- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- A20.-651-831/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00158-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. H. Y.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs A. H. Y. atstovo advokato P. V. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo A. H. Y.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjo A. H. Y. atstovas advokatas P. V. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo skirti užsieniečiui A. H. Y., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimo.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad užsienietis A. H. Y., gim. (duomenys neskelbtini), yra apgyvendintas Kybartų pataisos namuose. Toks jo apgyvendinimas yra reglamentuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 5 str. 6 d., t.y. ši norma sako, kad „prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sąlygos jo apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui - jis negali niekur išeiti, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis užsieniečio statusas ir jo vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ esminiai prieštarauja LR Konstitucijos 20 str., įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai, o sulaikytas ar suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas teismui, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Nors Pareiškėjas į Lietuvą atvyko dar vasarą, iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys su Pareiškėju esminiai prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 str. Pareiškėjas šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau jam tikrai gali ir turėtų būti suteikiama galimybė išeiti ir pasivaikščioti apgyvendinimo vietos ribų, nes jis nėra sulaikytas (sulaikyti galima tik teismo sprendimu), o jam taikomas režimas praktiškai prilygsta sulaikymui griežčiausiomis sąlygomis, kas visiškai nėra proporcinga ir adekvatų jo teisinei padėčiai. Nėra jokio teisinio pagrindo maksimaliai riboti jo judėjimo laisvę. Pareiškėjas prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimo, t.y. priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 str. 2 d. 4 p. Centre, kaip ir iki šiol, jis būtų aprūpintas maistu, gyvenamąja vieta, būtiniausioms reikmėmis, paslaugomis, tačiau turėtų galimybę išeiti už Centro ribų bent trumpam ir taip pasirūpinti savo psichologine sveikata, pasivaikščioti.
A. H. Y. atstovas advokatas P. V. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė.
A. H. Y. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.
VSAT atstovas teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad A. H. Y. gyvenimo sąlygos yra geros. A. H. Y. neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, tikroji asmens tapatybė iki galo nenustatyta. Kartu pažymėjo, kad A. H. Y. Kybartų Užsieniečių registracijos centre gyvena įstatymo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
A. H. Y. atstovo advokato P. V. pareiškimas atmestinas.
Teismų praktikoje pažymima, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Akcentuotina, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-497-789/2021).
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. H. Y. Kybartų Užsieniečių registracijos centre apgyvendintas įstatymo pagrindu, t.y. UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismo sprendimai dėl pareiškėjui taikomo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės jo atžvilgiu nepriimti. UTPĮ 116 straipsnis apibrėžia subjektus, kurie turi teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Minėtoje teisės normoje imperatyviai įtvirtinta, kad dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo gali kreiptis tik VSAT pareigūnas. Akcentuotina, kad tokios teisės kreiptis į teismą pačiam užsieniečiui/prieglobsčio prašytojui, kuris užsieniečių registracijos centre apgyvendintas įstatymo pagrindu, o ne teismo sprendimo, nesuteikta. Kadangi įstatymas nenumato reikalavimo teisės užsieniečiui/prieglobsčio prašytojui prašyti paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl A. H. Y. pareiškimas atmestinas.
Kartu pareiškimą nagrinėjantis teismas pažymi, kad UTPĮ 118 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Tai reiškia, kad užsieniečio/prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai jo atžvilgiu pagal VSAT teikimą jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė. Kaip jau buvo minėta, A. H. Y. atžvilgiu teismo sprendimų dar nėra priimta, jis apgyvendintas Kybartų Užsieniečių registracijos centre UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl teismo vertinimu A. H. Y. šiuo atveju negali būti taikomos UTPĮ 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, 118 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
A. H. Y. atstovo advokato P. V. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.