 2023 m. sausio mėn. ieškovės atstovas T. U. teiravosi dėl ginčo krovinio pardavimo, atsakovės atstovas T. Š.2023-01-26 atsakė, jog „Deja iš klientų nelabai kam reikia šiuo metu, bet jei išlys poreikis susisieksiu“; 2023-02-20 visa informacija dėl ginčo krovinio buvo perduota naujam logistikos vadovui R. J.; 2023-03-22 ieškovės atstovas T. U. pasiteiravo, gal atsakovė turi žinių dėl apgadintos produkcijos, o atsakovės atstovas R. J. 2023-03-22 atsakė: „Labas, Turim, nieko jiems nepriklauso, mes už tą sumą padarėme nuolaidą pirkėjui ir dalį, kurią atsisakė priimti, atvežėm naujos, geros. Sugadinta produkcija nenurašytas, ją turėsime realizuoti su diskontu.“ Teismas vertina, kad el. susirašinėjimai, kurių tema „Pretenzija“ / „Pretenzija dėl sugriuvusių palečių“, leidžia daryti išvadą, jog kalbama būtent apie ginčo krovinį ir galiausiai 2023-03-22 atsakovės pasikeitusią poziciją, kad ieškovei ginčo krovinys nepriklauso, ginčo krovinys yra atsakovės apskaitoje ir atsakovė jį pardavinės su nuolaida savo naudai.

26. Teismo vertinimu, atsakovės pozicija, kad ieškovė nieko daugiau nesitikėdama sutiko atlyginti žalą tokio dydžio, kuri net nebūtų padaryta, jeigu 11 palečių būtų visiškai sunaikintos ar prarastos (t. y. 11 palečių vertė – 8 800,00 Eur, o atsakovė reikalauja 9 200,00 Eur sumos), yra nelogiška. Kadangi tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktu ieškovė sutiko su bendru 9 934,00 Eur žalos dydžiu, kuris pilnai kompensavo atsakovės padarytą 50 proc. nuolaidą klientui ir netgi buvo didesnis negu kainuoja 11 neapgadintų palečių, teismo vertinimu, logiška, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi iš atsakovės gauti apgadintą krovinį arba jo vertę pinigais jį realizavus atsakovės pagalba.

27. Nors atsakovė ginasi, kad ji 11 apgadintų palečių bituminės dangos (kas sudaro 220 vnt. ritinių) utilizavo, sumesdama juos į mišrias atliekas ir priduodama Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, ir neva tai ieškovė to nepaneigė, tačiau pažymėtina, jog civiliniame procese galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė - įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Įvertinus ginčo bituminės dangos kiekį (220 vnt. ritinių), aplinkybę, kad bitumo ir bituminių mišinių utilizavimui yra priskiriami atskiri kodai, o mišrioms statybinėms ir griovimo atliekoms kodas 17 09 04, teismas laiko, jog atsakovė byloje neįrodė, kad ji ginčo bituminę dangą utilizavo. Be to, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras savo atsakymuose yra nurodęs, kad jeigu atliekų jau negalima išrūšiuoti ar kitaip sutvarkyti ir jų neišeina priskirti kitoms atliekoms, tuomet šios atliekos gali būti priskirtos mišrioms statybinėms ir griovimo atliekoms. Šiuo atveju 220 vnt. ritinių bituminės dangos neabejotinai buvo galima išrūšiuoti ir jas priskirti su bitumu susijusioms atliekoms. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ji ginčo bituminę dangą 2022-11-11 utilizavo. Be to, anksčiau aptarti el. susirašinėjimai patvirtina, kad 2023 m. kovo mėn. ginčo krovinys vis dar buvo pas atsakovę.

