- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-26
- Bylos Nr.
- eII-238-771/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00183-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pažeidėjas
- D. P.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025m. liepos 11d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2025m. liepos 11d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnė D. P. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis 2025m. birželio 1 d. 08.19 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „AUDI A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,29 promilės neblaivumas. D. P. skirta 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn..
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025m. liepos 23d. gautas persiųstas D. P. skundas dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent jis neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Pažymėtina, kad vaizdo medžiagoje nėra užfiksuoto momento, kai jis vairuoja minėtą automobilį AUDI A6, v.n. (duomenys neskelbtini) Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Be to, byloje esančioje vaizdo medžiagoje pateikti liudytojo M. G. parodymai yra nenuoseklūs - pačiame pirmame vaizdo įraše jis teigė, jog jis vairavo transporto priemonę, o jis nevairavo, o po kurio laiko tarpo, kitame vaizdo įraše, nurodė, kad jis ją vairavo. Visa tai lėmė policijos pareigūnų duotas psichologinis spaudimas ir įspėjimai dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų, jeigu nebus pasakyta taip, kaip jie nori. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių dėl parodymų patikimumo ir jų vertinimo. Administracinio nusižengimo byloje pagrindinis įrodymas, kuriuo remiamasi - pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose teigiama, kad pareigūnai „matė“, kaip jis tariamai apsikeitė vietomis su draugu. Tačiau šie pranešimai prieštarauja vaizdo medžiagai, kurioje nėra užfiksuota jokio apsikeitimo fakto; Yra subjektyvūs ir nepatvirtinti kitais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įraše nėra aiškiai užfiksuota, jog būtent jis vairavo automobilį, o pagrindiniai įrodymai grindžiami tik kintančiais ir spaudimo veikiamais trečiojo asmens parodymais ir policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, yra pagrindas taikyti in dubio pro reo principą ir vertinti visus neaiškumus jo naudai. Prašo panaikinti priimtą nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo bylą ir sustabdyti nutarimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
Gautame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad nesutinka su pareiškėjo D. P. skundo reikalavimais. Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas ir kt.) pareiškėjo D. P. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo konstatuoti. Vertinant asmens įvykio versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą bei objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatinėjant administracinio nusižengimo aplinkybes, nėra tikslinga vadovautis tik paties atsakomybėn traukiamo asmens duotais parodymais, nes yra natūralu, jog asmuo gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Būtent tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Prašo netenkinti pateikto asmens skundo ir palikti institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. parodė, jog jis transporto priemonės net nevairavo, yra užfiksuota vaizdo medžiagoje, kad automobilį vairavo jo draugas M. G. Pareigūnai teigia, kad jie su draugu važiuodami apsikeitė vietomis. Vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotas jų apsikeitimas vietomis. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nes jo kaltė neįrodyta. Iš vakaro su draugais vartojo alkoholį adresu (duomenys neskelbtini). Paskui paryčiais sugalvojo, kad jiems trūksta alkoholio. Jis, M. G. ir E. važiavo į kavinę (duomenys neskelbtini). Jis leido M. vairuoti automobilį, priklausantį jam. Jiems, bevažiuojant link (duomenys neskelbtini) kavinės, vyko policijos reidas. Juos sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu už vairo sėdėjo M. G., o jis su draugu sėdėjo automobilio gale. Pamatęs policijos pareigūnus, M. G. šiek tiek pristabdė automobilį. Pareigūnai nubaudė M. G. už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį. Jis perdavė M. G. vairuoti transporto priemonę, nes jis asmeniškai buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti. Jis be pagrindo buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Šioje byloje nuo pat pradžių neneigė fakto, kad buvo automobilyje buvo tik keleiviu. Bylos esmė - tariamas apsikeitimo momentas. Pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose teigė, kad jį matė, tačiau vaizdo įrašuose tokio momento nėra. Įrašu užfiksuota visa situacija nuo atvykimo iki sustabdymo. Ten aiškiai matosi, kad už vairo yra jo draugas, o ne jis. Liudytojų parodymų kaita taip pat kelia rimtų abejonių. Pirmiausia, jis patvirtino, kad vairavo, o tik po pareigūnų įspėjimo dėl atsakomybės pakeitė versiją. Teisme jis atvirai patvirtino ir pasakė dėl pareigūnų grasinimo dėl baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad vėlesni parodymai yra abejotini, o būtent pirminiai yra duoti savanoriškai ir be spaudimo. Ši byla yra pilna abejonių ir prieštaravimų, vienintelis objektyvus įrodymas yra vaizdo įrašas, kuris neparodo, kad jis vairuoja. Liudytojų parodymai keisti dėl grasinimų dėl baudžiamosios atsakomybės, pareigūnų paaiškinimai prieštarauja vaizdo medžiagai. Pagal LR Konstitucijos 31str. kiekvienas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Pagal administracinių nusižengimų kodekso 591 str. visos nepaaiškintos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl prašo teismo priimti sprendimą, vadovaujantis įstatymu, o ne prielaidomis, panaikinti Šiaulių AVPK nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti.
