Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. rugsėjo 1 d. nutartimi G. R. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio 11 d. nutartimi G. R. kasacinį skundą atmetė, tačiau G. R. paskirtą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos paskyrė atlikti kalėjime, taip pat tik iš G. R. priteisė 6 217 Lt žalos atlyginimo A. A.. Kitos Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos.

6. Nuteistasis G. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

15. Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.

16. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais dokumentais, nuteistojo G. R. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, sprendžia, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

20. Iš 2023 m. rugsėjo 6 d. socialinio tyrimo išvados ir skundo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matosi, kad G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika lyginant su ankstesniu vertinimu išliko vidutinė, tačiau stebima nuosekli ir teigiama jos dinamika, jis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą bei siekia valdyti kriminogeninius veiksnius, susijusius su jo nusikalstamo elgesio rizika. G. R. nurodo, kad tuo atveju, jeigu jam teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys ir resocializacijos planas būtų taikyti nuo bausmės vykdymo pradžios, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų dar labiau sumažėjusi. Iš duomenų matosi, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika (65 balai). Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2019 m. gegužės 17 d. nustatyta vidutinė rizika (55 balai), 2020 m. spalio 2 d. – taip pat vidutinė rizika (51 balas), o 2022 m. gegužės 24 d. nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Teisėjų kolegijos nuomone, iš to, kas išdėstyta, matosi, jog nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika mažėja, tačiau dar nežymiai. Kaip minėta, paskutinis pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 6 d. ir nustatyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad tam tikrų kriminogeninių dinaminių veiksnių jis negali įtakoti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sudaro keturi statiniai, keturi dinaminiai ir penki apsauginiai. Priešingai, nei nurodo G. R., būtent dinaminiai veiksniai (turi skolų ir menką galimybę jas padengti; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; nepakankamas jo atžvilgių taikomų taisyklių priėmimas) ir priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Būdamas motyvuotas šiuos veiksnius G. R. gali žymiai sumažinti.

21. Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matosi, kad nuteistasis G. R. vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Jis aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose (2022 m. G. R. sudalyvavo 48 pozityvaus užimtumo veiklose, 2023 m. – 41 veikloje), nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba X, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, už gerą darbą yra skatinamas, yra susiradęs darbą ir laisvėje, 2021 m. įgijo dailidės specialybę. G. R. turi sutuoktinę, su kuria santykiai trunka jau apie 12 metų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis šiuo metu vengia destruktyvių grupių, autoriteto nuteistųjų tarpe neturi, siekia išlikti neutralus, vengti konfliktinių situacijų, kruopščiai atsirinkti asmenis, su kuriais palaiko ryšius ir leidžia laisvalaikį, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Taip pat G. R. reguliariai lankosi psichologinėse konsultacijose ir iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. psichologės pažymos matosi, kad nuteistasis yra lankstaus mąstymo, motyvuotas diskutuoti ir keisti savo mąstymą, geba analizuoti, detaliai paaiškina savo elgesį kiekvienoje situacijoje, pateisinančių priežasčių savo atžvilgiu neieško. Jis yra pakankamai savikritiškas, atsiribojęs nuo subkultūrinių nuostatų. Resocializacijos skyriaus specialistė 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymoje taip pat nurodė, jog G. R. aktyviai dalyvauja įvairioje pozityvioje veikloje, jis yra mandagus, kultūringas, jo socialiniai įgūdžiai labai geri, empatiškas, nesilaiko subkultūros, G. R. yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Iš nuteistojo asmens bylos matosi, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. G. R. buvo priskirtas paprastajai grupei, o 2022 m. vasario 9 d. – lengvajai grupei. Šiuo metu galiojančių nuobaudų jis neturi. Taip pat nuteistasis skatintas už gerą elgesį. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje teismo nutartyje aptarti ir teigiamai G. R. charakterizuojantys duomenys, kurių didžiąją dalį nurodo ir pats nuteistasis skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai įvertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuotu laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

22. Kaip jau buvo nurodyta, šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai, tačiau ilgą laiką jo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai. Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matosi, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pateiktoje G. R. 2000 m. charakteristikoje nuteistojo elgesys apibūdinamas kaip žemesnis nei patenkinamas, su administracijos atstovais nuteistasis mandagus tik esant savanaudiškiems motyvams, atkakliai siekdamas tikslo gali būti netaktiškas, nuteistojo charakteryje vyrauja egoistiniai polinkiai, nuteistasis apibūdinamas kaip įžūlus, kartais ciniškas, į auklėjamąsias priemones reaguojantis nežymiai. 2001 m. charakteristikoje G. R. elgesys vertinamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja pakankamai, yra padaręs teigiamų išvadų dėl drausmės, su administracijos atstovais mandagus, taktiškas, charakteryje vyrauja egoistiniai polinkiai, atkakliai siekdamas tikslo gali būti netaktiškas, ciniškas, įžūlus. 2003 m. charakteristikoje G. R. elgesys vertinamas taip pat patenkinamai, bet nurodyta ir apie tai, kad nuteistojo elgesys reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, polinkis piktai reaguoti į tuos reiškinius, kurie jam nepatinka, siekdamas tikslo gali būti grubus, įžūlus. 2004 m. charakteristikose G. R. vertinamas irgi patenkinamai, iš esmės jo elgesys toks pats, reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, polinkis piktai reaguoti į tuos reiškinius, kurie jam nepatinka, siekdamas tikslo gali būti grubus, įžūlus, savo veiksmams bei pasaulėžiūrai nesavikritiškas. 2005-2007 m. charakteristikose G. R. vėlgi vertinamas patenkinamai, pažymima, kad nuteistojo elgesys reikalauja nuolatinės kontrolės ir korekcijos, būna grubus žemesnio lygio pareigūnų atžvilgiu, linkęs smulkiai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai. 2007 m. G. R. psichologinėje charakteristikoje pažymėta, jog jis yra linkęs palaikyti nuteistųjų bendruomenės nerašytas taisykles. Nuteistojo G. R. 2009 m. charakteristikoje nuteistasis jau charakterizuojamas teigiamai. 2010-2011 m. charakteristikose nuteistojo G. R. resocializacijos dinamika vertinama kaip labai gera. 2012 m. charakteristikoje G. R. charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistasis laikosi kriminalinio pasaulio neformaliųjų elgesio taisyklių, noro dirbti nepareiškė, adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcines priemones, esant griežtai elgesio kontrolei sugeba laikytis nustatytų pareigų ir draudimų. 2013 m. charakteristikoje G. R. taip pat charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcines priemones, būdamas nubaustas daro tinkamas išvadas, bet ne visada laikosi nustatytų pareigų, kartais stengiasi jas apeiti. 2014 m. charakteristikoje G. R. vėlgi charakterizuojamas patenkinamai, nurodyta, kad nuteistojo požiūris į darbą pasikeitė, bet dėl objektyvių priežasčių įdarbintas nebuvo.

23. Kaip jau minėta, šiuo metu G. R. dirba, jis dirba nuo 2014 m. gruodžio 18 d. Iki tol nuteistasis nedirbo. Iš duomenų matosi, kad nuteistasis G. R. 2007 m. lapkričio 8 d. nesutiko dirbti įstaigos pasiūlyto darbo, 2008 m. vasario 20 d. pareiškė, jog atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nepageidauja dirbti. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad G. R., nors dirba beveik 9 metus, tačiau nedirbo dvigubai ilgiau, t. y. jis nedirbo apie 18 metų.

24. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors šiuo metu G. R. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, stebimas gailesčio jausmas dėl tokio savo elgesio, tačiau iš nuteistojo asmens bylos duomenų matosi, kad ilgą laiką nuteistasis stokojo kritiško požiūrio į savo elgesį praeityje. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai nurodė, kad G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, be kita ko, atlieka už dviejų asmenų nužudymą, kurie buvo įvykdyti vienerių metų laikotarpiu. Abu labai sunkūs smurtiniai nusikaltimai padaryti dėl finansinės naudos siekimo, kas formuoja teisės pažeidėjui būdingą nusikalstamo elgesio modelį. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nusikaltimų pobūdžio ir jų padarymo aplinkybių galima spręsti apie nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, moralinių ir visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu savo vaidmenį nusikaltimuose G. R. minimizavo, kaltę pripažino tik iš dalies. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matosi, kad G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 1996 m. liepos 5 d., nusikaltimai padaryti 1994-1995 m., tačiau tik 2012 m. gegužės 22 d. nuteistojo charakteristikoje, kuri buvo teikta prie malonės prašymo, pirmą kartą nurodytas kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimas. Pažymėtina, kad nors G. R. kaltę pripažino, tačiau nurodė ir tai, jog nubaustas nepagrįstai griežta bausme. Iki tol, iš 2000 m., 2003 – 2007 m. nuteistojo charakteristikų matosi, kad G. R. kaltę pripažino tik iš dalies. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad kaltės pripažinimo bei atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus prisiėmimo procesas buvo pakankamai ilgas, tam G. R. prireikė maždaug 17 metų.

25. Sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą taip pat svarbios aplinkybės, susijusios su reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimu ar pašalinimu bei įsipareigojimu ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Nors skunde nuteistasis nurodo apie tai, jog jis nevengia finansinių įsipareigojimų, neturi jokių įsipareigojimų mokėti alimentus, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 14 d. pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus nurodyta, jog G. R. turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, kuriuose nurodyta, jog nuteistasis turi 31 971 Eur alimentų įsiskolinimą, išieškota – 1 978 Eur, išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus jis privalo išmokėti 1 801 Eur, išieškota – 350 Eur. Savanoriškai skolos nebuvo dengiamos. Viena iš nukentėjusiųjų jau yra mirusi, todėl šiuo metu pinigai pagal vykdomuosius dokumentus nėra atskaitomi. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo G. R. asmens byloje yra ne vienas pataisos įstaigos direktoriui, buhalterijai adresuotas skundas, prašymas, kuriuose jis piktinasi dėl daromų išskaitų iš jo darbo užmokesčio pagal turimus vykdomuosius dokumentus. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo pats R. G., patvirtina, jog padengęs tik mažą dalį reikalavimų, pradėjęs dirbti tik nuo 2014 m. pabaigos, o iki tol neišreiškęs noro dirbti, nuteistasis vengia turimų finansinių įsipareigojimų ir tuo pačiu, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, vengia prisiimti ir atsakomybę už savo netinkamus veiksmus. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad socialinio tyrimo išvados rengėjams G. R. nurodė, jog iki nusikaltimų padarymo nejautė jokių finansinių sunkumų, gaunamų lėšų jam užtekdavo tiek pagrindiniams, tiek ir kitiems poreikiams patenkinti, tačiau savanaudiškas (būtent finansinis) nužudymų motyvas paneigia tokį nuteistojo teiginį ir patvirtina, kad jis nėra nuoširdus. Teismas pagrįstai nurodė, kad materialus turtas jam yra itin svarbus, gyvenimas iš vidutinio atlyginimo netenkino jo poreikių, dėl to buvo pasirinktas priešingas teisei elgesys. Duomenų, jog šiuo metu G. R. požiūris į materialines vertybes ir prabangos troškimą būtų iš esmės pasikeitęs, pateiktoje asmens bylos medžiagoje nėra. Skunde nurodoma dar ir apie tai, kad šiuo metu nėra jo vardu išduotų aktualių vykdomųjų dokumentų. Socialinio tyrimo 2023 m. rugsėjo 6 d. išvadose cituojamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. raštas, kuriame nurodoma, jog antstolių informacinės sistemos duomenimis nėra registruotų vykdomųjų bylų, kuriose skolininkas G. R.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tik dalis šio rašto pacituota išvadose, paties rašto pateiktoje medžiagoje skundo nagrinėjimui apeliaciniam teismui nėra. Tačiau atmesdamas analogišką nuteistojo G. R. argumentą aukštesnės instancijos teismas jau buvo pasisakęs ankstesnėje nutartyje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, 2021 m. sausio 5 d. nagrinėjusi G. R. skundą dėl atmesto ankstesnio teikimo pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuoto laisvės atėmimo bausme, atkreipė dėmesį į tai, jog antstolių rūmų 2019 m. kovo 21 d. rašte, kuriame nurodyta, kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, nėra informacijos apie antstolių žinioje esančias vykdomas vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš G. R., tačiau tame pačiame rašte, kuriame taip pat paaiškinta, kad Antstolių informacinėje sistemoje talpinami duomenys tik nuo 2003 m. sausio 1 d. ir joje gali nebūti duomenų apie tuos atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti, kas ir yra nagrinėjamu atveju pataisos namams atliekant išskaitas pagal iki 2003 m. sausio 1 d. išduotus vykdomuosius dokumentus. Kaip jau buvo nurodyta, apie G. R. aktualius vykdomuosius patvarkymus patvirtina 2023 m. liepos 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos, taip pat ir 2022 m. balandžio 14 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažymos dėl gautų vykdomųjų raštų.

26. Iš socialinio tyrimo 2023 m. rugsėjo 6 d. išvados matosi, kad šiuo metu G. R. galiojančių nuobaudų neturi, jis 35 kartus buvo skatintas, tačiau iš tos pačios išvados matosi ir tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 18 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, buvo baustas drausime tvarka 10 kartų. Galima sutikti su skundo argumentu, kad G. R. elgesys atliekant bausmę gėrėja, daugumą nuobaudų gavo bausmės atlikimo pradžioje, per pirmuosius 10 metų, tačiau svarbu ir tai, kad paskutinį kartą drausminė nuobauda jam skirta 2021 m. liepos 9 d. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įkalinimo įstaigos teikimai dėl G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme yra svarstomi nuo 2019 m., tačiau 2021 m. liepos 9 d. jam buvo skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, t. y. net ir galimybė pakeisti griežčiausios rūšies bausmę švelnesne neskatino G. R. pavyzdingai laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, 2022 m. rugsėjo 12 d. nagrinėjusi G. R. skundą dėl atmesto teikimo pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog skunde aukštesnės instancijos teismui jis nurodė gėręs savadarbės giros, o pažeidimo užfiksavimo metu rašytame paaiškinime prisipažino vartojęs alkoholį dėl šeimoje kilusių problemų. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad aptarti duomenys patvirtina, kad G. R. vis dar negeba pripažinti savo kaltės, bet kokį savo netinkamą poelgį yra linkęs pateisinti bei minimizuoti, kas suteikia pagrindą abejoti, ar ir kaltės pripažinimas dėl įvykdytų nusikaltimų yra pakankamai nuoširdus, o ne deklaratyvus, pateiktas siekiant sau palankesnio asmenybės vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokią išvadą patvirtina ir jau aptarti duomenys apie tai, kad pirmą kartą G. R. kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimas užfiksuotas toje charakteristikoje, kuri buvo teikta prie malonės prašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra visai linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir leidžia daryti išvadą, kad praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, nuteistajam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Svarbu ir tai, kad G. R. pažeidimai buvo pasikartojančio pobūdžio (nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, gamino, įgijo, laikė draudžiamus daiktus), o tai rodo, jog net ir žinodamas apie savo netinkamą elgesį, už kurį gali būti baudžiamas, piktybiškai nesilaikė numatytų taisyklių ir kartojo nusižengimus. Aptartos aplinkybės, G. R. elgesys bausmės atlikimo metu nuteistąjį charakterizuoja nevienareikšmiškai ir daryti išvadą apie jo visai pasikeitusį elgesį pagrindo dar nėra.

27. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad atliktos bausmės dalis, G. R. mąstysenos ydingumas bei išskiriami aštuoni kriminogeniniai veiksniai (keturi statiniai ir keturi dinaminiai) – nusikalstamo elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, praeityje fiksuotas autoagresyvus/suicidinis elgesys, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, siekiant asmeninės naudos, skolų turėjimas ir menkos galimybės jas padengti, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, impulsyvus elgesys ir tų pačių klaidų kartojimas, nepakankamas taikomų taisyklių priėmimas – šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

28. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nuteistajam G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę keisti švelnesnės rūšies bausme yra per anksti. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog G. R. teigiami pokyčiai, įvertinus ilgą kalinimo laiką, trunka dar pakankamai neilgą laikotarpį, todėl juos vertinti kaip stabilius ir nekintančius, objektyvaus pagrindo nėra. Nustatytas taisykles bei režimo reikalavimus nuteistasis pažeidinėjo daugiau nei ketvirtį amžiaus, todėl galiojančių nuobaudų neturėjimas vos dvejus metus nėra ta aplinkybė, kuri leistų nustatyti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nuteistojo G. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.