28. Atsakovė taip pat ginasi, neva būtų buvę nelogiška jai kelis mėnesius nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. kovo mėn. laikyti apgadintą produktą sandėlyje, užimti sandėlį. Tačiau teismas tame nelogiškumo nemato, kaip paaiškino liudytojas T. U., buvo susitarta laukti sezono, kuomet prekės yra paklausios. Šioje vietoje taip pat svarbu pažymėti, jog atsakovė pati sau prieštarauja, nurodydama, kad neva būtų buvę nelogiška nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. kovo mėn. laikyti apgadintą produktą sandėlyje ir tuo pačiu ji teigia, kad susirašinėjimas el. paštu vyko dėl kitos dangos – Uniflex. Pažymėtina, jog iš el. laiškų matyti, kad ir ši danga, kuri vežta į Estiją, buvo apgadinta 2022 m. rudenį. Todėl vienu ar kitu atveju, priešingai negu nurodo atsakovė, kroviniai turėjo būti sandėliuojami net kelis mėnesius. Kita vertus, anksčiau jau aptarta, jog iš el. susirašinėjimų galima spręsti, kad ginčo krovinys buvo sandėliuojamas pas atsakovę keletą mėnesių.

29. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad įskaitymu atlyginusi atsakovei visą apgadinto krovinio vertę, ieškovė įgijo teisę gauti krovinį arba pinigines lėšas jį realizavus. Priešingu atveju atsakovė laikoma gavusi ne tik apgadinto krovinio visą vertę, bet ir krovinį, tokiu būdu ji laikoma be teisinio pagrindo praturtėjusi ieškovės sąskaita.

30. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas vertina, jog ieškovė įrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog visų pirma tarpusavio reikalavimų įskaitymo aktu ieškovė sutinka, kad ji privalo atsakovei atlyginti 9 934,00 Eur žalą, o atsakovė įsipareigojo parduoti apgadintą bituminę dangą ieškovės naudai arba perduoti bituminę dangą ieškovei, kadangi bituminė danga turėjo vertę. Atsakovei susitarimo nesilaikant ir neperdavus bituminės dangos ieškovei / nepardavus ieškovės naudai ir neperdavus jai piniginių lėšų, teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovei sumą, kurią atsakovė laikoma įgijusi be pagrindo – 6 507,50 Eur (t. y. 9 934,00 Eur įskaityta suma – 2 640,00 Eur kroviniui padaryta žala – 484,00 Eur perpakavimo išlaidos – 302,50 Eur transportavimo išlaidos).

31. Pažymėtina, jog atsakovė į bylą nepateikė apskritai jokių įrodymų, kad bituminė danga buvo bevertė ar jai padaryta kitokia žala nei nurodyta 2022-09-16 SIA Inter Survey apklausos ataskaitoje.

32. Ieškovė taip pat prašo pripažinti šalių 2022-11-04 tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalį dėl 6 507,5 Eur sumos užskaitymo neteisėta ir negaliojančia, remiasi tuo, jog realiai ieškovė atsakovei turėjo sumokėti tik 3 426,50 Eur sumą, todėl likusi 6 507,5 Eur suma buvo užskaityta neteisėtai. Posėdžių metu ieškovės pusė rėmėsi ir tuo, kad toks įskaitymas prieštarauja CMR konvencijos 25 straipsniui, kuris reglamentuoja, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, bei rėmėsi CK 1.91 straipsniu – įskaitymas sudarytas dėl apgaulės.

33. Tačiau šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovės reikalavimas pripažinti 2022-11-04 tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalį dėl 6 507,5 Eur sumos užskaitymo neteisėta ir negaliojančia yra nepagrįstas, kadangi toks susitarimas šalių buvo sudarytas laisva valia ir tokio susitarimo sudarymas imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl žalos dydžio, tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir pan. Ir šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo ne dėl to, kad 2022-11-04 tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo aktas būtų neteisingas, sudarytas prieš šalių valią, panaudojus apgaulę, o dėl to, kad atsakovė eigoje atsisakė laikytis šalių susitarimo ir ieškovė negavo to, dėl ko buvo šalių susitarta. Ieškovė, įrodžiusi buvus tarp šalių susitarimą, savo interesus apgynė reikšdama reikalavimą dėl 6 507,5 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti 2022-11-04 tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalį dėl 6 507,5 Eur sumos užskaitymo neteisėta ir negaliojančia. Papildomai pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažintų 2022-11-04 tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalį dėl 6 507,5 Eur sumos užskaitymo neteisėta ir negaliojančia, susidarytų situacija, kad ieškovė ne tik teismo sprendimo pagrindu turėtų teisę gauti iš atsakovės 6 507,5 Eur sumą, bet ir papildomai liktų atsakovė nesudengusi savo skolų šiai sumai. Todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ikiteisminių išlaidų priteisimo

34. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 605,00 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodo, jog kadangi ieškovė ikiteismine tvarka siekė ginčą išsispręsti be teismo, dėl to patyrė išlaidas advokatų paslaugoms (konsultacija, pretenzijos parengimas) apmokėti. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ji 2023-12-06 advokatų kontorai sumokėjo nurodytą sumą.

35. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Teismas vertina, jog šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, todėl jis tenkintinas, 605,00 Eur nuostolių atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10,50 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju šalių bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau - MAPKSVPĮ) nustatytų komercinių teisinių santykių požymius. Europos centrinis bankas refinansavimo operacijai taikomą palūkanų normą nuo buvusios 0,00 procentų nuo 2023-02-08 pakėlė iki 2,50 proc. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10,50 proc. (8 + 2,50) dydžio metines procesines palūkanas.

37. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju ieškovė remiasi specialiuoju įstatymu. Toks jos reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Ieškovė 2024-11-26 pateiktu prašymu nurodo, jog ieškovė šioje byloje patyrė 4 867,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Atsakovė 2024-11-26 pateiktu prašymu nurodo, jog atsakovė šioje byloje patyrė 8 551,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Tretieji asmenys 2024-07-23 pateiktu prašymu nurodo, jog SIA „Ramco“ ir SIA „Centaurus“ lygiomis dalimis šioje byloje patyrė bendrą 665,50 Eur sumą. Vadinasi, kiekvienas šalis patyrė po 332,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog šie tretieji asmenys nepalaikė nei ieškovės, nei atsakovės pusės, į bylą buvo įtraukti ieškovei prašant ir atsakovei sutinkant su tokiu prašymu.

41. Įvertinus ieškovės patenkintus (dėl be pagrindo įgyto turto, nuostolių, procesinių palūkanų pagal specialųjį įstatymą priteisimo) ir atmestą (dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo akto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu) reikalavimus, jų nagrinėjimui skirtas proceso dalyvių pastangas (pagrindinis ir esminis ginčas vyko dėl reikalavimo priteisti be pagrindo įgytą turtą), taip pat tai, jog reikalavimas dėl 2022-11-04 tarpusavio reikalavimų atsiskaitymo akto dalies panaikinimo buvo pareikštas tik po to, kai atsakovė atsiliepime nurodė, kad toks susitarimas yra nenuginčytas ir galiojantis, juo remdamasi pradėjo ginčyti savo atsakomybę, pirminiu ieškiniu toks reikalavimas net nebuvo reiškiamas, teismas sprendžia, jog teisinga ir sąžininga laikyti, kad ieškovė bylą laimėjo 75 proc., o atsakovė – 25 proc.

42. Įvertinus tai, ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteisiama 3 650,00 Eur (4 867,00 x 75 / 100) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės 2 138,00 Eur (8 551,69 x 25 / 100) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 512,00 Eur (3 650,00 - 2 138,00) bylinėjimosi išlaidų.

43. Trečiajam asmeniui SIA „Ramco“ iš ieškovės priteistina 83,19 Eur (332,75 x 25 /100) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės – 249,56 Eur (332,75 x 75 /100) bylinėjimosi išlaidų.

44. Trečiajam asmeniui SIA „Centaurus“ iš ieškovės priteistina 83,19 Eur (332,75 x 25 /100) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės – 249,56 Eur (332,75 x 75 /100) bylinėjimosi išlaidų.

45. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos 8,00 Eur sumos, todėl jos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naurida“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mida LT“ 6 507,5 Eur be pagrindo įgytą sumą, 605,00 Eur nuostolių atlyginimą, 10,50 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 112,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 512,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui SIA „Ramco“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ 83,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui SIA „Ramco“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mida LT“ 249,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui SIA „Centaurus“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ 83,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui SIA „Centaurus“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mida LT“ 249,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė