Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-08-10 · Civilinė byla Nr. 2-735-984/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-10
Bylos Nr.
2-735-984/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00621-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Ieškovas
UAB „Širvintų šiluma“
Atsakovas
A. M., R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-735-984/2016(Proceso Nr. 2-44-3-00621-2016-1)Procesinio sprendimo kategorija:3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 10 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Širvintų šiluma“ ieškinį atsakovams A. M. ir R. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų 476,90 eurų skolą už šildymą ir šilumą per karšto vandens sistemą, 42,83 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 20 eurų žyminį mokestį. Nurodė, kad tiekė atsakovų nuomojamam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šildymą ir šilumą per karšto vandens sistemą, tačiau atsakovai už laikotarpį, nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., liko skolingi 519,73 eurus.

Atsiliepimas

Atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nuostatų.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, yra priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekė šildymą ir šilumą per karšto vandens sistemą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2010 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 10-48 (toliau – ir Sutartis), sudarytą su A. M., buvo jai išnuomotas (9-11 b. l.). Pagal šios Sutarties 4.2 punktą, nuomininkė A. M. įsipareigojo sudaryti su įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl elektros energijos, šilumos energijos, šalto ir karšto vandens, dujų ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo bei atsiskaitymo už paslaugas ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, R. M. nelaikytinas skolininku. Be to, gyventojų registro duomenimis, R. M. yra deklaravęs išvykimą į užsienį ((duomenys neskelbtini).) ir negyvena minėtame bute.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. CK 6.200 straipsnis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Byloje nustatyta, kad atsakovė už laikotarpį, nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., ieškovui liko skolinga 476,90 eurų už buto šildymą ir šilumą per karšto vandens sistemą (7 b. l.). Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas priskaičiavo 42,83 eurų delspinigių (7 b. l.). Iš viso atsakovės skola ieškovui sudaro 519,73 eurus. Nustačius šias aplinkybes, ieškovui iš atsakovės A. M. priteistina ieškovo nurodyta skola ir delspinigiai (CK 6.38, 6.200 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 20 eurų žyminį mokestį, todėl ieškovui iš atsakovės A. M. priteistinas 20 eurų žyminis mokestis.

Teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikoscivilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovui UAB „Širvintų šiluma“ (juridinio asmens kodas 278312850) iš atsakovės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 519,73 eurų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016 m. gegužės 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 20 eurų žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė