Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

2019 m. rugpjūčio 29 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsniu, ir teigia, jog kadangi ginčo žemės sklypus valdo nuosavybės teise, tai žemės sklypų pertvarkymas yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Mano, jog ginčijamas sprendimas užkerta kelią atlikti ginčo žemės sklypų pertvarkymo procedūras, t. y. disponuoti savo nuosavybe. Cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą bei šią nuostatą aiškinančią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką. Daro išvadą, kad atsakovės veiksmai, ribojantys nuosavybės teisę, turi būti numatyti ne šiaip teisės aktuose, o būtinai įstatyme ir skirti apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus, be to, toks nuosavybės teisės suvaržymas turi nepažeisti proporcingumo principo. Teigia, kad projekto rengimo tikslai nėra niekaip susiję su galimybe pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, ar Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nes po ginčo žemės sklypų pertvarkymo pasikeis tik jų konfigūracija, o jų išorinės ribos nesikeis. Mano, kad iš ginčijamame sprendime įvardinto specialiojo plano tikslų ir uždavinių matyti, kad jis nesprendžia klausimų, susijusių su pareiškėjo nuosavybės (dalies) paėmimu visuomenės poreikiams ir tai patvirtina faktas, kad iki šiol nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl ginčo žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymi, kad noras pertvarkyti ginčo žemės sklypus nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl kyla klausimas, ar atsakovė veikė teisės aktų nustatyta tvarka, ar neviršijo savo kompetencijos.

Akcentuoja, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktu, tačiau Specialiojo plano nei tikslai, nei uždaviniai nenumato keisti ginčo žemės sklypų ribų, o ir kitų teritorijų planavimo dokumentų, numatančių keisti žemės sklypų ribas, nėra. Daro išvadą, jog atsakovė nurodė konkrečią teisės normą, tačiau ji nėra niekaip susieta su konkrečia situacija, su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl laiko, kad ginčijamas sprendimas yra be jokio teisinio pagrindo, t. y. atsakovė atliko veiksmus priešingus teisei (veikė ne teisės aktų nustatyta tvarka).

Cituoja Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Konstitucijos nuostatas, ir daro išvadą, kad atsakovė yra viešas asmuo, veikiantis kaip viešojo administravimo subjektas, turintis valdžios įgalinimus, todėl savo veikloje privalo vadovautis principu - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama”, t. y. veikti savo kompetencijos ribose ir griežtai laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos, nepažeisti diskrecijos teisės. Sutinka, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovė turi diskrecijos teisę pasirinkti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ar neorganizuoti, tačiau ir vienu ir kitu atveju negali veikti laisva valia, t. y. kiekvienu atveju apsisprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, susietais su tomis aplinkybėmis. Priešingu atveju, toks priimtas sprendimas bus ne tik nukrypimas nuo teisės, bet ir diskrecijos teisės pažeidimas.

Teigia, kad ginčijamame sprendime nurodytas teisinis atsisakymo pagrindas - Taisyklių 9 punkto nuostata, niekaip nesusietas su faktinėmis aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai nurodo, kad Specialiuoju planu nebus keičiamos žemės sklypų ribos. Mano, jog atsakovė vadovavosi teisės norma, kuri nebuvo pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl daro išvadą, kad atsakovė atsisakė organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumento rengimą nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių ir tuo pažeidė jai įstatymo suteiktą diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl žemės valdos projekto rengimo organizavimo. Argumentuoja, kad atsakovė kito pasirinkimo, kaip tik veikti Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punktu nustatytose ribose, neturėjo, o atsisakydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą be jokių objektyvių priežasčių viršijo savo kompetencijos ribas.

Tvirtina, kad atsakovė atliko draudžiamus veiksmus ir viršijo savo kompetenciją, tuo pažeidė nuosavybės teisę įstatymų nustatyta tvarka laisvai disponuoti savo turtu, todėl atsakovės veiksmai yra neteisėti, o ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jam keliamų bendrųjų reikalavimų. Argumentuoja, jog ginčijamame sprendime nurodytas atsisakymo pagrindas, kad Specialiuoju planu bus keičiamos ginčo žemės sklypų ribos, nėra pagrįstas jokiais duomenimis, jokiais dokumentais, todėl visiškai neaišku, kodėl buvo atsisakyta organizuoti projekto rengimą. Nesutinka, kad jam priklausančių žemės sklypų ribos būtų keičiamos Specialiuoju planu, tačiau šio dokumento apskųsti negali, nes jame nėra numatyta aplinkybių, susijusių su žemės sklypų ribų keitimu. Daro išvadą, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo įtarti, kad tai, kas nurodyta ginčijamame sprendime, yra tiesa, nes tai nepagrįsta jokiais duomenimis (faktais), o motyvų nebuvimas, neleidžia suprasti, kodėl atsakovė nusprendė, kad Specialiuoju planu bus keičiamos ginčo žemės sklypų ribos. Daro išvadą, kad ginčijamame sprendime buvo pateikiamas netinkamas teisinis pagrindas, netinkamos faktinės aplinkybės, kuriomis viešojo atsakovė rėmėsi priimdama administracinį aktą.

