Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas nusikalstam veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2017 m. vasario 16 d. apie 01 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2017 m. vasario 22 d. specialisto išvadą Nr. T-A 1563/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 ‰ (promilės) etilo alkoholio) vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis A. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog šio nusikaltimo išvakarėse kartu su draugu I. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Su draugu po darbo nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 8 butelius po 1 litrą talpos alaus „Tauro“ tradicinis 6 laipsnių stiprumo. Alkoholį vartojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. su draugu baigė gerti nusipirktą alų ir sugalvojo dar išgerti. Kadangi buvo jau po 22 valandos ir alkoholio nebegalėjo nusipirkti parduotuvėse, išvažiavo į Dumbrių kaimą. Pats sėdo už savo automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo. Automobilį buvo nusipirkęs prieš Naujus metus. Kartu su I. nuvyko į Dumbrių kaimą, kur nusipirko 4 butelius alaus. Būdami Dumbrių kaime kartu išgėrė apie pusantro butelio alaus ir važiavo automobiliu atgal į Akmenę. Prieš Ventos miestą pamatė priešais atvažiuojantį policijos automobilį ir pasuko į kelią, vedantį link Ventos vaikų pensiono, o pasiviję pareigūnai jį sustabdė, tada nustatė girtumą ir sulaikė. Su nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Vairuotojo pažymėjimo neturi, yra išlaikęs vairavimo teorinį egzaminą, liko pravažiavimas. Taip pasielgė dėl girtumo, pažada nebegerti. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (b. l. 49, 56, 71).

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š. kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (2012 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir elgesio apribojimą, 2013 m. liepos 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro) (b. l. 19-20), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (už pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką) (b. l. 29-30), nedirba (b. l. 31), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas (b. l. 42).

Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, savo veiksmus vertina labai blogai, ketina gydytis priklausomybę nuo alkoholio, kaip pats teigė posėdžio metu nors oficialiai nedirba, uždarbiauja, gauna per mėnesį 600-700 Eur pajamas, todėl paskirtą baudą galėtų sumokėti), jo socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. Š. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su transporto eismo saugumu, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą kaltinamajm pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę A. Š. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 16 d. 02 val. 00 min. iki 2017 m. vasario 16 d. 12 val. 55 min. (b. l. 45, 50) (BK 66 straipsnis).

A. Š. 2017 m. vasario 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 30, 618 p.) konstatuota, kad, nors BK 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejiems metams. Pažymėtina, kad byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. įgijo teisę vairuoti transporto priemones, priešingai – pats kaltinamasis patvirtino, jog nėra įgijęs tokios teisės. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise tik tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis šiomis teisėmis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir išvardintoms aplinkybėms, bei tai, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nesinaudodamas teise vairuoti transporto priemones, pripažintina, jog taikyti BK 68 straipsnį nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–178/2008), o plečiamai baudžiamieji įstatymai neaiškinami. Pastebėtina, kad BK taip pat nenumato galimybės uždrausti įgyti specialią teisę ateityje.

Be to, prokuroras prašė taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio konfiskavimą.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.

Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t. y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymu, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė – nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra priemonė, pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas nėra palengvinantis nusikalstamos veikos padarymą. Todėl šiuo atveju transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme, todėl negali būti konfiskuojama (2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga (Teismų praktika 32).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis A. Š. ir šiuo metu saugomas Mažeikių rajone, Krucių kaime, nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas savininkui ar kitam teisėtam automobilio valdytojui.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 73,42 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam A. Š. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo A. Š. šiuo atveju nėra pagrindo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-507/2015). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo, todėl prašymas dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (2824,50 eurų - dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 ct) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę 50 (penkiasdešimties ) MGL (1883 eurų – vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nustatyti šešių mėnesių terminą, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį savanoriškai turi būti sumokėta bauda.

Į paskirtą bausmę A. Š. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 16 d. 02 val. 00 min. iki 2017 m. vasario 16 d. 12 val. 55 min. (1 parą) ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą.

A. Š. 2017 m. vasario 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš kaltinamojo A. Š. 73,42 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, netenkinti.

Automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti savininkui A. Š..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.