Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, nedalyvaujant J. S. (J. S.), išnagrinėjęs J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog J. S. 2012-05-08 vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 41 km/h ir norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, susitarė su A. K. (A. K.), kad jis prisiimtų atsakomybę už J. S. padarytą pažeidimą, todėl J. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str.

J. S. tinkamai pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jis į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant (ATPK 272 str.).

ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 str.).

Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisės pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bet vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu.

ATPK 187² str. nustatyta, jog melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Pažymėtina, jog ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina J. S. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187² str., padarymo. Analizuojant ATPK 187² str. įtvirtintos teisės normos turinį bei aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su ATPK 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Nagrinėjamoje atveju iš byloje esančių duomenų - vyriausiosios tyrėjos V. R. tarnybinio pranešimo (b.l. 9), J. S. paaiškinimo (b.l. 10), A. K. paaiškinimo (b.l. 11) nustatyta, jog J. S. pažįstamų žmonių kompanijoje papasakojus, kad vairuodamas transporto priemonę padarė administracinės teisės pažeidimą, vienas iš asmenų pasisiūlė padėti išvengti atsakomybės ir prisiimti kaltę, t.y. nenustatyta, jog J. S. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas išvengti atsakomybės. Be to, ne J. S. nuvyko į policijos įstaigą ir pranešė apie tariamai pažeidimą padariusį asmenį, o pats A. K. atvyko į policiją ir papasakojo apie tariamai jo padarytą pažeidimą. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, jog J. S. buvo pasirašytinai įspėtas apie gręsiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą, nebuvo supažindintas su pareiga duoti teisingus paaiškinimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia J. S. kaltės padarius nusižengimą, numatytą ATPK 187² str., t.y. neįrodytas pažeidimo subjektyviosios pusės elementas – tyčia, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. S. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veikoje ATPK 187² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. yra nustatyta asmens, patraukto atsakomybėn, teisė į gynybą, todėl jis gali imtis įvairių veiksmų gindamasis bylos procese, net ir duoti melagingus parodymus. Pažymėtina, jog ne tik baudžiamajame procese, bet ir administraciniame procese parodymų davimas yra ne kaltinamojo/administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga, o teisė. Teismo nuomone, ATPK 187² str. numatyta atsakomybė negali būti taikoma asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, atžvilgiu, kadangi ATPK nėra numatyta minėto asmens atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus ar už melagingų parodymų davimą, todėl J. S. atžvilgiu neturėjo būti pradėtas administracinis procesas dėl nubaudimo pagal ATPK 187² str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-3605-792/2012 J. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.