- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- 2-91-237/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant A. Ridikaitei,
atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui savininkui E. K. ir atstovei advokatei J. Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 708,18 Eur skolos, 67,28 Eur palūkanų, 145,00 Eur administravimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini) " su atsakovu 2012-08-30 pasirašė konsignacijos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius su atsakovu 2013-05-23 pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo pradinis kreditorius atsakovui perdavė prekes konsignacijai. Atsakovui nesisekė prekiauti pradinio kreditoriaus perleistomis prekėmis, todėl pradinis kreditorius nusprendė atsiimti savo prekes, buvo išrašytas 2014-07-02 priėmimo - perdavimo aktas, pagal kurį pradiniam kreditoriui buvo grąžintos beveik visos prekės, negrąžinta krosnelės Morso S10-70. Atsakovas negrąžino nei pinigų už krosnelę, nei pačios krosnelės. Pradinis kreditorius bandė geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovas piktybiškai vengė atsiskaityti. Todėl pradinis kreditorius su ieškovu UAB "(duomenys neskelbtini) " 2015-05-26 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas susidariusios skolos neapmokėjo, todėl ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1708,18 Eur skolos, 67,28 Eur palūkanų, 145,00 Eur administravimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2015-09-15 Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje 2-1508-237/2015, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas visiškai (b. l. 13, 24).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesutikdamas su preliminariu sprendimu, 2015-10-07 pateikė teismui prieštaravimus (b. l. 26-28). Prieštaravimuose bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė J. Žukauskienė nurodė, kad nesutinka su ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu ieškiniu, todėl prašo panaikinti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi bendravo, jie 2012 metų viduryje tarėsi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų reklamuoti jų krosneles, tačiau sutarties nepasirašė. 2013 metų gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) į jų patalpas pristatė krosneles, priėmimo – perdavimo aktą pasirašė vadybininkas S. Ž., kuris neturėjo įgaliojimo, nederino su vadovu. S. Ž. vėliau informavo vadovą apie krosnele, atvykęs vadovas patalpose matė keletą krosnelių, todėl vadybininkui davė nurodymus parengti sutartį, sutartis nebuvo parengta. Dar po kiek laiko atsakovo patalpose jau buvo apie 10 krosnelių, dalis prigręžtų prie sienų, tada buvo liepta S. Ž. informuoti UAB „(duomenys neskelbtini) ", kad šie išsivežtų krosneles. Ginčo krosnelė liko patalpose, kaip atlygis už padarytą žalą, nes UAB „(duomenys neskelbtini) " nebuvo atsiskaitę už žodinę nuomą, buvo sugadinę patalpas. Pradinis kreditorius atsakovui yra išrašęs PVM sąskaitas faktūras, atsakovas jas apmokėjo, tačiau tai ne tos krosnelės, kurios buvo reklamoje, tai buvo pirkimas – pardavimas, atsakovas jas užsakydavo ir pirkdavo. Nurodytos krosnelių kainos ženkliai skiriasi priėmimo ir perdavimo aktuose. Atsakovui nėra aišku, kada sutartis yra pasibaigusi, kodėl ji nutraukta, nes pirmą kartą apie reikalavimo įvykdymą sužinojo 2015-05-26, gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą. Skolos perleidimo sutarties neginčijo, nes buvo perleistas neesantis reikalavimas, konsignacijos sutartis bei priėmimo – perdavimo aktai nėra atsakovo pasirašyti, todėl atsakovas prašo 2015-05-26 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SVI/150-15-05 teismo iniciatyva pripažinti niekine ir panaikinti. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti administravimo išlaidas, nes šio reikalavimo ieškovas neperėmė iš pradinio kreditoriaus, siekia įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius. Taip pat atsakovas nesutinka su prašomomis priteisti palūkanomis, nėra aišku, nuo kada jas ieškovas skaičiavo, nes atsakovas apie reikalavimą sužinojo tik 2015-05-26.
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pateiktus prieštaravimus bei jo atstovė advokatė B. Kuzmienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti žyminio mokesčio permoką. Ieškovo atstovė advokatė B. Kuzmienė nurodė, kad su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka, jog sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes vėlesni veiksmai liudija apie sutarties sąlygų prisiėmimą bei realų jos vykdymą. Pradinis kreditorius neprivalėjo patikrinti vadybininko S. Ž. įgaliojimo veikti įmonės vardu, nes jis niekada neturėjo rimto pagrindo suabejoti, kad vadybininkas S. Ž. yra netinkama sutarties šalis, vadybininkas S. Ž. priimdavo prekes, jis tuo metu dirbo pas atsakovą. Ieškovo atstovė nurodė, kad prekių priėmimo perdavimo aktuose nurodytos skirtingos prekių kainos, nes viename nurodytos kainos su PVM, o kitame - be V. I. atstovė mano, kad surašant 2014-07-02 priėmimo – perdavimo aktą ginčo krosnelė nebuvo grąžinta, nes parduotuvėje jau tuomet jos nebuvo, nuo tos datos ieškovas ir paskaičiavo atsakovui palūkanas. Savininkas E. K. faktą, kad krosnelė nebuvo grąžinta pripažįsta, tačiau jis aiškino, kad krosnelė pasiliko kaip mokestis už nuomą ir žalos atlyginimas už sienų sugadinimą . Atsakovas dėl minėto nuomos mokesčio pradiniam kreditoriui nėra pateikęs jokių sąskaitų, jis neturi jokių dokumentų, įrodančių, kad ginčo krosnelė jam liko pagrįstai. Krosnelės nebuvo reklamuojamos, jomis buvo prekiaujama. Tarp šalių buvo susitarimas dėl krosnelių tiekimo, atsakovas atsiskaitinėjo, darė pavedimus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi atsakovas laiku ir tinkamai neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas prašo priteisti 145,00 Eur administravimo išlaidų, kurios yra pagrįstos dokumentais. Ieškovė atstovė nesutiko su atsakovo prašymu tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2015-05-26 pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SVI/150-15-05 teismo iniciatyva pripažinti niekine ir panaikinti, teigdama, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, turi atstovus advokatus, todėl teismas negali spręsti klausimų, kurių šalys nekelia.
L. S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) " vadybininku, jam vadovas E. K. pristatė naują bendrovę, buvo atvežtos krosnelės, kuriomis jis prekiavo. Salone prekiavo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini) " krosnelėmis, buvo ir kitų firmų krosnelėmis,židiniais. Su pradiniu kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini) tarėsi UAB „(duomenys neskelbtini) " savininkas E. K.. Jis priimdavo prekes, jas parduodavo, išrašydavo ir pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras, atsiskaitydavo savininkui. Visus veiksmus atlikdavo tik su savininko E. K. žinia. Apie įmonės pelną jis nežino, bet galėjo numanyti, kiek maždaug įmonė uždirba. Apie sutarties sudarymą su UAB „(duomenys neskelbtini) " nieko nežino, sutarties nematė, jis nebuvo įpareigotas ją sudaryti, S. Ž. buvo gavęs iš savininko žodinį nurodymą priimti ir parduoti prekes. Minėtomis krosnelėmis prekiavo apie dvejus metus. Už parduotas prekes atsiskaitė su įmone, likusias prekes grąžino pirminiam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini) ", ar UAB „(duomenys neskelbtini) " atsikaitė su pirminiu kreditoriumi, jis nežino. Kalbos apie patalpų sugadinimą nebuvo, savininkas E. K. buvo davęs leidimą krosneles kabinti prie sienų. Santykių dėl nuomos tarp pirminio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) " ir UAB „(duomenys neskelbtini) " jis nežino, tai buvo vadovų tarpusavio susitarimas. S. Ž. niekada nebuvo gavęs nurodymo dėl krosnelių išvežimo, be savininko E. K. žinios nebuvo atliekamas nė vienas veiksmas, jis tik vykdė duotus nurodymus.
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš sutarties matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini) " su atsakovu 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. sudarė konsignacijos sutartį, tačiau sutartis pasirašyta tik pradinio kreditoriaus atstovo R. Š.. Pradinis kreditorius su atsakovu 2013 m. gegužės 23 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą Nr.2013.05.23/1, kuriuo pradinis kreditorius atsakovui perdavė šias prekes konsignacijai: krosneles Morso 3440, Morso 2B standart, Morso 2110, Morso 1630, Morso 1410, Morso 2B Classic, Morso S10-70, Morso 7670, Morso 7970, keturis krepšius malkoms, ketaus oro drėkintuvą 2L ir įrankių komplektą classic (b. l. 7, 8), dalis prekių 2014 m. liepos 2 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. 2014/1 buvo grąžintos pradiniam kreditoriui UAB "Skansen", priėmimo perdavimo aktai pasirašyti atsakovo vadybininko S. Ž..
Šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo sumokėti už pradiniam kreditoriui negrąžintą krosnelę Morso S10-70, kuri atsakovui buvo perduota minėtu 2013 m. gegužės 23 d. priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovas nurodė, kad jis su pirminiu kreditoriumi tik tarėsi, kad galėtų reklamuoti jų krosneles, tačiau sutarties nepasirašė, o 2013 metų gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) " į jų patalpas pristatė krosneles, priėmimo – perdavimo aktą pasirašė vadybininkas S. Ž., kuris neturėjo įgaliojimo ir nederino krosnelių pristatymo su vadovais. Ieškovas nurodė, kad tai, jog sutartis nebuvo pasirašyta atsakovo įgalioto asmens, nepaneigia sutarties sudarymo fakto, nes vėlesni veiksmai liudija apie sutarties sąlygų prisiėmimą bei realų jos vykdymą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad LR CK konsignacijos sutarties sąvokos neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154, 6.156 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Konsignacijos sutarčiai įstatymas nenustato konkrečios formos, o sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (LR CK 1.71 str. 2 d.). Šiuo atveju rašytinė sutartis nebuv sudaryta, nes ieškovo pateikta 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. konsignacijos sutartis yra pasirašyta tik UAB "(duomenys neskelbtini) " atstovo R. Š., atsakovo atstovas sutarties nepasirašė, kas sąlygojo ginčo tarp šalių kilimą, o faktines aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas savo veiksmais niekada nepatvirtino 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. konsignacijos sutarties, tačiau ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojo S. Ž. parodymai tai paneigia. Ieškovas byloje pateikė 2012 metų rugsėjo mėnesio susirašinėjimą elektroniniais laiškais tarp UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriaus R. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotojo E. K. (b. l. 57-60), kuriuose rašoma apie krosnelių reklamavimą bei krosnelės Morso 7642 pakeitimą į krosnelę Morso 7644. Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) " vadybininku, o su pradiniu kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini) " tarėsi UAB „(duomenys neskelbtini) " savininkas E. K., jam tik buvo duoti savininko E. K. nurodymai priimti prekes ir jas parduoti. Liudytojas S. Ž. nurodė, kad į parduotuvę buvo pristatytos krosnelės, jis, pardavęs prekes, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurias pats ir pasirašydavo, jas pateikdavo vadovams, taip atsiskaitydavo savininkui už parduotas prekes. Taip pat jis patvirtino, kad nė vieno veiksmo neatlikdavo be UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų žinios. Liudytojo S. Ž. parodymus pavirtina byloje esančios sąskaitos faktūros, pradinis kreditorius 2013-08-30 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AA0108 1695,00 Lt sumai, 2013-09-13 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą atsakovui Nr. AA0109 211,75 Lt sumai, 2014-02-21 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą atsakovui Nr. AA0144 4473,97 Lt sumai (b. l. 62-64), kurios atsakovo buvo apmokėtos, pateiktas sąskaitos išrašas (b. l. 61). Atsakovo atstovė posėdžio metu teigė, kad tai ne tos krosnelės, kurios buvo reklamoje, tai buvo pirkimas – pardavimas, tačiau nepateikė pirkimo – pardavimo sutarties, ar kitų rašytinių įrodymų. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad krosnelių kainos ženkliai skiriasi priėmimo ir perdavimo aktuose, tačiau iš byloje pateiktų priėmimo ir perdavimo aktų matyti, kad 2013-05-23 priėmimo ir perdavimo akte nurodytos kainos su PVM, o 2014-07-02 priėmimo ir perdavimo akte nurodytos kainos be PVM, kainos yra tokios pat (b. l. 8, 9).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CK 2.133 straipsnis). Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-412/2012).
Pradinis kreditorius su atsakovu 2013 m. gegužės 23 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2013.05.23/1, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini) " į atsakovo patalpas pristatė krosneles, priėmimo – perdavimo aktą pasirašė vadybininkas S. Ž. (b. l. 8). Atsakovas nurodė, kad vadybininkas S. Ž. neturėjo įgaliojimo, prekių priėmimo nederino su vadovu. Ieškovo atstovė advokatė teigė, kad pradinis kreditorius niekada neturėjo rimto pagrindo suabejoti, kad vadybininkas S. Ž. yra netinkama sutarties šalis, nes sutarties sudarymo metu dirbo atsakovo įmonėje.
Pardavimo vadybininko pareigybinės instrukcijos numatyta vadybininko pareiga tik palaikyti esamus prekybinius ryšius bei užmegzti naujus (b. l. 44). Nagrinėjamu atveju nustatyta situacija, kai vadybininkas S. Ž. pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktus, galimai veikė viršydamas savo teises. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad prekių pristatymo vadybininkas S. Ž. nederino su UAB „(duomenys neskelbtini) " vadovais, nes prekės atsakovo patalpose buvo ilgą laiko tarpą, t.y. nuo jų priėmimo 2013 m gegužės 23 d. iki perdavimo atgal pradiniam kreditoriui 2014 m. liepos 2 d., prekių gabaritai dideli ir prekės negalėjo būti nepastebėtos. Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis buvo gavęs iš savininko E. K. žodinius nurodymus priimti ir pardavinėti krosneles, taip beveik dvejus metus jis prekiavo pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) " krosnelėmis. Be to atsakovo atstovas E. K. teismo posėdžio metu pats paneigė ankstesnius argumentus nurodydamas, kad buvo įpareigojęs vadybininką S. Ž. parengti su UAB „(duomenys neskelbtini) " sutartį. Šios aplinkybės įrodo, kad vadybininkas S. Ž. atstovavo pagal savininko E. K. nurodymus, o savininkas E. K. savo veiksmais leido tiek vadybininkui, tiek priminiam kreditoriui manyti, kad vadybininkas S. Ž. atstovauja atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini) ". Esant tokioms aplinkybėms , pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini) " nežinojo ir neturėjo žinoti apie tai, kad vadybininkas S. Ž. neturi įgaliojimų, nes turėjo rimtą pagrindą manyti ir sąžiningai tikėti, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė savo atstovu vadybininką S. Ž., tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų.
Šioje ginčo byloje esant tokiems įrodymams, kokie yra pateikti, teismas vadovaujasi CPK 12 str. ir 178 str. str. įtvirtinta įrodinėjimo paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
Iš 2013-05-23 ir 2014-07-02 priėmimo-perdavimo aktų (b. l. 8, 9) matyti, kad atsakovas pradiniam kreditoriui grąžino ne visas prekes, liko negrąžinta krosnelė Morso S10-70, kurios vertė 1 708,18 Eur suma, 2014-06-11 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AA0155 (b. l. 73). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad minėta krosnelė atsakovui yra palikta už sudarytą tarp šalių žodinę nuomos sutartį, nes UAB „(duomenys neskelbtini) " neatsiskaitė su atsakovu už nuomą, bei kaip žalos atlyginimas, nes prigręždamas krosneles reklamai prie sienos, sugadino sienas. Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nėra nieko žinoma apie galimai tarp šalių sutartą nuomą, jis tik žino, kad už patalpų nuomą mokėjo atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl padarytos žalos taip pat nieko nežino, nes jis iš savininko E. K. buvo gavęs leidimą kabinti krosneles prie sienų. Vadybininkas S. Ž. už visas parduotas prekes atsiskaitydavo vadovams pateikdamas išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o visas likusias neparduotas prekes pradiniam kreditoriui grąžino 2014-07-02 priėmimo-perdavimo aktu, ginčo krosnelės Morso S10-70 tuo metu parduotuvėje nebuvo. Atsakovo atstovas savininkas E. K. taip pat patvirtino, kad ginčo krosnelės jie neturi. Taip pat atsakovo argumentus apie galimą tarp šalių sudarytą nuomą bei žalos atlyginimą paneigia byloje esanti pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) " atsakovui 2014-06-11 išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra už krosnelę Morso S10-70. Jei šalys būtų sutarusios dėl krosnelės palikimo už nuomą ar kaip žalos atlyginimą, kaip teigė atsakovo atstovė, tai UAB „(duomenys neskelbtini) " nebūtų atsakovui pateikusi PVM sąskaitos faktūros už tą pačią krosnelę. Atsakovas dėl jo minėto nuomos mokesčio pradiniam kreditoriui nėra pateikęs jokių sąskaitų. Ginčo krosnelės Morso S10-70 kaina pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje bei 2013-05-23 priėmimo – perdavimo akte skiriasi, PVM sąskaitoje faktūroje yra pritaikyta nuolaida. Šiuo metu atsakovas krosnelės neturi, jis nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ginčo krosnelė jam liko teisėtai. Įrodymų, sąlygojančių galimą išvadą dėl nuomos santykių tarp šalių buvimą ar padarytą žalą ir tuo pagrindu krosnelės perdavimą, byloje taip pat nėra, atsakovas neteikė ir priešieškinio dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktus įrodymus – šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, šalių atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo S. Ž. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus - darytina išvada, kad aplinkybė, jog 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. konsignacijos sutartis nebuvo pasirašyta atsakovo tam įgalioto asmens, nepaneigia sutarties sudarymo fakto, kadangi vėlesni veiksmai liudija apie sutarties sąlygų prisiėmimą bei realų jos vykdymą. Krosnelės nebuvo reklamuojamos, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nei vienerius metus prekiavo pradinio kreditoriau UAB „(duomenys neskelbtini) " krosnelėmis bei kitomis prekėmis, prekių perdavimą atsakovui pradinis kreditorius patvirtindavo išrašomu priėmimo-perdavimo aktu, o atsakovas atlikdavo mokėjimo pavedimus pagal pradinio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tarp ginčo šalių nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. 30 d. buvo susiklostę prekių pardavimo konsignacijos pagrindais teisiniai santykiai, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už pradiniam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini) " negrąžintą Morso S10-70 krosnelę 1708,18 Eur sumos, nurodytos 2013-05-23 priėmimo-perdavimo akte.
2015 m. gegužės 26 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB "(duomenys neskelbtini) " buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SVI/150-15-05, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teise į atsakovo skolą (b. l. 10-14), atsakovas prašė šią sutartį teismo iniciatyva pripažinti niekine ir ją panaikinti. Ieškovė atstovė nesutiko su šiais argumentais teigdama, kad abi šalys yra juridiniai asmenys ir teismas negali savo iniciatyva spręsti šio klausimo.
Nagrinėjamu atveju šalys yra juridiniai asmenys, kurie turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ir šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir jų pagrindu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Minėta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, teismas atsakovui buvo suteikęs galimybę šią sutartį nuginčyti. Atsakovas priešieškinio nepateikė ir reikalavimo perleidimo sutarties neginčijo, teismas neturi pagrindo 2015 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SVI/150-15-05 savo iniciatyva pripažinti niekine bei ją panaikinti. Sutartis yra galiojanti, apie jos sudarymą atsakovas buvo informuotas tinkamai.
Atsakovas nesutiko su ieškovo priskaičiuotų 67,28 Eur palūkanų dydžiu, tačiau pagrįstų atsikirtimų dėl palūkanų dydžio teismui nepateikė. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad perleidžia visas priėmimo – perdavimo aktuose prie reikalavimo sutarties išvardintų dokumentų pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir k.). Atsakovas apie reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas 2015-06-01, ragintas sumokėti įsiskolinimą, bei informuotas apie galimą palūkanų skaičiavimą (b. l. 15-19).
Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą, padarytą dėl termino praleidimo. Iš ieškovo byloje esančio ieškinio matyti, kad 6 procentų palūkanos skaičiuotos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, t. y. nuo 2014-07-03 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2015-08-17 (b. l. 4). Prekės ieškovui grąžintos 2014-07-02, ginčo krosnelė negrąžinta, atsakovas nuo 2014-07-03 už krosnelę Morso S10-701 pirminiam kreditoriui liko skolingas 1708,18 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškovas pagrįstai paskaičiavo atsakovui 67,28 Eur dydžio palūkanas už prievolių nevykdymą, palūkanų skaičiavimas nesiejamas su pareikalavimu sumokėti skolą (LR CK 6.210 str).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 145,00 Eur administravimo išlaidų. Atsakovas nesutiko su šiomis išlaidomis, teigdamas, kad ieškovas siekia įgyti daugiau teisių nei turėjo pradinis kreditorius. Ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo ne tik skolą, bet ir su ja susijusias papildomas teises. Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, laiku neatsiskaitė su ieškovu, dėl ko jis patyrė kitų būtinų išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Ieškovo administravimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateikta PVM sąskaita faktūra (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo 145,00 Eur administravimo išlaidos yra pagrįstos, įrodytos ir priteistinos iš atsakovo (CPK 178 straipsnis).
Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad buvo sumokėta 58,00 Euržyminio mokesčio (b. l. 21), kai ieškovui reikėjo sumokėti 29,00 Eur. Sumokėjus daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, grąžintina permokėta 29,00 Eur žyminio mokesčio suma (LR CPK 87 str. 1 d., 1 p.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas už advokato paslaugas patyrė 250,00 Eur teisinių išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 250,00 Eur teisinių išlaidų (LR CPK 93 str. 1 d.) ir 29,00 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 str., 82 str., 93 str.). Iš atsakovo taip pat priteistinos 7,50 Eur teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Palikti nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-15 preliminarų sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)., priteisti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) , AB DNB bankas, banko kodas 40100, naudai 1 708,18 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuonis eurus 18 ct) skolos, 67,28 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 28 ct) palūkanų, 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) administravimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinių išlaidų.
Ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti 2015-08-19 sumokėto, dokumento Nr. 723, žyminio mokesčio permoką 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct).
Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.