Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-05-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-9139-925/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-07
Bylos Nr.
e2YT-9139-925/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24109-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
J. A. J., G. J.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Dainius Ambrazaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9139-925/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24109-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Dainiui Ambrazaičiui,suinteresuoto asmens atstovei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. A. J. ir G. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjų senelė B. H. B., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas, raštu į 2020 m. vasario 4 d. pareiškėjų prašymus, informavo, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai, neturėdami kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjų senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.) buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., nustatymo. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Teismui papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodė, kad į bylą pateikta 2019-05-31 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1480 ir iš archyvo gautas Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ išduotas 1938 m. spalio 24 d. dokumentas patvirtina, kad pareiškėjų senelė – B.-C., E.-Š. O. duktė, gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas brolį į Pietų Afriką, skiltyje „Pilietybė“ nurodyta – vietinė. 2019- 07-23 Johanesburgo Beth-Din (Žydų konfesinio teismo) pažymoje nurodoma, kad pareiškėjų senelės tėvai buvo S. E. O. (taip pat žinomas kaip E. O. ir E. S. O.) ir C. M. O. (taip pat žinoma kaip C. M., merg. C.). Papildomai į bylą pateikta Chevrah Kadisha organizacijos Pietų Afrikoje (be kita ko, teikiančios ir laidojimo paslaugas) 2021-03-04 rašto kopija, kuri patvirtina, kad pareiškėjų senelė B. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir yra palaidota West Park žydų kapinėse (duomenys neskelbtini). Rašte nurodoma, kad pagal įrašus B. B. gimė Lietuvoje, jos mergautinė pavardė – O., o hebrajiškas vardas – H. B., E. S. duktė. Pareiškėjai nurodė, kad siekdami surinkti informaciją apie jų senelės šeimą, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą bei Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl informacijos apie jų senelės tėvus paieškos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-267 „Dėl C. (K.) M. O. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ (pareiškėjų senelės motinos) nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjų senelės motina C. (K.) M. C. (C.) O., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) bei dokumentų apie jos turėtą ir netektą Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-266 „Dėl Š. E. O. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ (pareiškėjų senelės tėvo) nurodoma, kad Panevėžio apskrities viršininko archyviniame fonde, vidaus pasų išdavimo žinių lapų ir susirašinėjimo byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos 1929-07-03 pateiktame duotųjų pasų žinių lape įrašytas O. E. (vardas – taip dokumente), gyv. (duomenys neskelbtini), 1929-06-03 gavęs vidaus pasą. Taip pat kartu su minėta archyvo pažyma buvo gauta Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, protokolų byloje esančio 1931-11-18 protokolo Nr. 652 ištraukos kopija, kurioje nurodoma, kad Pilietybės teisių pripažinimo komisija prie Vidaus reikalų ministerijos pripažino Lietuvos piliečių teises O. Š. su šeima remiantis Taikos sutarties su Rusija 6 str. Rasti įrašai apie El. O. ir Š. O. tiesiogiai patvirtina juos buvus Lietuvos Respublikos piliečiais, duomenų apie kitus asmenis panašiu vardu, pavarde archyvo pažymoje nenurodoma. Duomenų apie Lietuvos pilietybės netekimą nėra. Nors pagal archyve išlikusius duomenis neįmanoma tiksliai identifikuoti, kuris įrašas yra apie pareiškėjų senelės tėvą (atsižvelgiant į tai, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų senelės gyvenamosios vietos) ir (duomenys neskelbtini) miesto yra ~21 km, labiau tikėtina, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje minimas (duomenys neskelbtini) m. gyventojas O. E., kuris 1929-06- 03 gavo vidaus pasą, buvo pareiškėjų senelės tėvas), tačiau įrašai apie turėtą Lietuvos pilietybę, leidžia labiau tikėti, kad pareiškėjų senelė, kaip ir jos tėvas, buvo Lietuvos piliečiai. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog į bylą pateiktame Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ išduotame 1938 m. spalio 24 d. dokumente, kuriame nurodoma, kad pareiškėjų senelės pilietybė yra „vietinė“, žodžio „vietinė“ reikšmė yra Lietuvos pilietė. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-1729)P2-3179 „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 1903-1909 ir (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1903, 1905-1909 metų metrikų knygose Š. E. O. ir C. M. C. santuokos duomenų nerasta. Pažymoje nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1904 metų metrikų knygų saugoti negavo. Pareiškėjai nurodo, kad jų pateikti papildomi įrodymai patvirtina, jog Lietuvos archyvuose nėra išsaugota visa informacija apie Lietuvoje iki 1940 metų gyvenusius asmenis. Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte Nr. (P1-8262)R10-(1.8)-20 informuojama, kad didelė dalis archyvinių duomenų apie iki 1940 metų registruotus asmenų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties faktus yra neišlikę (įskaitant itin didelę dalį sunaikintų ar dingusių judėjų ir sentikių metrikų knygų). Pareiškėjų teigimu, į bylą yra pateikti akivaizdūs įrodymai, kad jų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo išlaikiusi Lietuvos pilietybę. 2013-08-30 Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento raštu patvirtinama, kad pareiškėjų senelė B. H. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, tapo Pietų Afrikos piliete registracijos būdu vadovaujantis 1949 m. Pietų Afrikos pilietybės akto 14(1) (a) punktu. Taigi Pietų Afrikos pilietybę Pareiškėjų senelė įgijo po 1940 m. birželio 15 d. Kartu su 2019-05-31 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1480 iš archyvo gautas Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ išduotą 1938 m. spalio 24 d. dokumentas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjų senelė – B.-C., E.-Š. O. duktė, gimė (duomenys neskelbtini) metais, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas brolį į Pietų Afriką, patvirtina, kad pareiškėjų senelė B.-C. O. išvyko 1939 m. sausio 22 d. Be to, byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjų senelės Pietų Afrikoje sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini), jos dukters A. S. B. gimimą (duomenys neskelbtini), pareiškėjų senelės mirtį (duomenys neskelbtini) neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjų senelė pagal Pilietybės įstatymo 2 d. 3 p. laikoma asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė pareiškime ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, prašė jais vadovautis ir patenkinti pareiškimą, nes pareiškėjų procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, argumentų ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma pagrindžia pareiškimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškimu. Nurodė, kad pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjų senelė B. H. B., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjų rašytinius paaiškinimus pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl B.-C. O. gyvenimo Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., t. y. kad ji ne tik gimė Lietuvos teritorijoje, kuri jos gimimo metu buvo Carinės Rusijos sudėtyje, bet joje dirbo, mokėsi, turėjo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir pan. Taigi, nesant duomenų, kad pareiškėjų senelė būtų gyvenusi Lietuvoje, negalima daryti išvados, kad B.-C. O. buvo Lietuvos Respublikos pilietė išvykdama iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento vertinimu, 2019-05-31 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1480 „Dėl B. (B. H.) O. (O., O.) pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ ir kartu su šia pažyma iš archyvo gautas Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ dokumentas nereiškia, kad ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nes ji gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri jos gimimo metu įėjo į Carinės Rusijos sudėtį. Suinteresuoto asmens vertinimu, byloje esanti Beth-Din pažyma tėra informacinis pranešimas (nėra aišku, kokių duomenų pagrindu parengta)/nuomonė ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurių pagrindu Beth-Din raštuose yra padarytos išvados dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad Beth-Din Žydų konfesinis teismas yra religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikciją tik žydų bendruomenės gyvenime. Atsižvelgiant į tai, kad Beth-Din yra religine santvarka paremtas subjektas, Migracijos departamento nuomone, jis neturi oficialių įgaliojimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, o juo labiau faktą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo iki 1940 m. birželio 15 d. Šis subjektas neatlieka objektyvaus tyrimo ir duomenų vertinimo, o tiesiog surašo vienai šaliai, šiuo atveju - pareiškėjams, palankią nuomonę. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-266 nurodyta, kad duomenų apie E. Š. turėtą pilietybę archyvas neturi. Be to, minėtoje pažymoje nėra nurodyta O. E. gimimo data, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad šis asmuo buvo pareiškėjų senelės tėvas. Suinteresuotas asmuo, vertindamas kitus šioje pažymoje nurodytus duomenis, pažymėjo, kad pažymoje nurodyta, kad 1929 m. O. E. gavo vidaus pasą, o kartu su pažyma gautoje 1931 m. protokolo ištraukoje nurodyta, kad pilietybės teisės pripažintos Š. su šeimai. Taigi, šiame dokumente abejonių kelia ne tik tai, kad skirtingais metais buvo išduotas pasas ir pripažintos pilietybės teisės, bet ir tai, kad iš pateikto protokolo nėra aišku, kokiems asmenims buvo pripažintos pilietybės teisės (nėra aišku, kas įeina į Š. šeimą). Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjai, šie įrašai neleidžia tikėti, kad pareiškėjų senelė, kaip ir jos tėvas, buvo Lietuvos piliečiai. Suinteresuoto asmens teigimu, Lietuvos archyvų išduoti dokumentai nepatvirtino, kad B.-C. O. ir jos tėvai turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kaip minėta, apie jų gyvenimą Lietuvoje jokių duomenų nėra, todėl jie negali būti laikomi asmenimis, nuo seno gyvenusiais Lietuvoje. Atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą, bei tai, kad B.-C. O. gimė (duomenys neskelbtini) ir jai (duomenys neskelbtini) metų būtų sukakę (duomenys neskelbtini) metais, ji turėjo kreiptis dėl Lietuvos Respublikos paso išdavimo, tačiau, duomenų, kad asmuo būtų kreipęsis dėl paso išdavimo, nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad tam, jog asmuo galėtų pretenduoti į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą, jis turi būti Lietuvos Respublikos pilietis (jo palikuonis) išvykimo iš Lietuvos metu, bei būti Lietuvos Respublikos piliečiu 1940 m. birželio 15 d. Nagrinėjamu atveju, nei duomenų, kad B.-C. O. ir jos motina būtų buvusios Lietuvos Respublikos pilietės jų išvykimo iš Lietuvos metu, nei duomenų, kad jos būtų buvusios Lietuvos Respublikos pilietės 1940 m. birželio 15 d., nėra. Suinteresuoto asmens nuomone, tai kad nėra jokių duomenų apie B.-C. O. gyvenimą Lietuvoje bei tai, kad prieš išvykstant iš Lietuvos pareiškėjų senelė nesikreipė dėl paso išdavimo, t. y. neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo, kaip Lietuvos Respublikos pilietės, teises, negali būti laikoma asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą remiantis atsiliepimuose į pareiškimą ir pareiškėjų rašytinius paaiškinimus išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-459/2006).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005;).

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalyse nustatytu pagrindu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymais pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjų senelė B. H. B., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodė, kad pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš Izraelio valstybėje išduoto gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas G. J. yra A. S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir H. L. J. sūnus. Be to, iš Pietų Afrikoje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo J. A. J. (taip pat žinomo kaip A. J.) vardo keitimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas yra A. S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir H. L. J. sūnus. Iš Pietų Afrikoje išduoto gimimo liudijimo Nr. G5418313 nustatyta, kad pareiškėjų motina A. S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra B. H. O. (amžius gimimo liudijime nurodytas (duomenys neskelbtini) metai, gimimo vieta – (duomenys neskelbtini)), duktė.

Migracijos departamentas raštu į 2020-02-04 pareiškėjų prašymus nurodė, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad pareiškėjų senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Iš byloje esančio Pietų Afrikos Respublikoje išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog pareiškėjų motinos A. S. B. motina (pareiškėjų senelė) yra B. H. O., yra gimusi Lietuvoje. Be to, byloje esantis pareiškėjų senelių B. O. (taip nurodyta dokumente) ir J. K. B. santuokos liudijimas patvirtina pareiškėjų senelės pavardės pasikeitimą iš mergautinės „O.“ į santuokinę pavardę „B.“. Kaip matyti iš byloje esančio Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento rašto, pareiškėjų senelė B. H. B. gimė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų senelės B. H. B. (taip pat žinoma kaip B. B., merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B. C. O., gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai buvo S. E. O. (taip pat žinomas kaip E. O. ir E. S. O.) ir C. M. O. (taip pat žinoma kaip C. M., merg. C.).