Liudytojas T. B. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK. 2025m. birželio 1d., dirbant (duomenys neskelbtini) ir vykdant priemonę dėl neblaivumo pastebėjo, kad neprivažiavęs iki tikrinančių pareigūnų automobilio, vairuotojas perlipo į galinę automobilio sėdynę. Pasikeitę vietomis jie toliau važiavo link tikrinančių pareigūnų automobilio. Apie tai pranešė kolegoms. Kiti pareigūnai taipogi matė šį apsikeitimo faktą. Vairuotojas, kuris perlipo į galinę sėdynę, buvo D. P. Visa tai yra užfiksuota kameromis. D. P. neigė vairavęs transporto priemonę. D. P. sutiko pasitikrinti blaivumą. Pastarajam buvo nustatytas girtumas. Jo kolega D. G. surašė protokolą M. G. už tai, kad pastarasis vairavo transporto priemonę be teisių. Jis D. P. surašė protokolą už tai, kad pastarasis vairavo neblaivus, kadangi matė, kaip D. P. susikeitė M. G. Su alkotesterio parodymais D. P. sutiko, tik jis nesutiko, kad jis vairavo automobilį. D. P. teigė, kad policijos pareigūnai neįrodys, kad jis vairavo transporto priemonę, kadangi kamerose nesimatys kaip susikeičia vietomis. M. G. nuolat teigė, kad vairavo automobilį, o ne D. P. Vėliau, pokalbio metu, D. G. pripažino, kad D. P. vairavo automobilį. Kai matė minėtų asmenų apsikeitimą, tarp jo ir minėto automobilio buvo gal 40 m atstumas. Žiūronai nebuvo reikalingi, nes atstumas buvo toks, kad buvo gerai matoma. Tikrinimo metu buvo susidaręs kamštis Automobilis „Audi“ atvažiavo ir sustojo kolonoje, automobilis buvo gerai matomas, jo niekas neužstojo. Be M. G. ir D. P. buvo dar vienas asmuo, kurio anketinių duomenų neužsirašė. Matė, kaip vairuotojas lipo ant galinės sėdynės. Jo akimis asmens veido požymiai buvo matomi. Trečias asmuo sėdėjo automobilio gale, dešinėje keleivio pusėje. Žiūrint plika akimi, atspindžio nuo automobilio stiklo nebuvo. Filmuojant, gali būti, kad sublizga vaizdas. Įvykio metu nebuvo nei kalbos apie apykoję. Prieš pat pasirašant protokolą, M. G. prisipažino, kad automobilį vairavo D. P. Jis sakė, kad apsikeitė vietomis su D. P., kad D. neprarastų teisių. Nebuvo tarpų, kad nefilmuotų kūno kameromis.
Liudytojas M. G. parodė, kad D. P. pažįsta nuo vaikystės. Pats jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo neturėjo, o D. P. turi vairuotojo pažymėjimą. Buvo taip, kad D. su E. sugalvojo atsipalaiduoti, jie išgėrinėjo. Sugalvojo važiuoti į kavinę (duomenys neskelbtini). Važiavo link kavinės (duomenys neskelbtini), kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Automobilį „Audi A6“, priklasantį D. P., vairavo jis, kadangi sutiko jį vairuoti. Važiuojant pateko į reidą. Važiavo nuo jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo priekyje, nes vairavo, o E. su D. sėdėjo gale. Priekyje daugiau niekas nesėdėjo. Transporto priemonę yra vairavęs. Automobilis buvo su automatine greičių dėže. Važiuojant, pamatė vykdomą pareigūnų reidą. Tada jis išsigando ir pristabdė, bet važiavo toliau. Paskui priėjo pareigūnai ir paklausė jo, ar turi teises. Pasakė, kad neturi. Tada išlipo iš automobilio ir jam surašė protokolą dėl vairavimo be teisių. D. P. irgi buvo surašytas protokolas dėl vairavimo neblaiviam. Pareigūnams pasakė, kad jis vairavo automobilį. Galėjo pasakyti, kad ne jis vairavo automobilį, nes išsigando. Pareigūnai jam pradėjo grasinti baudžiamosiomis bylomis. Nesakė, kad D. P. vairavo automobilį. Nesutinka su T. B. žodžiais, kad jis jam būtų sakęs, jog automobilį vairavo D. P..
Liudytojas E. J. parodė, kad D. P. pažįsta apie 10 m. Jie draugai. Išgėrinėjo su D. pas M. G.. Sugalvojo važiuoti į kavinę (duomenys neskelbtini). Jis ir D. sėdėjo automobilio gale, o vairuotojas buvo M. G.. Važiavo antra juosta. Juos pareigūnai sustabdė važiuojant link kavinės (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai jam neliepė išlipti lauk. Jis liko sėdėti mašinoje. Viskas baigėsi tuo, kad jis išsikvietė draugą, kad jį paimtų ir išvažiavo. M. ir D. liko toliau aiškintis su pareigūnais.
Liudytojas D. G. parodė, kad 2025 m. birželio mėn. jo pareigos buvo specialistas, miestui dirbantis pareigūnas. Dirbo (duomenys neskelbtini), ties įsukimu į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę. Buvo šeštadienis ar sekmadienis, tikrai savaitgalis, o ne darbo diena. Laikas buvo nuo 6.30 val. iki 9:00 val., nes buvo rytinė pamaina. Vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę į abi puses. Nepasakys kokią transporto priemonę vairavo. Galėjo būti motociklas arba lengvasis automobilis. Nurodė, kad šis asmuo, D. P., buvo sustabdytas, tačiau jo automobilis neprivažiavo pareigūnų posto. Automobilis sustojo matomoje zonoje. Vairuotojas persėdo į galą, o keleivis, kuris sėdėjo priekyje, persėdo už vairo. Automobilis buvo priešingoje pusėje, per tris eismo juostas matėsi vaizdas. Automobilis nuo jo buvo 20–30 m atstumu. Automobilis buvo „Audi A6“ universalas, tamsios spalvos, važiavo nuo Šiaulių pusės link užmiesčio. Pats matė tai, kad automobilis sustojo, kad jo vairuotojas peršoko į galą, o vaikinas, sėdėjęs keleivio vietoje priekyje, persėdo į vairuotojo vietą. Jo pirminiai veiksmai buvo tokie: priėjo prie vairuotojo, kuris kelis metrus buvo pavažiavęs, prisistatė ir paprašė, kad pateiktų dokumentus. Paaiškėjo, kad vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo, o kolegos priėjo prie automobilio galo. Jam pirminis faktas buvo tas, kad vairuotojas, kuris persėdo iš keleivio pusės, neturi vairuotojo pažymėjimo. Toje transporto priemonėje buvo trys asmenys. Jam priėjus prie automobilio, vienas vaikinas sėdėjo vairuotojo pusėje, kuris persėdo iš keleivio vietos, kiti du sėdėjo ant galinės sėdynės. Tas, kuris iš tikrųjų vairavo ir persėdo į galą, buvo už vairuotojo sėdynės, nes už keleivio sėdynės sėdėjęs vaikinas buvo neprisisegęs saugos diržo. Fiziškai neįmanoma, kad būtų šokęs ant galinės sėdynės už keleivio. Neprisisegęs saugos diržo buvo D. P. Viskas įvyko labai greitai, kitų kolegų klausiau, ar matė, jog sustojo „Audi A6“ automobilis. Kas pribėgo prie šio automobilio, kas liko daryti kitus paskirtus darbus. Kai priėjo prie vairuotojo, paklausė, kas čia įvyko. Klausė, kodėl keitėsi vietomis. Bandė pasakoti, kad niekas nesikeitė, atvažiavo ir sustresavo. Tada paprašė patraukti automobilį į kelkraštį ir pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pasitikrinus vairuotojo neblaivumą, paaiškėjo, kad jis buvo blaivus, buvo surašytas protokolas, kad jis neturėjo teisės vairuoti. Po to, su juo bendraujant, paklausinėjo, kaip važiavo. Ir tada jam tiesiai į kamerą pasakė, kad važiavo nuo namų ar kitu adresu, tiksliai nepamena ką pasakė, pamatę policijos pareigūnus D. P. persėdo į galą, o jis persėdo už vairo. Tai papasakojo asmuo, kuris be teisių vairavo, kuriam buvo surašytas protokolas. Su D. P. buvo kalbėję, nes D. P. buvo jo klasiokas. Buvo bandyta su juo kalbėti apie vietų apsikeitimą, tačiau D. P. neigė, kad keitėsi, tik jo draugas viską pats pasipasakojo. O su trečiu asmeniu nebendravo, nes akivaizdžiai buvo neblaivus, jis buvo policijos automobilyje. Buvo ieškota, kas perims jų automobilį, kad būtų asmuo blaivus ir su vairuotojo pažymėjimu, kad patrauktų automobilį nuo kelio, netrukdant eismui. Jo kolegos daugiau bendravo su trečiu asmeniu. D. P. pažinojo iš gimnazijos laikų, buvo klasiokai, jam pykčio nelaiko. Tam, kad būtų šališka, perėmė vairuotoją, kuris buvo be vairuotojo pažymėjimo. D. P. atpažino po pirmo neblaivumo patikrinimo. Priėjus prie kolegų pasižiūrėjo, kaip jie pildo savo blankus ir pamatė jo vardą ir pavardę. Iš pradžių D. P. pasirodė matytas žmogus, tik pamatęs jo vardą ir pavardę ant asmens dokumento suprato, kur matytas. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. klausimus parodė, kad tikrai patvirtina, D. P. sėdėjo prie vairo, nes matė savo akimis. O ar tai matosi vaizdo įraše, negali atsakyti už vaizdo įrašo kokybę, nes pats vaizdo kameros vaizdo nematęs, negali argumentuoti, ar matosi ar nesimato. Iš karto yra rašomas tarnybinis pranešimas po įvykio, o už parašytą žodį yra tam tikra atsakomybė. Matyti patį apsikeitimą niekas netrukdė, buvo giedras dangus, kliūčių nebuvo, saulės buvo gerai apšviesta, nebuvo jokių stiklo atspindžių, kas jam galėjo neleisti pamatyti apsikeitimo. Sutinka su tuo, jog jei vaizdo įrašas nerodo apsikeitimo, jų pranešimas tada neatitinka objektyvių įrodymų, nes plika akimi buvo matytas apsikeitimas, o vaizdo įrašas gali viską fiksuoti. Kai sustabdė automobilį, nepasakys to asmens nei vardo ar pavardės, bet tam asmeniui buvo surašytas protokolas dėl vairuotojo pažymėjimo neturėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Teismas pažymi, kad teismas nagrinėdamas asmens pateiktą skundą dėl priimto nutarimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, jog pagal įstatymo leidėjo reglamentuotą tvarką yra vykdomas tik įsiteisėjęs sprendimas, t.y. šiuo konkrečiu atveju, tik institucijos priimtas nutarimas yra pradedamas vykdyti tik jam įsiteisėjus. Todėl dėl skunde nurodyto reikalavimo – sustabdyti nutarimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, teismas šia nutartimi plačiau nepasisako.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“, to paties straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad „Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones, nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių“. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, numatytas kaip privalomai skirtina nuobauda.
