Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-28 · Administracinė byla Nr. eI3-376-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
eI3-376-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04598-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
L. U.
Suinteresuotas asmuo
akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
AB „SKV-VALDA“
Kategorijos
  • 6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr.eI3-376-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04598-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2.2; 16.4; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjui L. U.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui V. N.,

trečio suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“, A. J., V. Č., A. U., M. Č., H D V, T D T, H. N. T, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (t I e. b. l. 52-61), kuriame prašo panaikinti 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymą Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas“ (toliau – ir Įsakymas).

Nurodė, kad jis yra suinteresuotas asmuo ir tai pagrindžia šios faktinės aplinkybės: skundžiamu Įsakymu iš esmės pakeista jo naudojamo sklypo teisių ir pareigų apimtis – t. y. keičiama naudojimo tvarka, sąlygos, aplinkybės; jis tiesiogiai naudoja sklypą (elektros, vandens, nuotekų, ryšių tinklai, privažiuojamosios gatvės ir kt.), besiribojantį su sklypu, kuriam patvirtintas detalusis planas, ir šis naudojimas ginčijamu Įsakymu buvo apsunkintas, keičiasi transporto schema; potencialiai didėja transporto intensyvumas; sudaromos prielaidos nuolatinėms transporto spūstims formuotis; dėl leidžiamos ūkinės veiklos pakeitimo (didėjančio intensyvumo) kyla grėsmė gyvenamosios erdvės kokybės mažėjimui; gyvenamosios erdvės kokybės mažėjimas turėtų tiesioginę įtaką ir pareiškėjo valdomo turto vertė sumažėtų; skundžiamu įsakymu pakeista individualių teisių ir pareigų apimtis.

Tai, jog negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus, pagrindžia šios faktinės aplinkybės: pateikti įrodymai, jog Įsakymu patvirtintas detalusis planas paruoštas nesilaikant esminių teisės aktų reikalavimų, reikalaujančių tinkamai informuoti visus su teritorijų planavimu susijusius subjektus: (kaimyninių sklypų savininkus; planuojamų sklypų naudotojus; kitus asmenis). Jis, kaip kaimyninio žemės sklypo naudotojas, patenka į privalomai registruotu paštu informuotinų su detaliojo plano rengimu susijusių asmenų grupę. Tai nebuvo padaryta. Tai, kad detaliojo plano rengėjai paskelbė dalį informacijos viešuose šaltiniuose, nepaneigia jų pareigos privalomai informuoti visus teisės aktuose nurodytus asmenis asmeniškai, taip apsaugant juos nuo teisinių siurprizų ar net galimo tyčinio manipuliavimo, kai vengiama laikytis gerosios kaimynystės principų.

Iš Teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau - ir TPDR) skelbiamos detaliojo plano projektinės schemos matyti, jog visiems (duomenys neskelbtini) ir kitų gatvių gyventojams iš esmės apsunkėja susisiekimas (duomenys neskelbtini) gatve – naikinama kairiojo posūkio (Z link) galimybė, o atvykus iš (duomenys neskelbtini) g. pusės būtinas didelis lankstas (duomenys neskelbtini) gatve – per naujai siūlomą sankryžą, kurioje garantuotas transporto kamštis. Dėl detaliuoju planu keičiamų ankstesnių Bendrojo plano sprendinių (kuriais naikinama žalioji zona, o įrengiama komercinė), kyla rimta abejonė, ar toks sprendinys yra pateisinamas miesto žaliosios infrastruktūros ir žaliųjų erdvės puoselėjimo požiūriu. Dar labiau – tokie sprendiniai akivaizdžiai blogina vietos gyventojų gyvenimo kokybę, sudaro sąlygas ūkinių komercinių erdvių plėtrai gyvenamosios erdvės kokybės sąskaita. Tokiems sprendiniams būtinas ne tik visų gyventojų dalyvavimo užtikrinimas, bet ir kompetentingų šakinių visuomenės sveikatos institucijų nuomonių vertinimas.

Teigia, kad jo gyvenamame (duomenys neskelbtini) sklype naudojamos komunikacijos (elektra, dujos, vandens tiekimas ir kanalizacija, ryšio linija), taip pat bendrojo susisiekimo S. K. gatvės dalis (anksčiau – (duomenys neskelbtini) g. dalis). Kaip matyti iš TPDR skelbiamos detaliojo plano projektinės schemos, detalus planas apima ir valstybinį sklypą, kuriame ir yra (duomenys neskelbtini) naudojamos komunikacijos, taip pat bendrojo naudojimo privažiuojamasis kelias (kuris iš esmės keičiamas ir apsunkinamas). Iš to darytina išvada, jog detaliojo projekto organizatorius turėjo pareigą registruotais laiškais informuoti planuojamos teritorijos ir kaimyninių sklypų valdytojus bei naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais. LR Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 33 p. įtvirtina, kad teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji tvarka nustatyta Vyriausybės 1996-09-18 patvirtintuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai).

Pažymėjo, jog planavimo organizatorius netinkamai vykdė ir visuomenės informavimo procedūras kitais būdais: neva įrengtas A4 lapo „informacinis stendas“ didžiuliame daugiau nei 5 hektarų sklype neatitinka protingumo kriterijaus – jis ne tik negali būti pastebimas, bet ir jo pastatymo vieta, stovėjimo trukmė ir atsparumas oro sąlygoms yra visiškai netinkami. Pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta, jog planavimo organizatorius apie parengto teritorijų planavimo dokumento viešinimą turi paskelbti šiose visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki atitinkamos procedūros pradžios: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje; savivaldybių buveinėse, savivaldybių interneto svetainėse, seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentose; registruotais laiškais informuojami: planuojamos teritorijos valdytojai ir naudotojai; kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai.

Visuomenės informavimas apie rengiamą detalųjį planą buvo vykdomas netinkamai ir procedūra galimai pažeidė didelės dalies aplinkinių gyventojų teisėtus interesus. Buvo nesilaikyta esminių teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų, tuo pažeistos gyventojų teisės, atimta galimybė jiems deramai atstovauti ir ginti savo teises, o konkrečiai: informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių savivaldybių buveinėse; informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių savivaldybių interneto svetainėse; informacija nepaskelbta visų su sklypu susijusių seniūnijų skelbimų lentose; registruotais laiškais neinformuoti: visi planuojamos teritorijos naudotojai; visi kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai.

Pažymėjo, jog labai artimai – t. y. 500 metrų spinduliu nuo statybos darbų vietos seniai ir ilgai gyvena daug miesto gyventojų. Preliminarūs skaičiavimai leidžia tvirtinti, jog tiesiogiai didelis ūkinis-statybinis objektas pakeistų daugiau nei 300 gyvenamųjų namų, viso daugiau nei 1250 gyventojų gyvenimo sąlygas. Tiek prekybos centras, tiek naujai suformuota gatvės linija yra esminiai teritorijų planavimo sprendimai, kurie keičia gyvenamąją aplinką, gali daryti esminę neigiamą įtaką čia gyvenantiems žmonėms, jų gyvenamosios aplinkos kokybei įvairių rūšių taršos (oro, garso, šviesos etc.), socialinės bendruomenės ryšių ar net kriminogeninės situacijos bei kitų rūšių socialinės aplinkos pokyčiams. Esminė neigiama įtaka jau išduotais leidimais statybai padaryta teisėtiems lūkesčiams. Pažeista aplinkinių gyventojų teisė (pagal Arhuso konvenciją) adekvačiai, laiku ir veiksmingai būti informuotiems apie planuojamą teritorijų planavimo procedūrą, dėl ko gyventojai negalėjo laiku susipažinti su planuojamais pokyčiais, pateikti savo pastabas, laiku imtis savo pažeistų teisių teisinės gynybos priemonių. Laiku ir tinkamai gyventojų neinformavus susidarė situacija, kai pradėti aktyvūs statybos darbai kelia pavojų, jog deramai neįvertintus neigiamos plėtojo objekto neigiamos įtakos gyventojų gėrovei iškilo nebepataisoma žala, o jos neutralizuoti nenumatyta net minimalių aplinkosaugos priemonių. Ginčijamas detalusis planas iš esmės keičia planuojamą infrastruktūrą – (duomenys neskelbtini) ir kitų gatvių gyventojams patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvę taptų itin komplikuotas, įvažiavimo schema sudėtinga ir neįvertinanti jau dabar nuolatinių transporto kamščių didžiąją dienos dalį (ties įvažiavimu į aplinkelį).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais bei prašė skundą tenkinti. Prašė netenkinti trečiojo asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad jis yra silpnesnioji šalis bei teisėtai pradėjo procesą prieš verslo subjektą, siekdamas apginti pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti (t II e. b. l. 2-12).

Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjo skunde minimame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 8 d. (pareiškėjas nurodo, jog raštą gavo 2018 m. lapkričio 9 d.) rašte Nr. A51-96891/18(3.3.2.26E-MP), be kita ko, minimas ir pats teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas, nurodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymo numeris, t. y. esminė informacija, kuria remiantis, be didesnių pastangų, viešojoje erdvėje galima rasti tiek teritorijos ties Vakarine gatve detalųjį planą, tiek jo rengimo medžiagą, tiek ir patį Administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo patvirtintas teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, jog jam nei viena institucija nepateikė paties detaliojo plano informacijos, o TPDR esanti informacija yra tik dalinė (joje nėra pirminių dokumentų, neįmanoma įsitikinti, kokie pirminiai dokumentai buvo naudojami), laikytini absoliučiai nepagrįstais, kadangi TPDR yra viešinama iš esmės visa svarbiausia informacija, susijusi su teritorijų planavimo dokumentais. Pažymėjo, kad registruotu paštu informuotų asmenų sąrašai nėra skelbiami dėl objektyvių priežasčių, susijusių su asmens duomenų apsauga. Taip pat nėra aišku, apie kokią konkrečiai neišviešintą informaciją skunde kalba pareiškėjas, tad tokie deklaratyvūs ir visiškai nekonkretizuoti pareiškėjo teiginiai negali būti vertinami kaip pagrįsti. Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto panaikinimo, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą be svarbios priežasties, tad teismas nepagrįstai atnaujino jam kreipimosi į teismą terminą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje numatyto 2 mėnesių kreipimosi į teismą termino.

Nurodė, kad pareiškėjas nedalyvavo teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas subjektyviai mano buvus pažeistas jo teises neinformavus jo asmeniškai apie vykdomas detaliojo plano rengimo ir viešinimo procedūras, nelaikytina svarbia priežastimi vertinant pareiškėjo galimybę dalyvauti teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūrose. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjas L. U. neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir į komunikacijas, esančias minėtame žemės sklype. Vienintelė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta A. U., kuri nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą įgijo 2015 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Remiantis Registrų centro išrašu nuosavybės teisė buvo perleista tik vienam asmeniui - A. U., tad atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, akivaizdu, jog šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi jokios jo teisės nebuvo pažeistos. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teigia, kad pareiškėjas ne tik, kad neatitinka sąlygų, keliamų subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, bet ir apskritai jo teisės ar teisėti interesai nėra ir niekada nebuvo pažeisti, tad jau vien šiuo pagrindu pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

Pažymėjo, jog teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano tikslai yra vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, numatyti optimalią urbanistinę struktūrą, suformuojant komercinės paskirties objektų teritoriją prekybos centro statybai, suplanuojant susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, želdynų ir (ar) bendro naudojimo teritorijas, nustatyti naudojimo tipą ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Pagal galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą, teritorija priskiriama verslo, gamybos, pramonės teritorijoms (kuriose dominuoja darbo vietos) bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoms (rekreaciniai želdynai, moksliniai ir kultūriniai želdynai bei memorialiniai želdynai). Ginčo teritorijoje numatyti bendrojo plano reglamentai urbanizuojamose teritorijose yra visuomenės paskirties, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinių infrastruktūrų teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, teritorijos krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, miškų ūkio žemės, žemės ūkio paskirties teritorijos. Tuo tarpu neurbanizuojamose teritorijose: miško ūkio paskirties; kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos; rekreacinės teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos. Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje ties Vakarine gatve pagal galiojantį bendrąjį planą, prioritetas teikiamas visuomeninei ir komercinei veiklai, taip pat saugomi esami vandens telkiniai bei įrengiami želdynai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų sąveikos zonų reglamentą ginčo teritorija patenka į gamtinės migracijos koridorių įtakos zoną (miesto teritorijoje), kurioje plėtra galima tik parengus viso slėnio apsaugos ir pakrančių panaudojimo poilsio teritorijų planavimo dokumentus. Pagal 2012 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-873 patvirtintą monitoringo ataskaitos 7.5.9. punktą plėtra teritorijose, įeinančiose arba besiribojančiose su gamtinio karkaso zonomis, gali būti planuojama parengus ir plėtros koncepciją. Ginčo teritorija patenka į parengtos Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano koncepcijos, patvirtintos 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1898, sprendinių schemą, kurioje detaliuoju planu suplanuoti komerciniai sklypai patenka į AU4 - urbanizuotos teritorijos, o suformuotas bendrųjų želdinių sklypas ir rekreacinis sklypas patenka į AU1 - intensyviam naudojimui įrengiami želdynai, tad akivaizdu, kad rengiant teritorijos ties Vakarine gatve detalųjį planą, buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų bei atsižvelgta į reglamentus, nustatytus ginčo teritorijai bendruoju planu. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, susiję su būtinumu vertinti teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano sprendinius kompetentingoms visuomenės sveikatos institucijoms, laikytini absoliučiai nepagrįstais ir klaidinančiais. Iš viešai prieinamos (TPDR internetiniame puslapyje patalpintos) teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano rengimo medžiagos (derinimo dokumentai) matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patvirtino, jog detalusis planas atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus. Minėta visuomenės sveikatos centro išvada nėra nuginčyta, tad ji laikytina galiojančia bei patvirtinančia detaliojo plano teisėtumą visuomenės sveikatos srityje.

Nurodė, kad kaimyninis žemės sklypas – tai žemės sklypas, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris ir kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir turi bendrą ribą su planuojama teritorija arba atskirtas ne aukštesnės kaip D kategorijos gatve, vietinės reikšmės keliu ar siauresniu kaip 10 metrų sklypais nesuformuotu žemės plotu (Nuostatų 5 punktas). Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra planuotos teritorijos kaimyninis sklypas. Teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano rengimo medžiaga patvirtina, kad kaimyninių sklypų teisėti savininkai ar naudotojai buvo tinkamai informuoti registruotais laiškais apie teritorijų planavimo procedūras. Pareiškėjo teiginys, jog jis yra planuotos teritorijos kaimyninio sklypo (turima galvoje valstybinę žemę) naudotojas, laikytinas nepagrįstu ir netgi melagingu, kadangi pats pareiškėjas nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturi, kaip ir neturi nuosavybės teisių į žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius komunikacijų tinklus. Nesant jokios informacijos apie pareiškėjo teisėtą ir išviešintą naudojimąsi planuotos teritorijos kaimyniniu sklypu, planavimo organizatorius ar kitas asmuo neturėjo pareigos registruotu laišku informuoti pareiškėjo apie ginčo teritorijos planavimo procedūras.

Paaiškino, kad valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Nuostatuose įtvirtinta detali teritorijų planavimo dokumento viešinimo ir paskelbimo tvarka. Pažymėjo, jog šiuo nagrinėjamu atveju 2014 m. rugsėjo 25 d. pasirašyta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. A72- 1559/14(3.1.36-AD4) pagrindu teritorijų planavimo organizatorius pareigas, susijusias su teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano rengimo procedūromis, tame tarpe ir viešinimo, buvo perdavęs planavimo iniciatoriui AB „(duomenys neskelbtini)“. Apie rengiamą detalųjį planą visuomenė buvo informuota Vilniaus savivaldybės internetiniame puslapyje, www.tpdris.lt sistemoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos stende, išsiųstais kaimyninių sklypų savininkams registruotais laiškais. Informacija skelbta ir „Lietuvos rytas“ laikraštyje. Pakartotinas svarstymas su pasiūlymus teikusiais gyventojais vyko 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie tokį svarstymą gyventojai buvo informuoti registruotais laiškais. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo nuomone informacinis stendas, pastatytas planuotoje teritorijoje, neatitinka protingumo kriterijų, yra nepastebimas bei neatsparus oro sąlygoms, neįrodo jo neinformatyvumo. Priešingai, tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės tik patvirtina, jog visuomenės informavimo pareiga įgyvendinama visomis priemonėmis, siekiant informuoti kuo platesnę visuomenės dalį apie vykdomus veiksmus teritorijoje ties Vakarine gatve.

Informacija apie rengiamo teritorijų planavimo dokumento procedūras turi būti skelbiama seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalis, Nuostatų 3, 32.1 punktai). Šiuo atveju detaliuoju planu ties Vakarine gatve suplanuota teritorija yra Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tad nei planavimo iniciatorius, nei planavimo organizatorius neturėjo pareigos skelbti informacijos kitose seniūnijose ar savivaldybėse. Tai, jog visi (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai turėjo būti informuoti apie detaliojo plano rengimo procedūras registruotais laiškais tuo pagrindu, jog bus formuojama viešojo naudojimo gatvė, jos naudotojai bus visi minėtų gatvių gyventojai, laikytini absoliučiai nepagrįstais. Kita suinteresuota visuomenė (siekiant kuo platesnės informacijos sklaidos), buvo informuota kitais įstatyme numatytais būdais, tad teigti, jog absoliučiai visai suinteresuotai visuomenei turėjo būti siunčiami registruoti laiškai, nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija AB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos paskirties pastato statybai nėra išdavusi leidimo, statybos darbai galimai yra Vakarinės gatvės Vilniuje tiesimo darbai, kuriems išduotas galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas. Tiek (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai teritorijos planavimo procese kreipėsi į planavimo organizatorių bei planavimo iniciatorių su pasiūlymais, aktyviai dalyvavo vedant derybas, dalyvavo viešuose susirinkimuose, kas tik patvirtina, jog suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie vykdomą teritorijos planavimo procedūrą.

Taigi, atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjas yra akivaizdžiai praleidęs kreipimosi į teismą terminą dėl 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-98, kuriuo patvirtintas „Dėl apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas“ panaikinimo, tad pareiškėjui terminas pateikti skundą atnaujintas nepagrįstai. Be kita ko, pareiškėjas ne tik, kad neatitinka sąlygų, keliamų subjektui, turinčiam teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo, bet ir apskritai neįrodė, jog jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Tuo tarpu planavimo organizatorius ir planavimo iniciatorius tinkamai įgyvendino visuomenės informavimo pareigą teritorijų planavimo procese, ką patvirtina ir teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano rengimo medžiaga, todėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymą „Dėl apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano tvirtinimo“ tenkinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo patikslintas skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas (t II e. b. l. 92-117).

Pažymėjo, kad terminas skundui pateikti atnaujintas nesant tam pagrindo. Teismas skundui pateikti terminą atnaujino vadovaujantis pareiškėjo pateikta tikrovės neatitinkančia informacija. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens sužinojimo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, yra sprendimo, kuriuo minėti dokumentai patvirtinti, viešo paskelbimo momentas. Aplinkybė, kad atitinkamos institucijos pareiškėjui pateikė informaciją apie Įsakymą, negali būti pripažintas kaip pagrįstas pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, nes neatitinka aukščiau aptarto teisinio reguliavimo. Detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskelbtas Teritorijų planavimo dokumentų registre 2016 m. vasario 23 d. Todėl vadovaujantis ABTĮ 29 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, detaliojo plano apskundimo teismui terminas baigėsi 2016 m. kovo 23 d. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. daugiau nei 3 metus praleidęs terminą skundui pateikti. Teisminis procesas dėl pareiškėjo administracinėje byloje keliamų reikalavimų per se negalėjo būti pradėtas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), o neteisėtai pradėtas turi būti nutrauktas (ABTĮ 103 str. 9 p.).

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 4 d. pareiškėjas nėra tinkamas subjektas teikti skundą dėl Įsakymo ir juo patvirtinto detaliojo plano. Suinteresuotieji fiziniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo tik tuo atveju, jeigu (i) suinteresuotas asmuo dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir šių procedūrų metu žinojo arba objektyviai galėjo numatyti apie galimai pažeidžiamas teises; arba (ii) suinteresuotas asmuo negalėjo dalyvauti planavimo viešinimo procedūrose ir teismas šias priežastis pripažino svarbiomis. Pats pareiškėjas pripažįsta, jog jis nedalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūros metu. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl negalėjimo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrų metu. Galiausiai, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas arba bendrasavininkas. Priešingai, pareiškėjas deklaruoja, kad jo sutuoktinė A. U. yra minėto žemės sklypo savininkė, o jis tik gyventojas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra netinkamas subjektas teikti skundą dėl Įsakymo ir juo patvirtinto detaliojo plano. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė ir šiuo atveju neegzistuoja teisės kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo sąlygos. Todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas ir ABTĮ 5 str. pagrindu.

Priešingai nei deklaratyviai teigia pareiškėjas detaliojo plano sprendiniai išviešinti tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka, o detaliojo plano viešinimo procedūros nebuvo pažeistos. Administracinėje byloje pateikti įrodymai, o taip pat viešai prieinama informacija vienareikšmiai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai dalyvavo detaliojo plano sprendinių viešinimo metu. Todėl vien tai paneigia pareiškėjo deklaratyvius teiginius dėl tariamų viešinimo procedūrų pažeidimo. Skunde keliami klausimai dėl detaliojo plano sprendinių pagrįstumo yra politinio ir ekonominio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 3 str. 2 d. nagrinėjamu atveju negali nuspręsti dėl pareiškėjo skunde nurodytų tariamų Įsakymo ir detaliojo plano nepagrįstumo teiginių.

Pareiškėjas kaip praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo aplinkybes (pagrindą) nurodė aplinkybes, kurios išimtinai susijusios ne su Įsakymo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais ir (arba) jų pažeidimais, tačiau išimtinai su pareiškėjo elgesiu pasirenkant savo teisių gynybą. Pareiškėjas nurodė, kad jis tariamai elgėsi sąžiningai ir per protingą laiko tarpą siekė teisėtais būdais gauti informaciją, kuri neva jam nebuvo suteikta teisės aktų nustatyta tvarka, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl neva neteisėtai vykdomų statybos darbų. Pats pareiškėjas dar 2018 m. gruodžio 28 d. pirminiame skunde nurodo, kad jis dar 2018 m. spalio 19 d. pateikė skundą atsakovui dėl galimai neteisėtų statybų. 2018 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame, be kita ko, buvo pateikta informacija apie parengtą ir patvirtintą detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, darytina vienareikšmė išvada, kad jeigu pareiškėjui apie detalųjį planą tapo žinoma ne detaliojo plano išviešinimo metu, bet vėliau, tai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie įsakymą ir juo patvirtintą detalųjį planą ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 8 d. Todėl net ir darant prielaidą, kad pareiškėjui apie įsakymą tapo žinoma tik 2018 m. lapkričio 8 d., ABTĮ 29 str. įtvirtintas 1 mėnesio skundo dėl Įsakymo pateikimo terminas suėjo dar 2018 m. gruodžio 8 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, tiek skunde, tiek atskiruosiuose skunduose teismui nurodė tikrovės neatitinkančias (melagingas) aplinkybes, susijusias su sužinojimo apie Įsakymą ir juo patvirtintą detalųjį planą momentu (2018 m. gruodžio 10 d. publikuotame straipsnyje portale lrytas.lt nurodyta pareiškėjo citata socialiniame tinkle „Facebook“, kuri patvirtina, kad pareiškėjas apie Įsakymą ir detalųjį planą žinojo ir negalėjo nežinoti žymiai anksčiau, nei nurodė teismui; 2018 m. lapkričio 26 d. publikuotame straipsnyje portale delfi.lt nurodyta, kad pareiškėjas yra vienas iš tinklaraščio pavadinimu „(duomenys neskelbtini)!“, bendraautorių; 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą Aplinkos apsaugos agentūrai dėl jos priimtos galutinės atrankos išvados panaikinimo, kurio pagrindu pradėta ir nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1196-244/2019; skundo faktinį pagrindą sudaro tapačios aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir šis skundas). Tai patvirtina, kad pareiškėjas apie Įsakymą ir juo patvirtintą detalųjį planą žinojo ir negalėjo nežinoti dar iki 2018 m. lapkričio 19 d.

Detalusis planas buvo rengiamas bei viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir suinteresuotą visuomenę, kuri buvo informuota Nuostatuose įtvirtinta tvarka, buvo rengti net du vieši svarstymai, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjo kaimynai. Todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl neva netinkamo informavimo – atmestini kaip nepagrįsti. Mažai tikėtina, kad pareiškėjas galėjo nežinoti apie detaliojo plano rengimą ir jo viešinimą, kai absoliuti dauguma jo kaimynų tai žinojo ir minėtų procedūrų metu aktyviai dalyvavo. Pareiškėjo sutuoktinės žemės sklypas neįeina į detaliuoju planu patvirtintą teritoriją ir nesudaro jos dalies. Be to, detaliuoju planu suformuotą teritoriją sudarantys žemės sklypai net nesiriboja su pareiškėjo sutuoktinei priklausančiu žemės sklypu. Tai patvirtina, kad dėl detaliojo plano nėra ir objektyviai negali būti apribotos kokios nors pareiškėjo teisės naudotis ar valdyti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

Susisiekimo schemos pokyčius ((duomenys neskelbtini) g.) nulėmė Vakarinio aplinkkelio įrengimas, planai įrengti (duomenys neskelbtini) g. bei aktualus teisinis reglamentavimas, bet ne detalusis planas ir jo sprendiniai. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais yra įgyvendinami teisės aktuose nustatyti įpareigojimai nėra ir negali būti laikantys kaip pažeidžiantys trečiųjų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų. Dėl to pareiškėjo teiginiai, esą detaliojo plano sprendiniais yra apsunkinamas patekimas į pareiškėjui aktualią teritoriją, yra tik tuščia deklaracija, o minimalių saugumo priemonių laikymasis, atitinkantis teisinio reglamentavimo reikalavimus, nėra ir negali būti pagrindu pripažinti detaliojo plano sprendinius kaip pažeidžiančius asmens teises ar teisėtus interesus. Detaliojo plano rengėjas susisiekimo sprendinius privalėjo vertinti ne tik planuojamos teritorijos atžvilgiu, tačiau spręsdamas kompleksinius, jungčių su esamomis ir projektuojamomis gatvėmis ir kitais susisiekimo mazgais, klausimus – tarp kurių – darnų Vakarinio aplinkkelio, (duomenys neskelbtini) gatvių susiliejimą.

Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad visa detaliuoju planu numatoma paslaugų teritorija, kurioje ir planuojama trečiojo suinteresuoto asmens veikla nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos yra atribota želdynais (visa pietinė planuojamos teritorijos dalis yra skirta arba aukščiau aptartoms inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) g., Vakarinio aplinkkelio sprendinius) arba želdynams. Detaliuoju planu yra numatoma, kad didžioji planuojamos teritorijos dalis yra skirta komercinei veiklai.

Atkreipė dėmesį, kad iki parengiant ir patvirtinant detalųjį planą, teritorija buvo suplanuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau tekste – „Bendrasis planas“), kuris numatė, kad teritorija yra Verslo, gamybos ir pramonės reglamentinėje zonoje. Tai, kad dar 2007 m. patvirtinus Bendrąjį planą buvo nustatyta, kad teritorijoje yra galima tarši veikla (pramonės ir sandėliavimo, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos), vienareikšmiai patvirtina, kad pareiškėjo teiginys dėl galimo neigiamo poveikio asmenims ir jų gyvenimo kokybei yra deklaratyvus. Asmenims, įsikūrusiems šalia detaliuoju planu suplanuotos teritorijos nėra ir negalėjo susiformuoti jokie teisėti lūkesčiai, jog jų gyvenamoji aplinka nepasikeis, kadangi dar Bendrasis planas aiškiai nurodė, kad teritorija yra skirta užstatymui ir ypač taršiai veiklai. Iš detaliojo plano rengimo (viešinimo) medžiagos (Ataskaitos) matyti, kad parengus detaliojo plano sprendinius ir juos viešai svarstant su visuomene, buvo kelti bei atsakyti papildomi klausimai, teikti pasiūlymai tiek dėl žaliųjų zonų, tiek dėl susisiekimo su (duomenys neskelbtini) g., tiek planuojamoje teritorijoje numatomos veiklos taršos. Ataskaitoje, kuri yra viešai prieinama, matyti, kad detaliojo plano rengėjui (o taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, Miesto ūkio ir transporto departamentui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Aplinkos agentūrai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės merui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) buvo pateiktas kolektyvinis (duomenys neskelbtini) gyventojų raštas, kuriame be kita ko, kelti klausimai dėl: (i) želdynų kiekio, (ii) įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g., (iii) užstatymo sprendinių bei kitų klausimų. Jau vien ši aplinkybė prima facie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. gyventojai, kuriuos neva netiesiogiai atstovauja pareiškėjas, žinojo apie rengiamą detalųjį planą, dalyvavo jo svarstyme, teikė pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, ir priėmė galutinius detaliojo plano sprendinius kaip tinkamus. Tad, visi pareiškėjo skunde keliami klausimai (dėl neva netinkamų detaliojo plano sprendinių) jau buvo apsvarstyti detaliojo plano rengimo metu, tinkamai atsakyti suinteresuotiems asmenims ir teisės aktuose nustatytu terminu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų teismui.

Pažymėjo, jog pareiškėjas neįrodė, kad Įsakymas ir (ar) detalusis planas apskirtai kaip nors lemia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties pasikeitimus. Juo labiau, kad Įsakymas ir (ar) kokie nors detaliojo plano sprendiniai tariamai galėjo būti priimti neteisėtai ar nepagrįstai. Be to, pareiškėjas nepaisant deklaratyvių teiginių nenurodė, kaip detaliuoju planu pakeista pareiškėjo naudojamo žemės sklypo teisių ir pareigų apimtis, kaip pasikeitė jo naudojimo tvarka, jeigu pareiškėjo naudojamas žemės sklypas ir detaliuoju planu patvirtintą teritoriją sudarantys žemės sklypai net nėra šalia (neturi bendros ribos bei yra reikšmingai nutolę). Pareiškėjo pateikiami teiginiai dėl detaliojo plano sprendinių yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Detaliojo plano sprendiniai yra teisėti ir pagrįsti. Detaliojo plano sprendiniai išviešinti teisės aktų nustatyta tvarka. Detaliojo plano viešinimo procedūros nebuvo pažeistos. Nuostatų 5 p. nuostata yra imperatyvi, t. y. pateikiama kaimyninio žemės sklypo sąvoka imperatyviai nurodo, o ne dispozityviai leidžia pasirinkti, kas yra laikoma kaimyniniu žemės sklypu, o kas ne. Tai, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas neatitinka kaimyninio žemės sklypo sąvokos ir jo atžvilgiu nereikia atlikti dalies Nuostatuose įtvirtintų procedūrų, nereiškia, kad pareiškėjas buvo eliminuotas iš detaliojo plano rengimo procedūros, neteko teisės teikti prašymus, reikalavimus ar pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Aplinkybė, kad pareiškėjo naudojamas žemės sklypas negali būti laikomas kaimyniniu detaliuoju planu planuojamos teritorijos atžvilgiu, reiškia, kad nėra taikoma viena, papildoma, informavimo priemonė. Be to, jau savaime vien tai, kad detaliojo plano rengimo procese dalyvavo (duomenys neskelbtini) g. gyventojai, kurie teikė rašytinius pasiūlymus detaliajam planui, patvirtina, kad apie rengiamą detalųjį planą buvo žinoma bei galima objektyviai sužinoti, visa suinteresuota visuomenė turėjo galimybę dalyvauti detaliojo plano rengimo procese ir savalaikiai teikti pasiūlymus. Nuosekli faktinių ir teisinių aplinkybių analizė patvirtina, kad bendrovė atliko visas reikiamas procedūras bei išimtinai savo iniciatyva atlikto papildomus, teisės aktuose nenumatytus, viešinimo veiksmus.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad teismas negali spręsti dėl detaliojo plano sprendinių ekonominio pagrįstumo. Pareiškėjas motyvuoja, jog esą detaliojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises, todėl Įsakymas turi būti panaikintas. Tačiau, tokio pobūdžio klausimas gali ir turi būti laikomas kaip politinio ar ekonominio pobūdžio, kurio administracinis teismas nevertina. Visi pareiškėjo keliami klausimai dėl detaliojo plano sprendinių turinio buvo apsvarstyti su visuomene; jie nustatyti vadovaujantis aktualių teisės aktų reikalavimais.

Pažymėjo, kad skundas yra paduotas praėjus daugiau kaip 3 metams nuo Įsakymo priėmimo dienos ir jame nėra nurodyta nei kaip Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, nei kaip Įsakymas pažeidžia aktualias teisės normas. Atitinkamai, pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimas reikštų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai priešingos teisminės praktikos formavimą, kad bet kuriam asmeniui suteikiama galimybė skųsti priimtus ir galiojančius sprendinius, nepriklausomai nuo jų priėmimo momento, skundą motyvuojant ne objektyviomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis (patvirtinančiomis pareiškėjo pažeistą subjektinę teisę arba įstatymu saugomą interesą), o subjektyviu įsivaizdavimu. Taigi, daro išvadą, kad detalusis planas buvo parengtas, išviešintas ir patvirtintas remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjo teiginiai dėl neva jo teises bei interesus pažeidžiančių sprendinių bei netinkamo viešinimo – nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č. pateikė pareiškimą, prašydamas atsižvelgti į skundo argumentus ir įpareigoti teritorijų planavimo procedūrą atlikti tinkamai. Nurodo, kad apie šioje byloje skundžiamu sprendimu patvirtintą detalųjį planą jo niekas asmeniškai neinformavo. Nurodo, kad detaliuoju planu iš esmės keičiama visa transporto schema, naikinamos žaliosios apsaugos juostos. Akivaizdžiai išaugo transporto srautas. Tai padidino triukšmo lygį. Visos šios aplinkybės turėjo būti įvertintos rengiant teritorijų detalųjį planą. Tai nebuvo padaryta. Nurodo, kad jie būtų turėję pastabų. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Č. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad palaiko pareiškėjo skundą. Nurodo, kad apie planuojamas dideles statybas nebuvo informuotas, negavo jokios informacijos nei asmeniškai, nei kitais būdais. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys nėra pateikę atsiliepimų į patikslintą skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 17 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti inicijuoti teritorijos ties Vakarine gatve planavimo procesą. 2014 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1722 „Dėl leidimo inicijuoti apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve planavimo procesą ir rengti detalųjį planą“ buvo leista inicijuoti teritorijos ties Vakarine gatve planavimo procesą bei rengti šios teritorijos detalųjį planą. Minėto įsakymo pagrindu 2014 m. rugsėjo 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. A72-1559/14(3.1.36-AD4), pagal kurią susitarta parengti Teritorijų planavimo dokumentą. Apie rengiamą detalųjį planą visuomenė buvo informuota Vilniaus savivaldybės internetiniame puslapyje, www.tpdris.lt sistemoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos stende, išsiųstais kaimyninių sklypų savininkams registruotais laiškais. Informacija skelbta ir „Lietuvos rytas“ laikraštyje nurodant, kad su projektiniais sprendiniais galima susipažinti nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2015 m. birželio 28 d. ir teikti argumentuotus pasiūlymus ir pastabas raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotojams darbo dienomis bei viešojo svarstymo metu 2015 m. birželio 23 d. Pakartotinas svarstymas, su pasiūlymus teikusiais gyventojais, vyko 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie tokį svarstymą gyventojai buvo informuoti registruotais laiškais.

Teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano tikslai, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, yra numatyti optimalią urbanistinę struktūrą, suformuojant komercinės paskirties objektų teritoriją, suplanuojant susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, želdinių ir (ar) bendro naudojimo teritorijas, nustatyti naudojimo tipą ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus. Pagal galiojantį Vilniaus miesto bendrąjį planą, teritorija priskiriama verslo, gamybos, pramonės teritorijoms (kuriose dominuoja darbo vietos) bei intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoms (rekreaciniai želdynai, moksliniai ir kultūriniai želdynai bei memorialiniai želdynai).

2016 m. sausio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, patikrinęs parengtą teritorijų planavimo dokumentą, nustatė, jog planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka teisės aktų nuostatas. 2016 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-98 „Dėl apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine g. detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos ties Vakarine gatve detalusis planas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau- ir Teritorijų planavimo įstatymas) 49 straipsnio 4 dalis nustato, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises. Be to, jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, tokie subjektai negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 4 d. 2 p. ).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nedalyvavo ginčijamos teritorijos planavimo viešinimo procedūros metu. Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad Įsakymu patvirtintas Detalusis planas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes Detaliuoju planu pakeista jo naudojamo sklypo teisių ir pareigų apimtis, t. y. keičiama naudojimo tvarka, sąlygos, aplinkybės. Nurodo, kad jis naudoja žemės sklypą (elektros, vandens, nuotekų, ryšių tinklus), kuris ribojasi su žemės sklypu, kuriam patvirtintas Detalusis planas ir minėtų tinklų naudojimas Įsakymu buvo apsunkintas. Nurodo, kad Detalusis planas apsunkina jo naudojamo žemės sklypo naudojimo tvarką ir pablogina gyvenimo sąlygas (suintensyvės eismas, padidėja triukšmas, oro tarša).

Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo dalyvauti projekto viešinimo procedūrose, kadangi nebuvo tinkamai informuotas apie Detaliojo plano rengimą - Detalusis planas nebuvo tinkamai išviešintas.

Teritorijų planavimo dokumentų viešinimą Detaliojo plano rengimo metu reglamentavo Teritorijų planavimo įstatymo šeštas skirsnis (31 – 38 straipsniai), Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės) bei Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (toliau tekste- ir Nuostatai).

Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teritorijų planavimas yra viešas. Teritorijų planavimo įstatymo 33 straipsnis nustato informacijos teikimo būdus: 1) elektroninėje erdvėje; 2) planavimo organizatoriaus buveinėje; 3) seniūnijų skelbimo lentose; 4) žodžiu ar raštu pagal suinteresuotų asmenų žodinius ir rašytinius paklausimus. Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo metu galiojusi Nuostatų redakcija numatė, kad Detaliųjų planų rengimo viešinimo metu atliekamos Nuostatų 6 punkte (išskyrus 6.3 punktą) nurodytos procedūros: 1. Informacijos teikimas visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir planavimo tikslus, planavimo darbų programą, kurioje nurodoma, ar bus atliekamas SPAV; 2. Susipažinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumentais; 3. Pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas ir viešas svarstymas (pasiūlymai gali būti teikiami raštu ir (ar) TPDRIS visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu; gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba motyvuotai atmeta; planavimo organizatorius parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir susijusius dokumentus pateikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai.

Nuostatų 32.1 p. įtvirtintas baigtinis sąrašas priemonių bei asmenų, kuriems turi būti pranešama apie rengiamą Detalųjį planą. Nuostatų 32.1 p. numato, kad savivaldybių institucijų sprendimus dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programą, kurioje nurodoma, ar bus atliekamas SPAV (jeigu neatliekamas, informuojama, kur galima susipažinti su motyvais, kodėl neatliekamas SPAV) ir rengiama koncepcija, pasiūlymų teikimo tvarką, viešo svarstymo procedūrų vietą ir laiką skelbia: 1. Šių institucijų buveinėse ir interneto svetainėse; 2. Seniūnijų, kurių teritorijoje yra planuojama teritorija, skelbimo lentose; 3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS); 4. Registruotais laiškais informuojami planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai ar kito nekilnojamojo turto savininkai.

Nuostatų 5 p. apibrėžia, kas laikytina Kaimyniniu žemės sklypu – žemės sklypas, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris ir kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir turi bendrą ribą su planuojama teritorija arba atskirtas ne aukštesnės kaip D kategorijos gatve, vietinės reikšmės keliu ar siauresniu kaip 10 metrų sklypais nesuformuotu žemės plotu.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pranešimą apie rengiamą Detalųjį planą ir su tuo susijusią informaciją buvo būtina pateikti atitinkamai: 1. Vilniaus miesto savivaldybėje ir jos interneto svetainėje; 2. (duomenys neskelbtini) seniūnijos skelbimų lentoje; 3. TPDRIS; 4. Registruotais laiškais kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Detalusis planas buvo rengiamas bei viešinamas teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir suinteresuotą visuomenę, kuri buvo informuota Nuostatuose nustatyta tvarka. Ataskaitos priedai patvirtina, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto puslapyje, tiek TPDRIS buvo teikiama informacija apie teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano iniciavimą, pradedamą rengimą. Išviešinta Detaliojo plano rengimo programa, informacija apie Detaliojo plano iniciatorių ir rengėją. Apie parengtus Detaliojo plano sprendinius bei sprendimą, kad nėra būtina atlikti strateginių pasekmių aplinkai vertinimo pranešta ir dienraščio Lietuvos rytas 2015-06-02 numeryje, klasifikuotų skelbimų skiltyje (pateikta informacija ir apie parengtus sprendinius, pakartota informacija apie Detaliojo plano iniciatorių, rengėją, informuota, kada ir kur vyks viešas supažindinimas su parengtais Detaliojo plano sprendiniais), taip pat, ši informacija 2015-05-25 ir 2015-06-01 išviešinta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto svetainėje. 2015-05-27 AB Lietuvos paštas pašto siuntų, siuntinių priėmimo-išdavimo lydraštis Nr. 11934-31-1048 ir informaciniai pranešimai apie detalųjį planą planuojamoje teritorijoje esančių bei gretimų sklypų savininkams ir naudotojams bei 2015-06-01 AB Lietuvos paštas pašto siuntų, siuntinių priėmimo-išdavimo lydraštis Nr. 11934-31-1048 ir informaciniai pranešimai apie detalųjį planą planuojamoje teritorijoje esančių bei gretimų sklypų savininkams ir naudotojams.

Iš Ataskaitos priedų matyti, kad Detaliojo plano sprendiniai suinteresuotai visuomenei buvo pristatyti 2015-06-23 bei 2015-08-03 viešų susirinkimų metu. Šių susirinkimų metu bei iki jų buvo gauti suinteresuotos visuomenės, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų pasiūlymai Detaliojo plano sprendiniams, į kuriuos buvo teisės aktų nustatyta tvarka atsakyta ar atsižvelgta. Tą patvirtina aplinkybė, kad 2015-08-03 susirinkimas buvo organizuojamas aptarti pagal gautus pasiūlymus pakoreguotus Detaliojo plano sprendinius.

Iš Detaliojo plano viešinimo ataskaitos ir jos priedų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai aktyviai dalyvavo Detaliojo plano rengimo procedūrose, teikė pastabas bei siūlymus Detaliojo plano sprendiniams. Iš 2015-06-08 (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų skundo matyti, kad Detaliojo plano rengimo ir viešinimo metu klausimus kėlė net 28 minėtose gatvėse esančių namų gyventojai. Teismo vertinimu ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad jeigu pareiškėjas būtų veikęs apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, jis galėjo ir turėjo objektyviai žinoti apie rengiamą Detalųjį planą ir dalyvauti jo viešuose svarstymuose teikdamas pastabas bei pasiūlymus.

Detaliojo plano rengėjui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, Miesto ūkio ir transporto departamentui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Aplinkos agentūrai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės merui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo pateiktas kolektyvinis (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų raštas, kuriame be kita ko, kelti klausimai dėl želdynų kiekio, įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g., užstatymo sprendinių bei kitų klausimų, tai yra dėl tų pačių klausimų, kuriuos skunde pateiktame teismui kelia ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai (dėl netinkamų Detaliojo plano sprendinių) buvo apsvarstyti Detaliojo plano rengimo metu, atsakyta suinteresuotiems asmenims bei teisės aktų nustatytu terminu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų teismui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius dėl jo netinkamo informavimo apie vykdytą Detaliojo plano rengimo procesą atmeta kaip nepagrįstus, o pareiškėjo nedalyvavimo Detaliojo plano rengime priežasčių nelaiko objektyviomis priežastimis, jos vertinamos kaip pareiškėjo nerūpestingumas bei neapdairumas. Tuo labiau, kad pareiškėjo sutuoktinė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015-05-08, t. y. daugiau nei prieš metus iki ginčijamo Įsakymo priėmimo.

Teismo vertinimu pareiškėjas nepagrįstai plečiamai interpretuoja teisės normą, apibrėžiančią, kas laikytina kaimyniniu žemės sklypu bei nepagrįstai jo sutuoktinei priklausantį žemės sklypą laiko kaimyniniu žemės sklypu bei nurodo, kad jiems, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkams, apie rengiamą detalųjį planą turėjo būti pranešta registruotu pranešimu. Toks plečiamas kaimyninio žemės sklypo aiškinimas neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reglamentavimo. Kaip jau nurodyta ankščiau Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad kaimyniniu žemės sklypu laikomas toks žemės sklypas, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam suteiktas unikalus numeris, kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir kuris turi bendrą ribą su planuojama teritorija arba atskirtas ne aukštesnės kaip D kategorijos gatve, vietinės reikšmės keliu ar siauresniu kaip 10 metrų sklypais nesuformuotu žemės plotu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Detaliuoju planu planuojama teritorija nuo (duomenys neskelbtini) gatvių ir kitų pietvakarinėje pusėje išsidėsčiusių teritorijų yra atskirta (duomenys neskelbtini) gatve, kuri yra C kategorijos gatvė. Pareiškėjo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas - (duomenys neskelbtini), nuo Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos yra nutolęs net per 3 žemės sklypus - (duomenys neskelbtini). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį laikyti kaimyniniu žemės sklypu.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad privažiavimo sklype ((duomenys neskelbtini) g. ir privažiavimo keliukas, kuris suformuotas valstybinėje žemėje, ne S. K. gatvėje) yra nutiestos visos pareiškėjo lėšomis įrengtos vandens, kanalizacijos, elektros, dujų, ryšių komunikacijų linijos ir tam yra gauti visi institucijų leidimai nepatvirtina, kad pareiškėjas yra kaimyninio sklypo valdytojas, nes teritorija, kurioje yra išsidėstę pareiškėjo lėšomis įrengti inžineriniai tinklai, yra laisvos nesuformuotos valstybinės žemės teritorija, kurią, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 str. patikėjimo teise valdo ne pareiškėjas, o Nacionalinė žemės tarnyba.

Įvertinus teisės normas, reglamentuojančias detaliojo planavimo viešinimą, teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad visi (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai turėjo būti informuoti apie detaliojo plano rengimo procedūras registruotais laiškais. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaimyninių planuotos teritorijos sklypų savininkai, valdytojai bei naudotojai, laikantis įstatymų reikalavimų, buvo informuoti registruotais laiškais taip įgyvendinant visuomenės informavimo pareigą. Kita suinteresuota visuomenė buvo informuota kitais įstatyme numatytais būdais ir kaip nustatyta byloje aktyviai dalyvavo detaliojo plano svarstymo procedūrose, teikė savo pastabas, kas patvirtina, jog suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie vykdomą teritorijos planavimo procedūrą.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Detaliojo plano rengimo metu informacija turėjo būti tiekiama ir Vilniaus rajono savivaldybėje bei (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, laikytini teisiškai nepagrįstais. Nuostatų 32.1 punktas pateikia baigtinį sąrašą priemonių bei būdų, kur turi būti pateikiama informacija apie rengiamą Detalųjį planą – tokia informacija pateikiama seniūnijų, kurių teritorijoje yra planuojama teritorija, skelbimo lentose. Ginčo atveju visa Detaliuoju planu planuojama teritorija yra (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, todėl pagrįstai informacija ir buvo pateikta tik (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus, susijusius su Detaliojo plano rengimu priėmė išimtinai Vilniaus miesto savivaldybė, o minėtame procese nedalyvavo Vilniaus rajono savivaldybė, todėl pareiškėjo argumentai, kad informacija turėjo būti skelbiama ir Vilniaus rajono savivaldybėje laikytina teisiškai nepagrįsta.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl įrengto informacinio stendo, kuris, anot pareiškėjo, neatitiko protingumo kriterijaus, kadangi daugiau nei 5 hektarų sklype buvo per mažas, todėl nepastebimas, teismas pažymi, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės, nei Nuostatai neįtvirtino Detaliojo plano rengėjo, organizatoriaus ar iniciatoriaus pareigos tokį stendą įrengti, todėl šie argumentai nelaikytini aktualiais ginčo nagrinėjimui. Teisės aktuose nenumatytos informavimo priemonės, nepriklausomai nuo jų įgyvendinimo pobūdžio, gali būti vertinamos tik kaip papildoma pastanga didinanti planavimo viešumą, tačiau nėra ir negali būti pagrindu pripažinti netinkamu informavimu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, kad Detalusis planas buvo rengiamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi buvo atliktos visos Detaliojo plano rengimo bei viešinimo procedūros.

Teismas išnagrinėjęs skundą, sutinka su trečio asmens argumentais, kad pareiškėjas neįrodė, kad Įsakymas ir (ar) Detalusis planas apskirtai kaip nors lemia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apimties pasikeitimus bei, kad Įsakymas ir (ar) kokie nors Detaliojo plano sprendiniai buvo priimti neteisėtai ar nepagrįstai. Teismas sutinka su atsakovo bei trečio asmens argumentais, kad pareiškėjas nepaisant deklaratyvių teiginių nenurodė, kaip Detaliuoju planu pakeista jo naudojamo žemės sklypo teisių ir pareigų apimtis, kaip pasikeitė jo naudojimo tvarka, kadangi jo naudojamas žemės sklypas ir Detaliuoju planu patvirtintą teritoriją sudarantys žemės sklypai net nėra šalia, neturi bendros ribos bei yra reikšmingai nutolę.

Pažymėtina, kad teritorija dėl kurios patvirtintas Detalusis planas, buvo suplanuota Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuris numatė, kad teritorija yra Verslo, gamybos ir pramonės reglamentinėje zonoje, kurioje galima tarši veikla (pramonės ir sandėliavimo, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos), todėl pareiškėjo teiginys dėl galimo neigiamo poveikio asmenims ir jų gyvenimo kokybei yra deklaratyvūs. Asmenims, įsikūrusiems šalia Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos nėra ir negalėjo susiformuoti jokie teisėti lūkesčiai, jog jų gyvenamoji aplinka nepasikeis, kadangi Bendrasis planas aiškiai nurodė, kad teritorija yra skirta užstatymui ir ypač taršiai veiklai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė, jog jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Tuo tarpu planavimo organizatorius ir planavimo iniciatorius tinkamai įgyvendino visuomenės informavimo pareigą teritorijų planavimo procese, ką patvirtina ir teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano rengimo medžiaga, todėl pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymą „Dėl apie 5,74 ha teritorijos ties Vakarine gatve detaliojo plano tvirtinimo“ tenkinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo jo naudai 3 153,98 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, Atliktų darbų išklotines bei Mokėjimo nurodymus. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro - 3025,48 Eur skundo peržiūra bei analizė, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti rengimas, atsiliepimo rengimas ir pateikimas teismui bei 128,50 Eur prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimas.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė įvertinti, kad jis sąžiningai pradėjo procesą prieš verslo subjektą, siekdamas apginti pažeistas teises.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.

Atsižvelgiant į trečio suinteresuoto asmens atsiliepimo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, nepaisant to, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, trečio suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1000 Eur.

2020 m. sausio 3 d., tai yra po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, pateiktas D. D. prašymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nenagrinėjamas, kadangi jis pateiktas pavėluotai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. U. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečio suinteresuoto asmens AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Ina KirkutienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė