- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 2-677-622/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- BUAB „Statybos plėtros projektai“
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Statybos plėtros projektai“ atstovei Indrei Frederikai Kvaukaitei, atsakovui J. P., atsakovo atstovui advokatui Mariui Navickui, trečiajam asmeniui I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Statybų plėtros projektai“ ieškinį atsakovui J. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. P. prašydamas priteisti iš atsakovo 77 186,59 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas, būdamas UAB „Statybų plėtros projektai“ vadovas, pažeisdamas įstatymus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ 2009-04-08 atliko šias bankines operacijas: nuskaitė 9370 Lt sumą, kuri buvo panaudota atlyginimų išmokėjimui, pervedė UAB „Ardela“ 67 816,59 Lt permoką. Tokie atsakovo veiksmai buvo neteisėti, nes buvo atlikti jau po bankroto bylos UAB „Statybų plėtros projektai“ iškėlimo.
Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.
Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nei apie 2009-01-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei apie 2009-03-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas nebuvo informuotas, minėtų nutarčių kopijos jam nebuvo įteiktos. CPK 145 straipsnio 8 dalis numato, kad asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant – nuo nutarties įregistravimo turto arešto akto registre momento. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turto arešto aktų registre nebuvo įregistruota. Asmuo, kurio reikalavimu ieškinys buvo užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, į antstolį dėl konkretaus įmonės turto ar sąskaitų banke arešto nesikreipė, dėl ko neapribojus galimybės naudotis įmonės sąskaitomis ir buvo atliktos ieškovo minimos 2009-04-08 piniginės operacijos. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovas yra kaltas dėl padarytos žalos bendrovei atsiradimo, kuri pasireiškė piniginių lėšų praradimu. Ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo I. P. su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2009-03-24 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Statybos plėtros projektai“ bankroto bylą. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Statybų plėtros projektai“ direktoriaus pareigas. Iki bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teismas 2009-01-23 nutartimi taikė UAB „Statybų plėtros projektai“ turto areštą. Po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, atsakovas atliko 77 186,59 Lt vertės bankines operacijas. Tarp šalių kilo ginčas ar tokiais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala ieškovui.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
LR Akcinių bendrovių 37 straipsnio 10 dalis be kita ko nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų įstatymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Atsakovas pagrįstai nurodo, kad turto arešto taikymo metu galiojusio CPK 145 straipsnio 8 dalis numatė, kad tais atvejais, kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimama asmeniui, kurio turtas areštuotas, nedalyvaujant, asmuo atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovas, Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-23 nutartis dėl UAB „Statybų plėtros projektai“ turto arešto buvo įregistruota turto arešto aktų registre 2009-01-26, turto arešto pakeitimo įregistravimo data yra 2009-03-31 (b. l. 13, 14). Taigi pagal minėtą nuostatą atsakovas kaip UAB „Statybų plėtros projektai“ vadovas turi atsakyti už UAB „Statybų plėtros projektai“ nustatytų apribojimų pažeidimą. LR Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta LR Įmonių bankroto įstatymo. Bankroto byla UAB „Statybų plėtros projektai“ buvo iškelta 2009-03-24 nutartimi, kuri nebuvo apskųsta. Įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas yra visiems privalomas ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Todėl atsakovo veiksmai, kuriais jis jau po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo išmokėjo sau ir savo sutuoktinei (trečiajam asmeniui šioje byloje) atlyginimus už 6 mėnesius (b. l. 55, 56) ir pervedė UAB „Ardela“ 67 816,59 Lt sumą (b. l. 10), yra neteisėti. Net jei daryti prielaidą, kad atsakovas nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą, tai nepaneigia nutarties iškelti bankroto bylą privalomumo ir sukeliamų teisnių padarinių. Jei atsakovas manė, kad nagrinėjant bankroto bylą buvo netinkamas procesas, jis, sužinojęs apie bankroto bylos iškėlimą, galėjo skųsti tokią nutartį apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad priimant nutartį dėl arešto, UAB „Statybų plėtros projektai“ turto neturėjo, skolos sudarė 2 031 308,88 Lt. Jei įmonė buvo nemoki, jos vadovas turėjo būti apdairus, rūpestingas, pats inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Ieškovo atlikti neteisėti mokėjimai padarė BUAB „Statybų plėtros projektai“ turtinę žalą už kurią atsakingas yra atsakovas, kaip buvęs UAB „Statybų plėtros projektai“ direktorius. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 77 186,59 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas. Taip pat pagrįstas ir prašymas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą ieškinį, šis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui BUAB „Statybų plėtros projektai“ 77 186,59 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo J. P..
Iš atsakovo J. P. į valstybės biudžetą priteisti 2 316 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.