Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį, 211 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, ir būdamas atsakingas už prekių pateikimą ir deklaravimą muitinei, 2021 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, jog tranzito deklaracijoje nurodytos prekės nebūtų iškrautos iš jas atgabenusios transporto priemonės be muitinės pareigūno leidimo ir per nustatytą tranzito procedūros įvykdymo terminą būtų pateiktos paskirties įstaigai muitiniam tikrinimui atlikti, o būtent: (duomenys neskelbtini) poste 2021-01-06 buvo įforminta įsigytų prekių (stiklo lakštai, bruto masė 3788,00 kg) tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje paskirties muitinės įstaiga nurodyta (duomenys neskelbtini) postas ((duomenys neskelbtini)), o procedūros įvykdymo terminas nustatytas iki 2021-01-08. (duomenys neskelbtini) poste nustatyta, kad 2021-01-06 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos prekės per nurodytą procedūros įvykdymo terminą nebuvo pateiktos paskirties įstaigai muitiniam tikrinimui atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. informavo, kad minėtoje tranzito deklaracijoje įrašytos prekės buvo gautos neįforminus importo deklaracijos, jos buvo atgabentos 2021-01-07 ir iškrautos adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio ir 233 straipsnio 3 dalies nuostatų. R. V. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

R. V. kaltė be jo paties paaiškinimų įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, (duomenys neskelbtini) posto pranešimu dėl nustatyto pažeidimo, (duomenys neskelbtini) posto 2021-04-09 išvada „Dėl Sąjungos tranzito procedūros pagal 2021-01-06 deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo baigta“, (duomenys neskelbtini) muitinės 2021-03-30 sprendimu dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo, (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto sprendimo (ataskaitos) detalizacijos lentele, SIA „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, (duomenys neskelbtini) muitinės pranešimais apie galimą nepalankų sprendimą, tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio kopija, 2021-01-06 tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos pamainos vadovo P. R. paaiškinimu, kaip įvyko prekių priėmimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. paaiškinimu, V. C. elektroniniu laišku dėl krovinio iškrovimo, sąskaitomis-faktūromis.

ANK 210 straipsnio 3 dalis numato, jog muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 211 straipsnio 1 dalis numato, jog prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir būdamas atsakingas už prekių pateikimą ir deklaravimą muitinėje, 2021 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) neužtikrino, jog muitinės prižiūrimos prekės nebūtų iškrautos iš ją gabenusios transporto priemonės be muitinės pareigūno leidimo, taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose, ir padarė administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 210 straipsnio 3 dalyje.

Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta ir tai, kad R. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, turėdamas pareigą užtikrinti, kad tranzito deklaracijoje nurodytos prekės per nustatytą tranzito procedūros įvykdymo terminą būtų pateiktos paskirties įstaigai muitiniams formalumams atlikti, deklaracijoje nurodytų prekių muitiniam tikrinimui per nustatytą laiką nepateikė, taip nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, jog prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, be kita ko, atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, R. V. padarytas administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 211 str. 1 d.

R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad tokio pobūdžio nusižengimus R. V. padarė pirmą kartą, anksčiau jam paskirtas baudas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą jis yra sumokėjęs. Svarbu paminėti ir tai, kad dėl padarytų nusižengimų savo kaltę visiškai prisipažino nuo pat pradžių, itin kritiškai vertino savo veiksmus, kaip nurodė, ėmėsi papildomų priemonių, jog analogiški nusižengimai nepasikartotų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusižengimai padaryti ne piktybiškai, o dėl žmogiškos klaidos. Be to, pats R. V. pranešė (duomenys neskelbtini) muitinei apie padarytus pažeidimus, geranoriškai bendradarbiavo su muitinės pareigūnais, teikdamas jiems paaiškinimus ir visus reikalingus dokumentus, dėl ko nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas. Dar daugiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva kreipėsi su prašymu į muitinės pareigūnus, kad būtų paskaičiuoti priklausantys sumokėti mokesčiai, kaip matyti, gavusi sprendimą apie mokestinę prievolę, įmonė mokesčius nedelsiant sumokėjo. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo. Visos šios aplinkybės rodo akivaizdžiai mažesnį veikų pavojingumą negu rūšinis tokių nusižengimų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 210 straipsnio 3 dalies ir 211 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo šeimyninę ir finansinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, nusižengimų pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijose numatytų net ir minimalių nuobaudų už ANK 210 str. 3 d. ir ANK 211 str. 1 d. paskyrimas būtų aiškiai per griežtos ir neproporcingos priemonės padarytiems nusižengimams. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir R. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 250 Eur bauda, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 200 Eur bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio baudos bus pakankamos nuobaudos, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Visiškai neskirti piniginės baudos nėra pagrindo, kadangi R. V. pagal ANK nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiamas nebe pirmą kartą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, kai apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, R. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, R. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.