Prašo iš atsakovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-04-25 sprendimo Nr. (31.1)RS2-287 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų Klaipėdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengi” teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2019-04-12 prašymą, pateiktą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (minėta, toliau – ir ŽPDRIS).

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai Klaipėdos mieste, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019-04-12 per ŽPDRIS pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pagal minėtą prašymą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – pertvarkyti žemės sklypus; o uždaviniai - sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną sklypą, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu sprendimu pareiškėjo 2019-04-12 prašymo netenkinto. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad prašymo netenkinimo priežastimi nurodyta nuostata, jog projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Faktiniu prašymo netenkinimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad yra pradėtas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), į kurio rengimo teritoriją patenka prašomi pertvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Nurodyta, jog Administracijos direktorius 2018-04-25 įsakymu Nr. AD1-1019 patvirtino Planavimo darbų programą Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiajam planui rengti. Pažymėta, kad į planuojamą teritoriją patenka ginčo žemės sklypai. Paaiškinta, jog leisti organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą bus galima, kai bus parengtas ir patvirtintas nurodytas susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tuo pagrindu, kad ginčo žemės sklypas patenka į Specialiuoju planu planuojamą teritoriją, todėl prašomą rengti projektą bus galima organizuoti po to, kai bus parengtas ir patvirtintas Specialusis planas. Atsakovė atsiliepimu paaiškina, kad ginčo žemės sklypai bus įtraukti į tvirtinamą Specialųjį planą, ir įvykdžius žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ginčo žemės sklypų ribos bus keičiamos, nes sklypų dalys bus paimamos visuomenės poreikiams - C kategorijos gatvei tiesti.

Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytu teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Konstitucinio Teismo 1993-12-13, 1999-10-06, 2002-09-19 nutarimai).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, o 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad šie asmenys prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018-12-06 iki 2019-05-23.; minėta, toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 2 punktą projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Taisyklių 2.1 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Pagal Taisyklių 5 punktą projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis; projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Taisyklių 12.2 punktu, projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o pagal Taisyklių 13.4 punktą projektų rengimo inicijavimo teisę, be kita ko, turi privačios žemės savininkai. Vadovaujantis Taisyklių 19.2 punktu iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS savivaldybės administracijos direktoriui, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje.

Taisyklėse nustatyta, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas, kai rengiamo projekto sprendiniai atitinka kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įstatymus ir kitus teisės aktus, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams (Taisyklių 2 punktas). Projekto rengimo reikalavimai turi būti tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis (Taisyklių 25 punktas). Be kita ko, Taisyklių 9 punkte įtvirtinta nuostata, jog projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

Iš aptartų nuostatų darytina išvada, kad rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ne tik turi atitikti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įstatymus ir kitus teisės aktus, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, bet, be kita ko, rengiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija neturi būti įtraukta į rengiamus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

Pareiškėjo prašymo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo teikimo metu galiojo Klaipėdos miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110. Iš ištraukos iš Klaipėdos miesto GIS žemėlapio su minėto bendrojo plano sprendiniais matyti, jog ginčo žemės sklypų dalys patenka į teritoriją, kurioje planuojama nutiesti C kategorijos gatvę. Nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2018-04-25 įsakymo Nr. AD1-1019 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo” 1 punktu patvirtinta Planavimo darbų programa Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiajam planui rengti (toliau – ir Planavimo darbų programa). Pagal Planavimo darbų programos 1 punktą planuojama teritorija - Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorija (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės). Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklypai patenka į minėtą Klaipėdos miesto teritoriją.

Pagal Planavimo darbų programą planavimo tikslai - konkretizuoti ir detalizuoti bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas, sudarant kokybiškas gyventojų susisiekimo, krovinių vežimo ir specialiosios paskirties transporto priemonių eismo sąlygas, vadovaujantis saugaus eismo reikalavimais (Planavimo darbų programos 5 punktas). Aptariamos programos 6 punkte nustatyti planavimo uždaviniai, tarp kurių yra detalizuoti A, B ir C kategorijų gatvių, kelių planavimo sprendinius ir D kategorijos gatvių plėtros principus (6.3 punktas), ir numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas ir procedūras žemei visuomenės poreikiams paimti (6.6 punktas).

Įvertinus Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, taikomus teritorijai, į kurią patenka pareiškėjo žemės sklypai, bei Planavimo darbų programą, teisėjų kolegijai nekyla abejonės, jog yra rengiamas Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas, kuriuo bus nustatomos (keičiamos) esamos ginčo žemės sklypų ribos. Konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovė negalėjo organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes pagal Taisyklių 9 punktą, toks projektas gali būti rengiamas tik, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimą.

Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl naikinti nurodytą sprendimą nėra pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiškėjo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H.v. Finland; ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.