Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-2846-351/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2YT-2846-351/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01081-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Pareiškėjas
V. U.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2846-351/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01081-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė V. B. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, ir ji šį palikimą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad pareiškėja gimė A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Be pareiškėjos šeimoje dar gimė vaikas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, jis pats vaikų neturėjo. Po tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini), motina (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Motina V. B. ir K. B. bendrų vaikų neturėjo, tačiau pastarasis turėjo dvi dukras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių buvimo vietos pareiškėja nežino. Po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė, mirusysis testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėjos motina V. B. priėmė likusį sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, liko gyventi sutuoktinių šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį prižiūrėjo, atnaujino bei išlaikė, elgėsi su paveldėtu turtu, kaip savininkė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). K. B. dukros Vilma ir Lina į tėvo palikimą nepretendavo ir jo palikimo nepriėmė, o kitų įpėdinių nėra.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintu, kad V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja yra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Be pareiškėjos šeimoje dar gimė vaikas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, jis pats vaikų neturėjo. Motina V. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė, motina į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Žemaičių Naumiesčio seniūnija 2020-06-30 pažymoje nurodo, kad po K. B. mirties (duomenys neskelbtini), V. B. likusi turtą valdė ir iki mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. B. vardu nuo 1992-07-02 registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą 2020-01-10 priėmė pareiškėja, padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė V. B. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po K. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė V. B. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, ir ji šį palikimą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, ir ji šį palikimą valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Virgina Pankauskienė