- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 2-422-157/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- O. E. B., Onos E
- Atsakovas
- Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, notarėms D
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. E. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Onos E. B. ieškinį atsakovams Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, notarėms D. M.-Mieželienei ir R. R., antstolei E. M., tretiesiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“ Mažeikių filialui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui, S. R., A. V., G. K., E. L., R. L., V. M. dėl dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, įpareigojimo patvirtinti dvišalius sandorius, išduoti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus testamentinei įpėdinei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas, susijęs su civilinės bylos teismingumu.
Šalies argumentai
Ieškovė O. E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti notarų įrašus, jog Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) priėmė palikėjos M. M., mirusios 2000 m. liepos 10 d., turtą, šio turto apyrašą, administracinius aktas, kuriais palikėjos turtas perduotas valstybei ir registruotas jos vardu, bei taikyti restituciją – grąžinti 4,60 bei 5,1 ha žemės sklypus, esančius Mažeikių rajone, kurių unikalūs Nr. 6134-0003-0074 ir 6104-0001-0118, M. M. nuosavybėn, t. y. išduoti ieškovei papildomą šio turto pagal M. M. testamentą paveldėjimo teisės liudijimą ir turtą registruoti jos vardu. Taip pat prašė priteisti iš Valstybinio miškotvarkos instituto ir jo vadovo A. G. 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei iš Telšių apskrities VMI visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės O. E. B. ieškinį. Teismas konstatavo, kad ši byla nėra jam teisminga, ir nutarė ją persiųsti pagal teismingumą Mažeikių rajono apylinkės teismui. Tokia išvada grindžiama tuo, kad dalis ieškovės reikalavimų dėl įvairių dokumentų pripažinimo negaliojančiais yra neturtinio pobūdžio, grąžintino turto vertė neviršija 150 000 Lt, o reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo dydžio yra teismingi apylinkės teismams.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovė O. E. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, įpareigojant šį teismą priimti nagrinėti ieškinį. Teigia, kad pažeistos jos procesinės teisės, nes skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovautasi 1999 m. bazine / indeksuota, o ne aktualia vidutine rinkos verte, kuri ieškinio pateikimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo normomis, bei kompetentingų valdžios institucijų patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, Turto ir verslo vertinimo metodika, CK 1.5 straipsniu, yra 200 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2-3 d., 338 str.).
Jau buvo paminėta, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl civilinės bylos teismingumo, kurį teismas nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.), atsižvelgdamas į ginčo sumą, jo pobūdį bei šalis.
Ieškovė Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame suformulavo trejopo pobūdžio reikalavimus, iš kurių neturtiniai – pripažinti ieškinyje nurodomus dokumentus negaliojančiais, bei turtiniai – priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra teismingi apylinkės teismui, o reikalavimo grąžinti žemės sklypus teismingumas priklauso nuo šio turto vertės (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).
Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą (redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėjo civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši teisės norma 2014 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. XII-1241, kurio redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., buvo pakeista, nustatant ieškinio sumą eurais. Todėl šiuo metu apygardos teismų kompetencijai priklauso turtiniai ginčai, kurių suma viršija 43 500 Eur.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ginčo žemės sklypų vertė neviršija 150 000 Lt, dėl ko šis reikalavimas nėra teismingas apygardos teismui. Apeliantė kvestionuoja minėtą išvadą, tvirtindama, kad ieškinyje nurodomo turto aktuali vidutinė rinkos vertė yra didesnė – siekia 200 000 Lt. Tačiau bylos medžiaga suteikia pagrindą spręsti, kad ji nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų (CPK 178 str.).
Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad jos atskirajame skunde išvardinti teisės aktai patys savaime nepatvirtina konkretaus turto vertės, nes jie tik reglamentuoja bendrus turto vertės nustatymo būdus, metodus, principus, kuriais savo veikloje vadovaujasi turto vertintojai. Tuo tarpu byloje vienintelis oficialus ginčijamo turto vertę pagrindžiantis įrodymas yra 2007 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame 2006 m. gruodžio 20 d. nustatyta šio turto vidutinė rinko vertė siekia 67 498 Lt. Antra, iš viešai prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 5,1 ha ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. 6134-0003-0074) vertė 2014 m. spalio 30 d. buvo 6 537 Eur, o 4,6 ha sklypo (unikalus Nr. 6104-0001-0118) 2007 m. kovo 13 d. – 13 269 Eur. Taigi bendra šių sklypų vertė siekia 19 806 Eur ir neviršija įstatyme numatytos ieškinio sumos, kuri lemia civilinio ginčo nagrinėjimą apygardos teisme pirmąja instancija. Trečia, remiantis minėto registro masinio vertinimo 2015 m. sausio 1 d. duomenimis atlikus paiešką pagal ginčo žemės sklypų unikalius numerius nustatyta, kad bendra jų vidutinė rinkos vertė sudaro 3 610 Eur. Šie į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.).
Kadangi šiuo atveju apeliantė nepateikė teismui jokių jos deklaruojamą ginčo turto vertę pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodomų kvestionuojamų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisinio pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodomais motyvais.
Dėl šių aplinkybių, skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį ir nutarta civilinę bylą persiųsti pagal teismingumą, atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto buvimo vietą – Mažeikių rajono apylinkės teismui, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista (CPK 31 str., 137 str. 2 d. 2 p., 185 str., 265 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.