- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-3540-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- S. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, bedarbis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Veikos aplinkybės
2018 m. spalio 19 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 promilių girtumas), žodinio konflikto su D. D., su kuria jis gyvena ir veda bendrą ūkį, metu įkando D. D. į kairę ranką bei rankomis griebęs D. D. už kaklo ją smaugė, tokiu būdu D. D. sukėlė fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad jis apie pusantrų metų gyvena kartu su D. D., su kuria jis veda bendrą ūkį. Jie gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir D. D. mažametis sūnus A. Ž.. 2018 m. spalio 19 d. apie 20.00 val. jis atėjo namo, prieš tai su draugu jis buvo išgėręs 300 gramų degtinės. Užėjęs į butą jis matė, kad kambaryje miega D. D. su savo sūnumi A. Ž.. Jis nuėjo į virtuvę, kur vienas išgėrė pusę litro alaus. Baigus gerti alų apie 21.00 val. į virtuvę užėjo D. D., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Virtuvėje D. D. pradėjo kelti žodinį konfliktą, priekaištauti jam. Jis D. D. pasakė, kad ši apsiramintų, tačiau ji toliau šaukė bei mosikavo rankomis jam prie veido, todėl jis įkando D. D. vieną kartą į kairę ranką bei rankomis paėmė D. D. už kaklo ir stipriai suspaudė, tačiau po kelių sekundžių jos kaklą paleido. Konflikto metu A. Ž. buvo kitame kambaryje, konflikto nematė. Po konflikto D. D. pradėjo verkti, išėjo iš virtuvės į kambarį, kur toliau ant jo garsiai šaukė, o jis liko virtuvėje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 28-30).
Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad šiuo metu ji gyvena moterų krizių centre. Iki nagrinėjamo įvykio ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo vaiku ir S. L., su kuriuo ji veda bendrą ūkį. Su S. L. ji kartu gyvena apie pusantrų metų. Paskutiniu metu tarp jų dažnai kildavo žodiniai konfliktai. 2018 m. spalio 19 d. apie 19.00 val. namo grįžo neblaivus S. L. ir sėdėjo užsidaręs virtuvėje. Apie 21.00 val. ji iš kambario nuėjo į virtuvę, kurioje buvo užsidaręs S. L.. Virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu S. L. įkando jai į kairę ranką, o vėliau suėmęs rankomis už kaklo pradėjo ją smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet vaikas pradėjo verkti, nes labai išsigando. Po to S. L. paleido jos kaklą ir tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė kaimynai. S. L. prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, jis yra smaugęs ją ir anksčiau, tačiau ji į policiją nesikreipė (b. l. 9-11).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. spalio 19 d. 22.42 val. S. L. iškvepiamame ore rasta 1,28 promilės alkoholio (b. l. 37).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 19 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 promilių girtumas), žodinio konflikto su D. D., su kuria jis gyvena ir veda bendrą ūkį, metu įkando D. D. į kairę ranką bei rankomis griebęs D. D. už kaklo ją smaugė, tokiu būdu D. D. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
S. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą D. D., kuri nagrinėjamo įvykio metu buvo jo šeimos narė- jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir S. L. skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. L. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat prokurorė siūlo skirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.
Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos D. D. S. L. pretenzijų neturi. S. L. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 49). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl S. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. L. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), S. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. L. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi S. L. skirtina švelniausios rūšies bausmė, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmė, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą S. L. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant S. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. L. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant S. L. per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausyti Alkoholio žalos kursus.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. L. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir S. L. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant S. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. L. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant S. L. per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausyti Alkoholio žalos kursus.
S. L. nuo 2018 m. spalio 19 d. 22.08 val. iki 2018 m. spalio 20 d. 14.21 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 21, 22), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis S. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
S. L. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę. Pažymėtina, kad, kaip apklausos metu nurodė D. D., smurtinio pobūdžio veiksmai prieš ją kartojosi ir anksčiau, dėl ko teismas mano esant tikslinga S. L. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
VI. Procesinės prievartos priemonė
BPK 119 straipsnis.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu S. L. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 31-32), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti S. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. L. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant S. L. per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausyti Alkoholio žalos kursus.
Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir S. L. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant S. L. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant S. L. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant S. L. per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausyti Alkoholio žalos kursus.
Į S. L. skirtą bausmę įskaityti S. L. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti S. L. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
S. L. skirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.