Iš byloje esančios 2019-05-31 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos Nr. R4-1480 „Dėl B. (B. H.) O. (O., O.) pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ matyti, kad archyve saugomuose fonduose buvo rastas vienintelis dokumentas, susijęs su B. H. (B., B.) O. (O., O.), Š. E. dukra, t. y. Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ archyviniame fonde, pareiškėjų senelės B. H. O. asmens byloje, esantis dokumentas, sudarytas 1938 m. spalio 24 d. (pareiškimo priedas Nr. 11). Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti Draugijos „Hias-Ica“ išduotame dokumente nurodoma, kad pareiškėjų senelė – B.-C., E.-Š. O. duktė, gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas brolį į Pietų Afriką. Dokumento grafoje „Pilietybė“ nurodyta – „vietinė“. Dokumente taip pat nurodoma, kad B.-C. O. išvyko 1939 m. sausio 22 d. laivu. Daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjų senelė gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji neteko Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940-06-15, archyve saugomuose fonduose nerasta.

Atsižvelgdamas į tai, kad Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti Draugijos „Hias-Ica“ išduoto dokumento grafoje „Pilietybė“ nurodyta – „vietinė“, o lietuvių kalbos žodyne žodis „vietinis“ reikšmė aiškinama kaip „toje vietoje nuolat gyvenantis, iš tos vietos kilęs“, „esantis kurioje nors vietoje, priklausantis tai vietai“, tuo tarpu Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugija „Hias-Ica“ buvo įsikūrusi Lietuvoje, Kaune, pareiškėjų senelės gyvenamoji vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamame kontekste žodžio „vietinė“ reikšmė yra Lietuvos.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-267 „Dėl C. (K.) M. O. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ nurodoma, kad dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjų senelės motina C. (K.) M. C. (C.) O., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), bei dokumentų apie jos turėtą ir netektą Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal pateiktus duomenis archyve saugomuose fonduose nerasta. Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-266 „Dėl Š. E. O. pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje“ nurodoma, kad Panevėžio apskrities viršininko archyviniame fonde, vidaus pasų išdavimo žinių lapų ir susirašinėjimo byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos 1929-07-03 pateiktame duotųjų pasų žinių lape įrašytas O. E. (vardas – taip dokumente), gyv. (duomenys neskelbtini), 1929-06-03 gavęs vidaus pasą. Taip pat kartu su minėta archyvo pažyma buvo gauta Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, protokolų byloje esančio 1931-11-18 protokolo Nr. 652 ištraukos kopija, kurioje nurodoma, kad Pilietybės teisių pripažinimo komisija prie Vidaus reikalų ministerijos pripažino Lietuvos piliečių teises O. Š. su šeima remiantis Taikos sutarties su Rusija 6 str.

Pareiškėjų rasti ir teismui pateikti įrašai apie E. O. ir Š. O. tiesiogiai patvirtina juos buvus Lietuvos Respublikos piliečiais, duomenų apie kitus asmenis panašiu vardu, pavarde, archyvo pažymoje nenurodoma. Duomenų apie tai, kad minėti asmenys būtų netekę Lietuvos pilietybės, nėra. Nors pagal archyve išlikusius duomenis neįmanoma tiksliai identifikuoti, kuris įrašas yra apie pareiškėjų senelės tėvą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų senelės gyvenamosios vietos) ir (duomenys neskelbtini) miesto yra ~21 km, labiau tikėtina, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje minimas (duomenys neskelbtini) m. gyventojas O. E., kuris 1929-06-03 gavo vidaus pasą, buvo pareiškėjų senelės tėvas. Kartu minėti įrašai apie E. O. ir Š. O. turėtą Lietuvos pilietybę, leidžia labiau tikėti, kad pareiškėjų senelė, kaip ir jos tėvas, buvo Lietuvos piliečiai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog į bylą pateiktame Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ išduotame 1938 m. spalio 24 d. dokumente, kuriame nurodoma, kad pareiškėjų senelės pilietybė yra „vietinė“, žodžio „vietinė“ reikšmė yra Lietuvos pilietė.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-1729)P2-3179 „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) 1903-1909 ir (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1903, 1905-1909 metų metrikų knygose Š. E. O. ir C. M. C. santuokos duomenų nerasta. Pažymoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) žydų bendruomenės 1904 metų metrikų knygų saugoti negavo. Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte Nr. (P1-8262)R10-(1.8)-20 nurodoma, kad didelė dalis archyvinių duomenų apie iki 1940 metų registruotus asmenų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties faktus yra neišlikę (įskaitant didelę dalį sunaikintų ar dingusių judėjų ir sentikių metrikų knygų). Taigi vien ta aplinkybė, kad Lietuvos archyvuose nėra daugiau informacijos apie pareiškėjų senelės ir jos tėvų pilietybę, gyvenamąją vietą ir panašiai, nereiškia, jog šių faktų nebuvo, kadangi, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, į Lietuvos archyvus nebuvo perduoti Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai, pareiškėjų senelės gimtojo miestelio – (duomenys neskelbtini) – žydų bendruomenės metrikų knygos.

2013-08-30 Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento raštas patvirtina, kad pareiškėjų senelė B. H. B., gim. (duomenys neskelbtini), tapo Pietų Afrikos piliete registracijos būdu vadovaujantis 1949 m. Pietų Afrikos pilietybės akto 14(1) (a) punktu. Taigi Pietų Afrikos pilietybę Pareiškėjų senelė įgijo po 1940 m. birželio 15 d. Į bylą pateiktame C. K. organizacijos Pietų Afrikoje 2021-03-04 rašte patvirtinama, kad pareiškėjų senelė B. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir yra palaidota West Park žydų kapinėse (Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje). Rašte nurodoma, kad pagal įrašus B. B. gimė Lietuvoje, jos mergautinė pavardė – O., o hebrajiškas vardas – H. B., E. S. duktė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų senelė gimė Lietuvoje ir iš Lietuvos išvyko 1939 m. sausio 22 d. laivu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjų senelė, gyvendama Lietuvoje, būtų turėjusi ar atvykdama į Pietų Afriką būtų turėjusi kitos šalies (tai yra ne Lietuvos, kurioje ji gimė, gyveno iki 1939-01-22 ir iš kurios ji atvyko į Pietų Afriką) pilietybę, taip pat byloje nėra ir duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjų senelės Lietuvos pilietybės netekimą iki 1940-06-15, ir suinteresuotas asmuo tokių duomenų nepateikė.

Nors pareiškėjai teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog pareiškėjų senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau netiesioginiai įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjų senelė iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka. Pagal minėtą įstatymo nuostatą „Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.” Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija. Žydų emigracijai Lietuvoje tvarkyti draugijos „Hias-Ica“ išduotame 1938 m. spalio 24 d. dokumente nurodyta, kad pareiškėjų senelė B.-C., E.-Š. O. duktė, gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ketina vykti pas brolį į Pietų Afriką ir patvirtina, kad pareiškėjų senelė B.-C. O. išvyko 1939 m. sausio 22 d. Minėtame dokumente nurodyti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjų senelė 1938 m. spalio 24 d. gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), buvo studentė, tuo metu Lietuvoje gyveno jos tėvas. Į bylą taip pat pateikti įrodymai apie pareiškėjų senelės Pietų Afrikoje sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) jos dukters A. S. B. gimimą (duomenys neskelbtini), pareiškėjų senelės mirtį (duomenys neskelbtini) neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjų senelė išvyko nuolat gyventi į Pietų Afriką ir ten gyveno iki savo mirties ir kartu patvirtina, kad pareiškėjų senelė išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalimi, 444 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), senelė B. H. B. (merg. O., anksčiau Lietuvoje žinoma kaip B.-C. O.), gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjų J. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė