Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-185/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-13
Bylos Nr.
2A-185/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė
Ieškovas
G. B., P. J.
Atsakovas
Z. J.
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai Rokiškio psichiatrijos ligoninei, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Romandas Gabalis
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-185/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.6; 44.5.2.16 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovės G. B. atstovui advokatui Romandui Gabaliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215-267/2006 pagal ieškovų G. B. , P. J. , atstovaujamo įstatyminės atstovės G. B. , ieškinį atsakovui Z. J. , tretiesiems asmenims viešajai įstaigai Rokiškio psichiatrijos ligoninei, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl fizinio asmens nužudymu padarytos žalos atlyginimo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. sausio 26 d. teismui paduotas ieškovės G. B. ir nepilnamečio P. J. , atstovaujamo globėjos G. B. , ieškinys, kuriuo prašoma priteisti nepilnamečiui ieškovui P. J. išlaikymą iš atsakovo Z. J. kas mėnesį mokamomis 125 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki P. J. pilnametystės, taip pat priteisti ieškovui P. J. 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 28 800 Lt turtinės žalos atlyginimo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovei G. B. 7 992,75 Lt laidojimo išlaidų ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas Z. J. 2004 m. liepos 12 d. nužudė ieškovės dukrą R. B. , kuri buvo nepilnamečio ieškovo P. J. motina. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi konstatuota, kad atsakovas Z. J. įvykdė visuomenei pavojingą veiką negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Ieškinio pareiškime teigiama, kad šia neteisėta atsakovo veika ieškovams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškinyje pažymėta, kad nors Z. J. buvo pripažintas nepakaltinamu, jo civilinis veiksnumas ir teisnumas nėra įstatymo nustatyta tvarka apriboti, todėl egzistuoja pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, jis privalo atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškinio pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad turtinę žalą sudaro ieškovės G. B. turėtos žuvusiosios laidojimo išlaidos – 2 633,75 Lt, išlaidos paminklo pastatymui – 5 359 Lt, motinos netekusio P. J. negautos pajamos dėl maitintojo netekimo – 28 800 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Z. J. ieškovei G. B. 15 359 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui P. J. 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas civilinės bylos dalį dėl 2 633,75 Lt laidojimo išlaidų ir išlaikymo nepilnamečiui P. J. priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovo Z. J. neteisėtais veiksmais ieškovams G. B. ir P. J. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ką patvirtina prijungtų baudžiamosios bylos Nr.1-71-64/2005 ir civilinės bylos Nr. 2-33-440/2006 medžiaga.

Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytos trys būtinosios sąlygos atsakovo Z. J. civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str., 6.250 str.) ir priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Teismas pažymėjo, kad būtina pasisakyti dėl atsakovo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės G. B. dukrą ir ieškovo P. J. motiną R. B. nužudęs Z. J. baudžiamojoje byloje pripažintas nepakaltinamu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, kuri įstatymo numatytais atvejais atsiranda ir be kaltės. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad asmuo neatsako už nepakaltinamumo būsenoje padarytą žalą, kadangi CK 6.268 straipsnyje yra nustatytos specialios teisės normos, numatančios galimybę atlyginti tokio asmens padarytą žalą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiųjų asmenų ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas pripažino, jog tikslinga priteisti iš atsakovo Z. J. dalį prašomo žalos atlyginimo. Teismo nuomone, ieškovės G. B. prašymas priteisti turtinę žalą – turėtas išlaidas paminklui, tenkintinas visiškai. Teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys prašomą priteisti turtinės žalos dydį šioje reikalavimo dalyje (paminklas jau pastatytas, sudaryta sutartis su paminklų dirbtuvių savininku, kuriam mokama už paminklą kiekvieną mėnesį po 90 L). Teismas pažymėjo, kad G. B. dėl dukters smurtinės mirties patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, yra senyvo amžiaus, nedarbinga, rūpinasi be tėvų globos likusiu mažamečiu anūku Pijumi, atsakovas Z. J. yra gydomas ir išlaikomas valstybės, jam mokama invalidumo pensija – 429, 93 Lt, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti iš Z. J. visišką nuostolių, susijusių su paminklo nužudytajai R. B. pastatymu, atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad civilinės bylos dalis dėl 2 633,75 Lt laidojimo išlaidų ir išlaikymo nepilnamečiui P. J. priteisimo nutrauktina, kadangi ieškovė atsisakė šių reikalavimų ir teismas jų atsisakymą priėmė.

Teismas nurodė, kad nepilnametis P. J. dėl motinos mirties neteko 150 Lt pajamų kiekvieną mėnesį, kuriuos jo išlaikymui skirdavo R. B. , tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, jog nuo 2004 m. liepos 28 d. P. J. išlaikymui yra mokama 4 MGL dydžio, t. y. 500 Lt vaiko globos pašalpa, kuri viršija prašomą priteisti žalos atlyginimą netekus maitintojo. Be to, P. J. mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, kurios dydis 118,89 Lt. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimas priteisti P. J. 28 000 Lt žalos atlyginimą netekus maitintojo, prieštarauja CK 6.284 ir 6.290 straipsnių nuostatoms ir negali būti tenkinamas.

Teismas pripažino, kad R. B. smurtinė mirtis sukėlė jos motinai ir mažamečiui sūnui dideles dvasines kančias ir išgyvenimus. Labiausiai tai paveikė mažametį nužudytosios sūnų P. J., kuris neteko abiejų tėvų globos. Ieškovui P. J. diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, jis jaučiasi nesaugus. Dėl neigiamų vaiko atmintyje išlikusių prisiminimų, slypinčio vidinio pykčio, ieškovas P. J. konsultuojamas Akmenės rajono Psichikos sveikatos centre. Patirtas stresas paveiks tolimesnę vaiko sveikatą, adaptaciją visuomenėje. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas Z. J. savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovams neturtinę žalą. Teismo nuomone, ieškiniu prašoma priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma, įvertinus pažeistas vertybes ir sukeltas pasekmes, nėra per didelė ir būtų teisinga kompensacija ieškovei ir jos globojamam mažamečiui anūkui už patirtus išgyvenimus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad žalą padarė asmuo, negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės. Teismo sprendime pažymima, kad atsakovas Z. J. iki pavojingos veikos padarymo sirgo lėtine psichikos liga. Ir G. B. , ir jos dukra R. B. žinojo apie Z. J. ligą, tačiau nepasirūpino, kad šis būtų pripažintas neveiksniu ir tinkamai gydomas. Teismo nuomone, psichikos liga sergančio asmens artimųjų nerūpestingumas turėjo tiesioginę įtaką žalai atsirasti, todėl neturtinė žala mažintina, priteisiant G. B. 10 000 Lt, o P. J. - 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra gera. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas įvertino ir aplinkybę, kad nors bylinėjimosi eigoje atsakovas Z. J. perleido tretiesiems asmenims jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą neskelbtini duomenys, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyrius Z. J. moka 429,93 Lt dydžio invalidumo pensiją. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad dalį gaunamų lėšų atsakovas privalo skirti jo padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. B. , kartu atstovaujanti ir nepilnametį ieškovą P. J., prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą. Ieškovė prašo padidinti jai priteistą iš atsakovo Z. J. žalos atlyginimą iki 50 000 Lt neturtinės žalos bei iki 5 359 Lt turtinės žalos; padidinti iš atsakovo Z. J. priteistą ieškovui P. J. neturtinės žalos atlyginimą iki 50 000 Lt. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismo išvados dėl atsakovo turtinės padėties yra nepagrįstos. Nurodoma, kad atsakovas po nusikaltimo padarymo, vengdamas atsakomybės, perleido jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises savo artimiesiems. Pažymima, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei G. B. tik 10 000 Lt, o ieškovui P. J. tik 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl skundžiama sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turėtų būti pakeista.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad jis sutinka su apeliacinio skundo dalimi dėl priteistinos neturtinės žalos ieškovui P. J. padidinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo ribas, neanalizuodamas tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tiriant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas negali savo iniciatyva išplėsti skundo argumentų ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis priteista iš atsakovo Z. J. ieškovei G. B. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui P. J. – 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovams priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pakankamai pagrįstos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinė žala pasireiškia nenaudingu asmeniui poveikiu, kuris yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti į tai, kad civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio poveikio priemonė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Pažymėtina, kad įstatymas numato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Šie kriterijai yra apibrėžiami konkrečiais vertinamaisiais požymiais: žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdžiu, individualiomis nukentėjusiojo savybėmis (amžius, profesija ir kt.). Šiuos kriterijus taip pat lemia būtinumas vadovautis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais įvertinant konkrečią faktinę situaciją.

Ieškovės G. B. dukrą ir ieškovo P. J. motiną R. B. nužudęs Z. J. buvo pripažintas padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką, tačiau pripažintas nepakaltinamu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatyme numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir žalą padariusiems fiziniams asmenims, kurie negali suprasti savo neteisėtų veiksmų reikšmės ar jų valdyti. CK 6.268 straipsnyje numatyti konkretūs atvejai, kuomet iš veiksnaus fizinio asmens, padariusio žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti priteisiamas padarytos žalos atlyginimas. Pagal minėtą straipsnį veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą paprastai neatsako, tačiau jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens. CK 6.268 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo turtinės padėties yra nepagrįstos. Į bylą pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus raštas patvirtina, kad Z. J. yra mokama 429,93 Lt dydžio invalidumo pensija (b. l. 127), VĮ Registrų centro duomenimis Z. J. nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 133). Dėl visuomenei pavojingos veikos padarymo atsakovui Z. J. taikoma priverčiamoji medicininio poveikio priemonė - stacionarinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dėl šios priežasties atsakovas yra išlaikomas valstybės. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad pareiškus atsakovui Z. J. pretenzijas dėl neteisėta veika padarytos žalos, šis sudarė sąlygas jam priklausantį turtą perleisti kitiems asmenims, tuo siekiant išvengti galimų nepalankių turtinių pasekmių. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavo tiek ieškovų, tiek jiems žalą padariusio atsakovo turtinę padėtį, tinkamai įvertino bylos duomenis dėl atsakovo turto, lėšų, materialinio apsirūpinimo, todėl turėjo pagrindą konstatuoti, kad tokio pobūdžio aplinkybės šioje byloje turi įtaką sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra pažymėta, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Nors teismas išsamiai analizavo bylos šalių turtinę padėtį ir padarė išvadas, jog ji turi tam tikrą įtaką neturtinės žalos dydžiui, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismo apsisprendimą iš esmės sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nulėmė argumentai, susijęs su tuo, kad ieškovė G. B. ir žuvusioji jos duktė R. B. , žinojusios apie atsakovo psichikos sutrikimus, nepasirūpino jo tinkamu gydymu ar pripažinimu neveiksniu. Šią aplinkybę teismas vertino kaip atsakovo artimųjų nerūpestingumą, turėjusį tiesioginę įtaką žalos atsiradimui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti sumažintinas dėl psichikos liga sergančio asmens artimųjų nerūpestingumo, turėjusio tiesioginę įtaką žalai atsirasti, yra nepagrįsti. Atsakovas ir R. B. , iki jos žūties kartu gyveno apie 10 metų, santuokos nebuvo sudarę. Byloje nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, kad žuvusioji R. B. būtų turėjusi pakankamai žinių ir informacijos, subjektyvios patirties ir gebėjimų, galėjusių suformuoti jos valinį ketinimą inicijuoti savo sugyventinio ir vaiko tėvo pripažinimo neveiksniu procedūrą. Byloje nėra įrodymų, kad žuvusioji galėjo turėti tokią įtaką ar poveikį sugyventiniui, kad drįstų imtis jo pripažinimo neveiksniu procedūros. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė G. B. neturėjo pareigos imtis veiksmų, jog atsakovas Z. J. būtų pripažintas neveiksniu bei tinkamai gydomas. Ieškovės G. B. nei faktiniu, nei teisiniu pagrindais negalima pripažinti artimu atsakovui žmogumi jo šeimos aplinkoje. Neaišku, kokiais kriterijais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės nerūpestingumo, pasireiškusio jos nesirūpinimu, kad atsakovas būtų pripažintas neveiksniu asmeniu. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad galimas atsakovo pripažinimas neveiksniu būtų leidęs išvengti žalos atsiradimo. Asmens pripažinimas neveiksniu savaime nereiškia tokio asmens pripažinimo visuomeniškai pavojingu ir jo izoliavimo nuo visuomenės ar atskirų asmenų. Prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-71-64/2005 2005 m. gegužės 6 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti Z. J. psichinės būsenos ekspertizę atlikusios ekspertės paaiškinimai (tos bylos lapai 225-226), be kita ko, nurodant, kad Z. J. galėjo būti pavojingas, jo elgesys neprognozuojamas, tačiau kol nebuvo įvykdyta nusikalstama veika, nebuvo galima to nustatyti. Niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė G. B. ir žuvusioji jos duktė nepasirūpino tinkamu Z. J. gydymu. Minėtoje baudžiamojoje byloje esančiame teismo Psichiatrinės, psichologinės, narkologinės ekspertizės akte (tos bylos lapai 189-191) yra nurodoma, kad dėl psichinės būsenos sutrikimų Z. J. nuolat (daug kartų) buvo gydomas dar nuo 1999 m., jam buvo paskirti įvairūs medikamentai, kad Z. J. pastoviai ir reguliariai lankėsi Psichikos sveikatos centre, vartojo paskirtus vaistus. Ši informacija pagrįsta Z. J. medicininės dokumentacijos duomenimis. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad Z. J. gydymas būtų buvęs netinkamas ar nepakankamas, todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad ieškovė ar jos duktė objektyviai galėjo pasirūpinti, bet nesirūpino efektyviu Z. J. gydymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad mažamečio ieškovo P. J. atžvilgiu neturtinės žalos mažinimas motyvuojant kitų asmenų nerūpestingumu, kiek tai susiję su atsakovo Z. J. veiksnumo apribojimu ar šio asmens gydymu, aplamai būtų nelogiškas.

Teisėjų kolegija, kaip jau pažymėta, sutikdama su atsakovo Z. J. turtinės padėties vertinimu, konstatuoja, kad nėra pagrindo visiškai tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus. Įvertinusi dėl atsakovo Z. J. neteisėtų veiksmų ieškovams atsiradusius negrįžtamus negatyvius padarinius, ieškovams sukelto emocinio sukrėtimo, jų patirto ir patiriamo dvasinio skausmo, kančių ir išgyvenimų mastą bei pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad bus protinga, teisinga ir sąžininga pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą neturtinės žalos atlyginimą ieškovei G. B. padidinti iki 20 000 Lt, ieškovui P. J. – iki 40 000 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. aukščiau nurodytu dydžiu padidinti ieškovams priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas fiksuojamas iš dalies kitaip formuluojant jo rezoliucinę dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį suformuluoti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Z. J. (asmens kodas neskelbtini duomenys, gyvenančio neskelbtini duomenys) ieškovei G. B. (asmens kodas neskelbtini duomenys, gyvenančiai neskelbtini duomenys) 25 359 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis litus) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo Z. J. (asmens kodas (neskelbtini duomenys, gyvenančio neskelbtini duomenys) ieškovui P. J. (a/k neskelbtini duomenys, gyvenančiam neskelbtini duomenys) 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinę bylą ieškinio dalyje dėl 2 633,75 Lt laidojimo išlaidų ir išlaikymo nepilnamečiui P. J. priteisimo nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“Teisėjai Danutė MilašienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis