Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimio, vedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. A. 2021 m. birželio 15 d., apie 12.32 val., Telšių r., Rainių k., Mastupio g., iki pastato pažymėto Nr. 5, vairavo motorinę transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t . y. 2021 m. birželio 15 d. 12.47 val. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0205“, patikrinimo Nr. 6461, nustatytas 1,98 promilės neblaivumas.

Be to jis 2021 m. birželio 15 d., apie 12.32 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Telšių r., Rainių k., Mastupio g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 5, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, ir 127 punkte numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, esant riboto matomumo sąlygomis artėdamas link siaurame kelyje esančio kelio vingio, iš anksto nemažino važiavimo greičio ir nesustojo, kad vėliau saugiai prasilenktų su kelyje buvusiu sunkvežimiu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleiviui A. B. dėl muštinės žaizdos kaktoje, odos nubrozdinimo dešinėje alkūnėje, žaizdų nosyje, dešinėje rankoje, kairės pusės IV-VI šonkaulių lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad tą dieną išgėręs važiavo pirkri cigarečių. Grįždamas, sutiko A. B., kuris buvo neblaivus ir paprašė pavežti. Posūkyje susidūrė su sunkvežimiu. A. B. nebuvo prisisegęs saugos diržo, todėl trenkėsi galva į stiklą, o jam pačiam visiškai nieko neatsitiko. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo žmona D. A.

II. Įrodymai

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. A. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad tą dieną, būdamas degalinėje, pamatė kaimyno V. A. vairuojamą automobilį, susistabdė jį ir paprašė parvežti iki namų. Įsėdęs į automobilį, saugos diržu neprisisegė, nes atstumas nuo degalinės iki jo gyvenamosios vietos nedidelis, be to, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena, kad važiavo link namų, o atsipeikėjo jau būdamas ligoninėje, kur sužinojo, kad pateko į eismo įvykį. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis dėl patirtos galvos traumos ir streso visiškai nieko nepamena ir negali papasakoti. Jam nebuvo žinoma, kad V. A. automobilį vairuoja būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Eismo įvykio metu patyrė galvos sužalojimus, šonkaulių lūžius, buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl įvykusio eismo įvykio niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio turtinei, neturtinei žalai atlyginti nereiškia (1 t., b. l. 31-34).

Liudytojas V. N. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Tč dieną apie 13.00 val. bendrovės sunkvežimiu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Rainių k. važiavo Mastupio g. link Telšių g. Priekyje pastebėjo didelį dulkių kamuolį, pagalvojo, kad parvažiuoja automobilis iš priekio, todėl sustojo Mastupio g. šalia namo Nr. 5. Sustojus, iš priekio dideliu greičiu parvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris nestabdęs atsitrenkė į sunkvežimio priekį. Automobilyje važiavo du asmenys. Keleivio vietoje važiavęs asmuo stipriai susitrenkė galvą, jam stipriai kraujavo iš galvos. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Automobilio vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus (1 t., b. l. 46-48).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su schema bei Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole su schema užfiksuota, kad įvykio vieta yra Telšių r., Rainių k., Mastupio g., šalia pastato pažymėto Nr. 5. Telšių kryptimi stovi sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo vietoje matosi transporto priemonių šumės, tepalai. Užfiksuoti įvykio vietos atstumai (1 t., b. l. 16-19, 20-23).

2021 m. birželio 15 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 0121382219 nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu Telšiai, Šiaurinės g. 6B (1 t., b. l. 24).

2021 m. birželio 15 d., 12.47 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ V. A. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, o 13.08 val. – 2,09 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 113), tokie patys duomenys užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 102).

Daiktų apžiūros protokoluose su fotolentele fiksuojamos sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros, abi transporto priemonės apgadintos. Automobilyje rastas butelis alaus bei degtinės (1 t., b. l. 61-63, 64-76).

2021 m. lapkričio 29 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad susidūrimo su sunkvežimiu „(duomenys neskelbtini)“ metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis buvo, tikėtina, nemažesnis kaip 41 km/h; tikėtina, kad sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ metu stovėjo; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. A. veiksmai (esant riboto matomumo sąlygomis, artėdamas link siaurame kelyje esančio kelio vingio, iš anksto nemažino važiavimo greičio ir nesustojo, kad vėliau saugiai prasilenktų su kelyje buvusiu sunkvežimiu „(duomenys neskelbtini)“), techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu; tikėtina, kad sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. N. veiksmai, techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 85-90).

Informacijoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė, kad dėl apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmata 3 866,12 Eur (1 t., b. l. 102).

Kaltinamojo žmona D. A. pateikė prašymą atleisti jos sutuoktinį, kaltinamąjį V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja (2 t., b. l. 34). Ji charakterizuojama teigiamai, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, nėra teista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 28, 29, 33, 34), šeimoje auga mažametė dukra A. (2 t., b. l. 35).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo V. A. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jo parodymai duoti teismo posėdyje iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas nekyla abejonių. Kaltinamojo V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,98 promilių etilo alkoholio), ir taip pat atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, nes jis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje pagal laidavimą. Prokurorė neprieštaravo tokio prašymo patenkinimui, nurodydama, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, pateiktus dokumentus, apibūdinančius laiduotoją, t. y. kaltinamojo žmoną D. A., darytina išvada, kad yra įstatymo nustatytos sąlygos, kurios suteikia galimybę atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šios veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra dirba, neteistas, padaręs nusikalstamas veikas pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, byloje civilinio ieškinio nėra. Abi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jo sutuoktinė D. A. pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio 3 dalį ir perduoti kaltinamąjį, kuris yra jos vyras, jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Išklausęs laiduotoją, teismas pripažįsta, kad ji atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus ir turi visas galimybes daryti savo vyrui teigiamą įtaką, nes sutaria gerai, sutuoktinis jos klauso ir ji gali daryti teigiamą įtaką. Po įvykio jie aptarė jo aplinkybes bei neigiamas tokio sutuoktinio elgesio pasekmes, todėl teismas turi pagrindą tikėti, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotoja D. A. dirba, nėra teista, administracine tvarka nebausta, laiduotoja pasižadėjo teigiamai įtakoti sutuoktinio pilietinę pareigą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, įvertinus jos asmenines savybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji gali daryti realią teigiamą įtaką kaltinamajam. Nustatant laidavimo terminą, atsižvelgtina į byloje nustatytą padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, o taip pat tai, kad civilinio ieškinio nukentėjusysis A. B. nėra pareiškęs ir pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl pripažintina, kad laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Atleidus kaltinamąjį V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminis procesas kaltinamajam V. A. padarė teigiamą poveikį ir reikiamą įtaką, tokią išvadą suponuoja kaltinamojo elgesys proceso metu, dėl savo poelgio kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato padarytų veikų ydingumą bei pavojingumą, teismas tiki, kad ateityje jis laikysis įstatymų.

Siekiant eliminuoti nebaudžiamumo principą, pripažinus, kad kaltinamasis V. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje idealiosios sutapties būdu, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris keleriopai viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas už analogiškas veikas, nustatytinas kiek didesnis nei minimalus šio draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamų veikų priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kuriose transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamuose straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas be transporto priemonės asmuo negali, kadangi šios veikos gali būti padarytos tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo V. A. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam, jį naudojant padarytos neatsargi ir tyčinė nusikalstamos veikos, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė – automobilis – konfiskuotini (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė teismui advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančios pažymos, todėl šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų proiteismo klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 142) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikintinos (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo sutuoktinę D. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 21 d.

Konfiskuoti V. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam V. A., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.