ANK 422 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytų reikalavimų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. P., tiek policijos pareigūnei, priimančiai skundžiamą nutarimą, tiek skunde, pateiktame teismui, nurodė analogiškas aplinkybes. Asmens skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos, priimant skundžiamą nutarimą. Naujų aplinkybių pareiškėjas nenurodė, tik skunde teismui pateikė savo poziciją dėl atlikto įrodymų vertinimo ir savitą byloje užfiksuotų įrodymų vertinimą, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo poziciją ar paneigiančių jo kaltę.
Neigdamas savo kaltę, pareiškėjas nurodo, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent jis, neblaivus, vairavo transporto priemonę. Vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad jis vairavo automobilį, o liudytojo M. G. parodymai yra nenuoseklūs. M. G. parodymus lėmė policijos pareigūnų daromas psichologinis spaudimas ir įspėjimai dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų. Todėl tokia situacija kelia pagrįstų abejonių dėl parodymų patikimumo ir jų vertinimo. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog jis buvo priimtas dalyvaujant D. P. Nutarime užfiksuota, jog 2025m. liepos 10d. žodinio bylos nagrinėjimo metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. teigė, kad su jam inkriminuojamu nusižengimu nesutinka, kadangi jis automobilio nevairavo, nes sėdėjo automobilio gale, keleivio vietoje. D. P. teigimu, jis minėtą automobilį davė vairuoti draugui M. G., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones. D. P. prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir patraukti administracinėn atsakomybėn tik už perdavimą vairuoti neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Vyresnioji tyrėja nutarime taip pat nurodė, jog nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo bei garso įrašas, prašymai bei kitų dokumentų visuma). Kaltės klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje neginčytinas, nusižengimas įrodytas alkoholio kiekio matuoklio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose teigiama, kad 2025 m. birželio 1 d. apie 8 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), vykdant policinę priemonę, likus apie 30-40 metrų atstumui iki priemonės vykdymo vietos, sustojo automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. P., iš vairuotojo vietos perlipo į galinę keleivio vietą (kairėje pusėje), o iš priekinės keleivio vietos į vairuotojo vietą persėdo M. G.. Minėtą faktą policijos pareigūnui patvirtino ir pats M. G., kuris nurodė, kad automobilį vairavo D. P., tik pamatę policijos pareigūnus sustojo ir susikeitė vietomis, kadangi D. P. buvo vartojęs alkoholio ir bandė išsaugoti neseniai išlaikytas teises. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. situacijos paaiškinimas nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes visas aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
KET 14 punktu nustatytas imperatyvus draudimas vairuoti kelių transporto priemonę, taigi ir lengvąjį automobilį, esant neblaiviam. Aptariamo teisinio reguliavimo imperatyvas suponuoja išvadą, jog D. P., būdamas subjektu (ANK 6 straipsnio 1 dalis), yra teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jeigu bylos duomenų visuma patikimai patvirtina, jog tai būtent jis nagrinėjamo administracinio nusižengimo įvykio metu vairavo automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ne liudytojas M. G. ar koks tai kitas asmuo. Bylos duomenimis, D. P. turi teisės aktų nustatyta tvarka jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, kas įpareigoja preziumuoti, jog jam žinomi KET reikalavimai (draudimai) dėl kelių transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, todėl nėra ginčo bei teismui abejonių dėl pareiškėjo kaltės ir kt. subjektyvinės nusižengimo sudėties pusės elementų (ANK 7 straipsnis) tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodytas faktas, jog būtent D. P. vairavo anksčiau minėtą automobilį nagrinėjamo byloje įvykio metu.
Byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų body kamerų įrašai, patvirtina, nutarime nurodytas aplinkybes.
Vaizdo įraše PSS-2025-06-01-090126UTC užfiksuotas policijos pareigūno ir M. G. pokalbis (00:00:36 – 00:01:57 įrašo minutės). Pokalbio su policijos pareigūnu metu, M. G. pripažino, kad automobilį vairavo D. P., bei nurodė, jog jis sakė D. P., kad duotų vairuoti jam automobilį. Važiuodami, pamatę policijos pareigūnus, nebespėjo sustoti ir jis nespėjo peršokti į vairuotojo pusę. Sakė D. P., kad pastarasis apsisuktų, kad spėtų peršokti. Taip pat nurodo, kad dabar gaus už melagingus, ne pirmą kartą jau taip. Pažymėtina tai, jog vaizdo įrašas patvirtina, jog M. G. nebuvo daromas joks psichologinis spaudimas, policijos pareigūnas jo neįspėja dėl melagingų parodymų, tačiau priešingai. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog M. G. policijos pareigūnui pats viską pasakoja gera valia. Vaizdo įrašas PSS-20250601-085933UTC (00:04:25 – 00:04:30 įrašo minutės) patvirtina aplinkybę, jog policijos pareigūnas, bendravęs su M. G., kolegoms patvirtina, kad M. G. prisipažino, jog ne jis vairavo automobilį. Šios vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog M. G. policijos pareigūnui nurodytos aplinkybės yra nepatikimos ar melagingos. Nors kituose vaizdo įrašuose ir užfiksuota, jog asmuo, t. y. M. G., policijos pareigūnams, sustabdžius automobilį, nurodo ir tvirtina, jog tai jis vairavo automobilį, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašų, jis tai daro, tik būdamas kartu su D. P. Kalbėdamas vienas pats su policijos pareigūnu, t. y. nesant šalia D. P., asmuo gera valia, net neklausiamas, pasakoja įvykio aplinkybes. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jas patvirtina bylos medžiaga. Iš vaizdo įrašo vlc-record 2025-06-13-12h28m20s-P.mp4.mp4 matyti, kaip antroje eismo juostoje sustoja pilkos spalvos automobilis (automobilis sustojo viduryje kelio, nors prieš jį kitų automobilių nėra). Policijos pareigūnė, rodo automobiliui važiuoti, tačiau jis stovi vietoje. Policijos pareigūnui, einant arčiau sustojusio automobilio, jis nurodo, kad asmenys susikeitė. Vienas asmuo šoka į automobilio galą (00:00:13 – 00:00:32 įrašo minutės); policijos pareigūnui, klausiant sustojusiame automobilyje, esančių asmenų, kad čia per šokinėjimai – M. G. ir kitas asmuo, sėdėjęs automobilio gale, už keleivio sėdynės, nurodo, jog jie vairavo. Bendraujant su asmenimis, policijos pareigūnas nurodo, jog iki automobiliui sustojant, jį vairavo D. P., o tik jam sustojus – M. G. (00:01:01 – 00:01:23 įrašo minutės). Vaizdo įraše vlc-record-2025-06-18-09h58m54s-PSS-20250601-075517UTC užfiksuota, jog pamatę sustojusį automobilį (automobilis sustojo antroje eismo juostoje), nurodo, kad automobilis bijo važiuoti; rodo jam važiuoti į priekį, tačiau jis nevažiuoja (00:00:05 – 00:00:10 įrašo minutės). 00:00:17 įrašo minutėse užfiksuota, kaip trys policijos pareigūnai pradeda šaukti, kad asmenys, esantys sustojusiame automobilyje keičiasi; asmenys susikeitė vietomis; ir eina link sustojusio automobilio.
Aplinkybė, jog būtent D. P. reikšmingu bylai momentu ir vietoje vairavo automobilį „AUDI A6“, v. n. (duomenys neskelbtini) byloje įrodinėjama policijos pareigūnų D. G. ir T. B. kaip tiesioginių administracinio nusižengimo požymių turinčio įvykio liudininkų, parodymais teisme bei pirmuoju detaliu rašytiniu paaiškinimu 2025 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime viršininkui (b. l. 13-14, 15-16). Iš policijos pareigūno D. G. 2025 m. birželio 1 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, jog tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, jog iki priemonės vykdymo vietos, likus apie 30-40 metrų atstumui, sustojo automobilis Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, D. P., iš vairuotojo vietos perlipo į galinę keleivio vietą (kairėje pusėje), o iš priekinės keleivio vietos į vairuotojo vietą persėdo M. G. (jam surašytas AN protokolas 25274507661, pagal ANK 424-3 dalį) ir pradėjo vėl link jų važiuoti. Minėtas automobilis iškart buvo sustabdytas. Kol kolega T. B. supažindino D. P. su AN protokolu, prie jo priėjęs M. G., prisipažino, kad keitėsi už vairo, nes D. P. buvo vartojęs alkoholio ir bandė išsaugoti neseniai išsilaikytas teises, todėl ir keitėsi už vairo vietomis. Įvykis filmuotas kūno kameromis. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino aplinkybę, jog įvykio vietoje M. G. duodamas paaiškinimus tiesiai į kamerą pasakė, kad važiavo nuo namų ar kitu adresu, o pamatę policijos pareigūnus D. P. persėdo į galą, o jis persėdo už vairo. Tai papasakojo asmuo, kuris be teisių vairavo, kuriam buvo surašytas protokolas. Analogiškas aplinkybes, kad iki priemonės vykdymo vietos likus apie 30-40 metrų atstumui, sustojo automobilis Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, D. P. iš vairuotojo vietos perlipo į galinę keleivio vietą (kairėje pusėje), o iš priekinės keleivio vietos į vairuotojo vietą persėdo M. G., nurodė ir policijos pareigūnas T. B. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo. Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. nurodė, kad M. G. prisipažino pačiame gale pasirašant protokolą. Jis sakė, kad apsikeitė vietomis su D. P., kad D. neprarastų teisių. Byloje nesustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės būtų melagingos, to nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau, jog jos yra patvirtintos vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Be to, abiejų liudytojų D. G. ir T. B. parodymai išsamūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai bei įvykių sekai vaizdo įrašuose. Tiesioginiai nusižengimo įvykio liudytojai D. G. ir T. B. yra statutiniai valstybės pareigūnai, sprendžiant iš vaizdo įrašų, policijos pareigūnai su D. P. elgėsi pagarbiai, teisme jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas nenustatė nieko, kas galėtų teikti bent menkiausią pagrindą abejoti šių pareigūnų liudijimų patikimumu. Tai kartu su visuma aukščiau aptartų aplinkybių duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad pareigūnų liudijimai atitinka bylos aplinkybes, yra patikimi, įtikinantys, jų nurodyti duomenys sudaro įtikinančią, neprieštaringą loginę įvykių seką.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. birželio 1 d. 08.19 val. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu pareiškėjui pirmu pūtimu nustatytas 1,29 prom. neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 1,31 prom. neblaivumas. D. P. su neblaivumo nustatymo akte su tikrinimo rezultatais sutiko.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, nustatytų aplinkybių visetą, tai jog byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų teismui netikėti M. G. vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, jomis abejoti ar vertinti jas, kaip melagingas ir nenuoseklias, taip pat atsižvelgus į byloje esančią rašytinę medžiagą, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis, daryti pagrįsta išvada, jog byloje yra užfiksuota pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui daryti pagrįstą išvadą, jog D. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. liepos 11 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639-646 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo D. P. skundo netenkinti.
Palikti galioti 2025 m. liepos 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.