Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi berniukas su ja gyvena nuo gimimo, motina geba tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ir atliepti jo poreikius. Reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pareikšti nepilnamečio interesais.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė J. R. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino, pastarajam atliekant bausmę, susituokė, bendravimas vyko gražiai iki kol atsakovas sužinojo, kad ieškovė laukiasi. Tapo nereikalinga ir ji, ir vaikas, atsakovas dar bendraudavo, bet viskas baigdavosi tik pinigų prašymu. Kai gimė vaikas, atsakovas jo neatvažiavo aplankyti, sūnaus niekada nematė. Ieškovei sūnų padeda auginti tėvai, ji mokosi ir planuoja toliau mokytis, kad galėtų tinkamai auginti vaiką.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės J. R. atstovas advokatas Jurij Binevič ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Dėl santuokos nutraukimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, kadangi šalys tokio prašymo nereiškė, santuoka sudaryta atsakovui atliekant bausmę, atsakovas, atlikęs bausmę, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. ,su ieškove net nebandė susisiekti, taigi nėra pagrindo manyti, kad santuoka gali būti išsaugota.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Ieškovė prašė nustatyti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį, priešingų argumentų nepateikė, reikalavimo dėl kaltės neginčijo, su juo susiekti nepavyko ir išvadą teikiančiai institucijai. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Duomenų apie šalių turtą ir prievoles nėra. T. R. ir J. R. 2019 m. balandžio 3 d. pasirašė ikivedybinę sutartį, kuria susitarė dėl turto, kiekvieno iš šalių gaunamų pajamų atskirumo. Kaip nurodė ieškovė, o atsakovas prieštaravimų nepareiškė, šalys santuoką sudarė atsakovui atliekant bausmę, o 2020 m. gruodžio mėnesį atlikęs bausmę atsakovas su ieškove nebendravo, susisiekti nebandė, sūnaus nelankė, jo net nematė. Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas ir ieškovės prašymas nustatyti, kad sutuoktinių turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. gruodžio 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis)

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė nurodė, kad reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nekelia, atsakovas tokio reikalavimo taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant jai paliktina santuokinė pavardė ,,R.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė - ,,R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku

Ieškovė prašo nepilnamečio šalių sūnaus D. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi ieškovė viena rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Tarnyba išvadoje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su mama J. R..

Atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus interesą turėti pastovią, įprastą, saugią gyvenamąją aplinką, D. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad ginčo dėl vaiko bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu T. R. nėra, ieškovė nesiekia riboti vaiko bendravimo su tėvu, vaikas galės bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į vaiko norą, užimtumą ir dienos režimą. Atsakovas reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo nereiškė, todėl konkreti šalių sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarka nenustatoma.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimas su vaiku yra tęstiniai santykiai ir kilus ginčui tarp tėvų bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą iš naujo (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Šalių sūnus yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, sūnus yra alergiškas, reikėjo maitinti specialiais mišinėliais, perka triušieną, kalakutieną. Sūnų išlaikyti padeda ieškovės tėvai, kurie šeimą aprūpina ir gyvenamuoju būstu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vaiko poreikių neginčijo. VĮ Registrų centro, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, T. R. registruotino turto neturi. Pagal bylos duomenis sveikatos sutrikimų neturi. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nėra. Sodros duomenimis, atsakovas šiuo metu pajamų negauna, tačiau matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, taigi vertintina, kad dirbti ir užsidirbti gali.

Ieškovė J. R. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna vaiko priežiūros išmoką, vaiko pinigus, socialinę išmoką, taip pat stipendiją. VĮ Registrų centro, VĮ ,,Regitra“ duomenimis, registruotino turto neturi. Paaiškino, kad visus pinigus skiria vaikui, nepilnametį sūnų taip pat padeda išlaikyti jos tėvai. Be sūnaus D. R. kitų išlaikytinių neturi.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Nėra duomenų apie kokius nors rimtus jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaiko išlaikymui. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo vaiko teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo.

Tarnyba nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pareikštas nepilnamečio interesais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus, kad ieškovei tenka kasdienė rūpesčio vaiku dalis (tenka ne tik dirbti, bet užsiimti vaiko priežiūra, jo lavinimu), tėvo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą (neskiria laiko vaiko priežiūrai, ugdymui ir pan.), jo nusišalinimą nuo kasdienės vaiko priežiūros, tai, kad jis vaiko poreikių neginčijo, siekiant užtikrinti pirmiausia vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, taip pat protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymas privalo būti teikiamas už kiekvieną einamąjį mėnesį.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustačius, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo šalių sūnui, tenkintinas ir reikalavimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir D. R. iš atsakovo T. R. priteistina 3 744 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina J. R. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios naikintinos, įsiteisėjus šiam sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (118 Eur), išlaikymo priteisimo (234 x 12 x 0,03) iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 152 Eur ((118 +84) x 0,75) Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Remiantis į bylą pateikta minėtos tarnybos 2022 m. rugsėjo 28 d. pažyma, valstybė patyrė 243,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas sprendžia, kad visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir, tenkinus ieškinį visa apimtimi, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visa apimtimi, įvertinus, kad išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovui, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovui išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, su procesiniu dokumentų siuntimu susijusios išlaidos, žyminis mokestis – mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokant žyminio mokesčio išlaidas (152 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5660. Mokant išlaidas už valstybės patirtas atstovavimo išlaidas (243,40 Eur) nurodomas įmokos kodas – 5630. Mokant išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu (8,96 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5662

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas J. R. ir T. R. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. R. palikti pavardę – „R.“, atsakovui T. R. – „R.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 3 744 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti ieškovę J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,40 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 40 ct) išlaidų už valstybės patirtas atstovavimo išlaidas.

Priteisti valstybei iš T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Išaiškintini, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (įmokos kodas – 5630), su procesiniu dokumentų siuntimu susijusios išlaidos (įmokos kodas – 5662), žyminis mokestis (įmokos kodas – 5660) – turi būti sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, o į bylą pateikiami tai patvirtinantys įrodymai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.