Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A. ir jo įgaliotai atstovei advokatei S.Naidenko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniaus r., Mickūnų mstl., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. surašytas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK administracinio teisės pažeidimo protokolas 2015-10-15 Nr. 57P-40481594-15 (toliau-protokolas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK: 15052416979 dėl to, kad jis 2015 m. spalio 14 d., apie 11.58 val., paėmė savo vaikus iš jų gyvenamosios vietos Vilniaus r., Mickūnų sen., (duomenys neskelbtini)., tuo pažeisdamas 2015-09-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį t .y. kaltinamas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

V. A. teismo posėdžio metu kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino. Nurodo, kad pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį nustatyta bendravimo tvarka su vaikais. Jis turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos. Jis nutarties reikalavimų nevykdė, nes žmona neleido pasiimti vaikų. Jis skambino žmonai, ji sakė, kad viskas gerai, bet nesakė, kad vaikai serga. Jis žmonos prašė, kad leistų pasiimti vaikus, tačiau ji žodžiais atsisakydavo duoti vaikus bei nenurodė, kur gyvens vaikai. Kiek jis sužinojo jie visi gyveno Vilniuje pas žmonos sugyventinį. Per tą laiką nuo rugsėjo 14 d., jis sužinojo, kad vaikai neina į darželį nes serga. Jis prašė žmonos, kad leistų jam pasiimti vaikus, kad jos pasveiktų. Žmona pasakė, kad vaikai tinkamoje vietoje, o kur tiksliai nežino. Nuvažiavo į Gaidžiūnus, duris atidarė vaikų prosenelė. Įėjo, vaikai pribėgo, pakalbėjo, vaikai paėmė jam už rankos, pasivedė į virtuvę. Vaikai tuo metu sirgo. Ten namuose nuolat vėsu buvo. Močiutė eina į rūsį katilą užkurti, todėl nusprendė vaikus pasiimti. Pas močiutę visai tinkamų sąlygų nebuvo, šalta. Vaikai norėjo su jo važiuoti. Tai buvo trečiadienis, o jam galima buvo imti vaikus kitu laiku pagal nutartį. Tarp jo ir žmonos vyksta skyrybų procesas, todėl šeimoje dabar yra problemos, o žmona rašo skundus. Prašo bylą nutraukti (b.l. 11, 28-30).

Liudytoja A. A. parodė, kad 2015-10-14 ji buvo darbe, vaikai sirgo. Buvo palikti su močiute. Vyras paskambino, paklausė, kur ji. Nuvažiavo į parduotuvę patikrino ar jos mama darbe, tada nuvažiavo į močiutės namus kur pradėjo močiutę stumdyti, ji atsitrenkė į spintelę. Po to ji nubėgo užrakinti duris, bet jis pastūmė ją, kol močiutė atsikėlė, jis išvažiavo su vaikais. Tuo metu skambino mamai, ir ji jau važiavo ir matė, kad mašinoje vaikai verkė. Vyras nuvažiavo ir nekreipė dėmesio. Po to iškvietė policiją ir nuvažiavome pas jį. Teismo nutartyje yra vaikų lankymo grafikas, tačiau ji šeštadieniais skambindavo vyrui ir klausdavo ar ims vaikus, bet jis sakydavo, kad neims. Tiksliai neprisimins, ar kiekvieną šeštadienį skambino vyrui. 2015-10-14 buvo trečiadienis ir vaikai buvo Gaidūnų kaime, su senele, o ji tuo metu dirbo. Vaikai nebuvo darželyje, nes sirgo. Planavo, kad vaikai ir toliau būtų buvę ligos laikotarpiu su senele bei atvažiuoti jos mamos pusseserė. Kodėl vyras paėmė vaikus, ji nesuprato. 2015-10-12 vyras skambino ir klausė kaip vaikai. Pasakė, kad vaikai serga. Kai ji išėjo gyventi pas kitą vyrą, vaikai gyvendavo pas ją ir pas tėvą. Kai vaikai sirgo, ji turėjo juos kur palikti (b.l. 27, 30-31).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja M. B. parodė, kad A. A. jos dukra. 2015-10-14 ji dirbo, vaikai trumpam buvo pasilikti su močiute, apie 12 val. turėjo atvažiuoti jos sesuo. Vaikai buvo namie, nes sirgo. Žentas atvažiavo trečiadienį. Tuo metu buvo darbe. Paskambino močiutė ir pasakė, kad Slavikas nori pasiimti vaikus. Kol važiavo, sutiko Slavik kelyje, matė verkiančius vaikus mašinoje. Jis neturėjo teisės užeiti į jos namus ir vaikus paimti, nes turėjo gauti Aleksandros ir jos sutikimą. Pagal nutartį žentas gali pasiimti šeštadienį ir sekmadienį vaikus. Seniau, kai Aleksandra prašė žento paimti vaikus, tada jis neėmė. Kai vaikai sirgo, ji žentui neskambino ir nesprendė klausimo dėl vaikų atidavimo tėvui. O pas močiutę jie planavo tik tris valandas palikti, nes jos sesuo turėjo atvažiuoti. Močiutė pasakė, kad žentas daužė duris, pastūmė močiutę, išsigando, kad bus blogai su vaikais (b.l. 27, 31).

Protokolo surašymo ir teismo nagrinėjimo metu atlikti veiksmai (b.l. 1-2, 3, 4-5, 6-8, 9-10, 12, 13-14, 16-18, 24-25, 34).

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams - užtraukia įspėjimą tėvams. „Tėvų valdžia“, „tėvų valdžios naudojimas“ yra specialūs teisiniai terminai, kurių turinys yra įstatymų leidėjo atskleistas LR CK 3.155 str. - 3.160 str. LR CK 3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR CK 3.159 str. 3 d. nustatyta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad sąvoka „tėvų valdžia“ yra plati ir apima visą eilę tėvų teisių ir pareigų susiklostančių santykiuose tarp tėvų ir vaikų: a) tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, b) tėvų teisę ir pareigą rūpintis jų sveikata, c) tėvų teisę ir pareigą išlaikyti vaikus, d) tėvų teisę ir pareigą atsižvelgiant į vaikų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi, pažeidimas numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. objektyviai pasireiškia neveikimu, kuomet tėvai nevykdo pareigų numatytų LR CK 3.155 str. 2 d., arba veikimu, kai tėvai teises įgyvendina ir pareigas vykdo priešingai vaiko interesams.

Kaltinimas V. A. iš esmės grindžiamas tik A. A. pareiškimu bei jame nurodytomis aplinkybėmis. Byloje yra nustatyta, kad šiuo metu vyksta A. A. ir V. A. skyrybų procesas teisme ir jo išspręsti taikiai šalių susitarimu nepavyko. Įvertinęs tai, kad ši administracinio teisės pažeidimo byla yra tiesiogiai susijusi su šeimos santykiais, kurie reikšmingi ir tebevykstančiame skyrybų procese, taip pat atsižvelgdamas į tam tikrus prieštaravimus tarp A. A. ir V. A. parodymų ir M. B. duotų paaiškinimų, teismas turi pagrindą vertinti A. A. parodymus kaip ne visiškai patikimus. Jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti protokole nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. A. naudoja tėvų valdžią priešingai savo nepilnamečių vaikų interesams, todėl byla yra nutrauktina, neesant V. A. administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sudėties.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas,

V. A. (V. A.) vardu administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-2067-269/2015 nutraukti, neesant jo administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.