- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- I-10035-790/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04374-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2011-07-15 iki 2012-12-22 perpildytose, šaltose, drėgnose kamerose, kuriose trūko oro, buvo tamsu, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. Vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos 76:1999 6.15 punkte, pagal kurį vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m ploto. Pareiškėjo nuomone, minimalaus gyvenamosios patalpos ploto sumažinimas teisės aktuose iki 3,6 kv. m yra bausmės sugriežtinimas, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kamerų plotą papildomai ribojo jose įrengti dviaukščiai gultai, stalas ir sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, gamtinius reikalus atlikti visų akivaizdoje ir tai žemino jo orumą. Pareiškėjas teigė neturėjęs jokių galimybių judėti ar sportuoti, o apšvietimo trūkumas pakenkė jo akims, be to, rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Asmens apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis, pareigūnai elgėsi netinkamai, nuolat provokavo. Pareiškėjas teigė, kad dėl Lukiškių TI-K padarytų pažeidimų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, nuolat jaučia baimę ir apatiją.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 89).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 10-18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-07-15 iki 2012-12-22. Kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, o dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo vietas. Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras, stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis jie būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Suimtieji į kameras uždaromi laikantis suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) išduodamas į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėtina tai, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu, tai atitinka reikalavimus. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, be to, nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Anksčiau šias paslaugas teikė UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, todėl jo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl Lukiškių TI-K nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 80).
Proceso šalims į teismo posėdį neatvykus, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Dėl per mažo gyvenamojo ploto.
Iki 2010 m. balandžio 11 d. pataisos įstaigose vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto klausimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 2.2 punktu HN 76:1999 pripažinta netekusia galios. Kadangi pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012 m. kovo 27 d., jam taikytina nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma), kurioje minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nenustatyti. Minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsakovo atsiliepimo turinio (b. l. 10-18) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais buvo laikomas kamerose Nr. 105, 359, 111, 307, 296, 109, 146, 119, 404, 113, 280, 337, 340, 110, 275, 312, 310, 316, 266, 332, 336, 263, 311. Laikotarpiu nuo 2011-07-19 iki 2012-12-19 pareiškėjo kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų ir svyravo nuo 1,50 kv. m iki 3,59 kv. m, išskyrus 2011-09-28 rytą, 2011-11-16–2011-11-23, 2011-11-24 rytą, 2011-11-25, 2011-12-28–2011-12-29 rytą, 2012-02-09 rytą, 2012-03-08, 2012-03-22 rytą, 2012-04-17 rytą, 2012-04-30–2012-05-01, 2012-05-02 rytą, 2012-06-05 rytą, 2012-07-17 rytą, 2012-07-19 rytą, 2012-07-24, 2012-07-31 rytą, 2012-08-14–2012-08-15, 2012-08-17 rytą, 2012-08-20 rytą, 2012-11-08 rytą, 2012-11-13 rytą, 2012-11-20 rytą, 2012-12-06–2012-12-07 rytą, kuomet pareiškėjui kameroje tenkantis plotas atitiko nustatytus reikalavimus. Viso pareiškėjas buvo laikomas 434 dienas ir 20 nepilnų dienų kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.
Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus ir kalintų asmenų skaičių. Pastebėtina, kad šie duomenys užfiksuoti kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 19-20). Taigi, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad daugeliu atvejų pareiškėjui tenkantis kameroje plotas buvo žymiai mažesnis, nei minimalus, o tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog kamerose buvo taip mažai vietos, kad jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti.
Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01).
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo žymiai pažeista, jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pakankamai ilgą laiką kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo gerokai mažesnis nei 3,6 kv. m ploto, teismas konstatuoja neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas privatumas, tai labai žemino jo orumą.
HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 16.5. punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovas atsiliepime į skundą teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara, tai patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-10 patikrinimo aktas (b. l. 83-84), tačiau, teismo vertinimu, tai neužtikrina asmens privatumo, todėl laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.
Pagal HN 76:2010 6, 13 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra, HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65, šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 (26 punktas). Pagal HN 76:2010 22 punktą, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentų, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta - ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).
Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų metu (b. l. 39-41, 42-44, 45-46, 47-48, 49-50, 51-52, 53-55, 56-64, 65-66, 67-69, 70-71, 72-74, 80-82, 83-84) nustatyta, kad ne visuomet buvo laikomasi santykinės oro drėgmės ir apšvietimo reikalavimų. Dieninė apšvieta atitiko reikalavimus kamerose Nr. 312 (2012-08-10 patikrinimas (b. l. 80-82) ir 2012-09-06 patikrinimas (b. l. 56-64)), Nr. 307 ir Nr. 311 (2011-07-13 patikrinimas (b. l. 42-44)), naktinė apšvieta buvo tinkama kameroje Nr. 404 (2012-08-27 patikrinimas (b. l. 72-74)), tačiau 2011-08-16 patikrinimo aktu (b. l. 45-46) buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 307 (pareiškėjas laikytas 2011-08-31–2011-09-21) per maža dirbtinė apšvieta, o kameroje Nr. 311 (pareiškėjas laikytas 2012-11-27–2012-12-19) konstatuotas natūralaus apšvietimo reikalavimų pažeidimas. 2012-09-06 patikrinimo aktu (b. l. 56-64) bei 2012-08-27 patikrinimo aktu (b. l. 72-73) naktinės apšvietos reikalavimų neatitikimas konstatuotas ir kameroje Nr. 312 (pareiškėjas laikytas 2012-06-26–2012-08-15 laikotarpiu). Nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo argumentus, jog kamerose buvo blogas apšvietimas ir tai pripažintina HN 76:2010 22 punkto reikalavimų pažeidimu.
Santykinės oro drėgmės reikalavimai nebuvo pažeisti kamerose Nr. 307 ir Nr. 311 (2011-07-13 patikrinimas (b. l. 42-44)), Nr. 404 (2011-12-27 patikrinimas (b. l. 51-52) bei 2012-08-27 patikrinimas (b. l. 72-74)) Nr. 312 (2012-09-06 patikrinimas (b. l. 56-64) bei 2012-08-27 patikrinimas (b. l. 72-74)) ir kameroje Nr. 111 (2012-08-27 patikrinimas (b. l. 72-74)). Tačiau santykinės oro drėgmės reikalavimų pažeidimas nustatytas 2011-09-01 patikrinimo aktu kameroje Nr. 404 (pareiškėjas laikytas 2011-11-16–2011-11-25, b. l. 49-50). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad kamerose jautėsi drėgmė ir tai neatitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimų.
HN 76:2010 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, vadovaujantis HN 76:2010 56 punktu, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių.
Lukiškių TI-K kameros Nr. 404 (pareiškėjas laikytas 2011-11-16–2011-11-25) 2011-09-01 patikrinimo metu nustatyta, kad siena prie lango yra pajuodavusi, sudrėkusi, vietomis atsilupę dažai, ant lubų ir sienų matosi pelėsis (b. l. 49-50). 2012-08-27 patikrinimo metu (b. l. 72-73) nustatyta, kad kameroje Nr. 312 (pareiškėjas laikytas 2012-06-26–2012-08-15) nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, atšokęs tinkas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, pažeidžiant HN 76:2010 56 ir 62 punktų reikalavimus, nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis.
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 39-41, 42-44, 45-46, 47-48, 49-50, 51-52, 53-55, 56-64, 65-66, 67-69, 70-71, 72-74, 80-82, 83-84) matyti, kad buvo tiriama kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitinkamais laikotarpiais, būklė ir jose esančios gyvenimo sąlygos. Vėdinimo neatitikimai HN 76:2010 nustatytiems reikalavimams tikrintose kamerose nebuvo konstatuoti, priešingai, nustatyta, kad kamerose Nr. 307, 311, 404, 110, 312, 111 (b. l. 43, 49, 57, 63, 68, 73, 81) vėdinimas vyko pro langą. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta ir oro temperatūros reikalavimų neatitikimai, 2012-09-06 patikrinimo (b. l. 56-64) ir 2011-09-01 patikrinimo (b. l. 49-50) metu oro temperatūra buvo tinkama kamerose Nr. 312 Nr. 404. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 24 ir 26 punktų reikalavimų pažeidimo fakto.
Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti, 2012-08-27 patikrinimo akte konstatuota, kad kameros Nr. 312, 404, 111 tvarkingos.
Teismas nevertina kamerose Nr. 105 ir 110 patikrinimo aktais (b. l. 39-41, 53-54, 56-64) nustatytų pažeidimų, kadangi nurodytose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vos po kelias valandas, todėl jie dėl savo trumpalaikiškumo pripažintini minimaliais, neįtakojančiais pareiškėjo teisių pažeidimo.
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K neturėjo jokių galimybių judėti ar sportuoti. Pagal HN 76:2010 11 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nekonkretizavo, nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis nebuvo užtikrinta jo teisė pasivaikščioti gryname ore, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją su nusiskundimais dėl šio pažeidimo, tuo tarpu atsiliepime į skundą nurodyta, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama pasivaikščioti kiemelyje. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentą, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė judėti ar sportuoti, atmeta kaip nepagrįstą.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) 96 punktą, suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis yra sudaromos pagal galimybes, t. y., laisvės atėmimo vietos institucijai pareiga užtikrinti nuteistiesiems galimybę sportuoti nėra reglamentuota. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaromos sąlygos pasinaudoti sporto kiemeliu. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-10-14 pažymoje Nr. 24-6091 (b. l. 22) nurodyta, jog pareiškėjas sportuoti buvo išvestas 2011-09-16 bei 2012-07-02, o 2012-04-19 eiti sportuoti atsisakė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui galimybė sportuoti Lukiškių TI-K yra užtikrinama ir pareiškėjo teisų pažeidimo šiuo atveju konstatuoti nėra teisinio pagrindo.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K rūkantys asmenys yra laikomi kartu su nerūkančiaisiais, tačiau nenurodė, kad šiuo būdu buvo pažeistos būtent jo teisės, t. y. kad jis buvo laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl tokio pažeidimo jo atžvilgiu, todėl šiuo atveju, pareiškėjo nusiskundimas, kad rūkantys asmenys Lukiškių TI-K buvo laikomi kartu su nerūkančiais, laikytinas bendro pobūdžio, nesietinas su pareiškėjo individualiai patirtais išgyvenimais bei neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.
Pagal HN 76:2010 54 punktą, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir kt.), asmenys daiktus turi susidėti į purvinas dėžes, tačiau nekonkretizavo, kuriose kamerose nebuvo laikomasi švaros reikalavimų, todėl tokie nusiskundimai, kaip abstraktaus pobūdžio nepatvirtina atsakovui nustatytos pareigos nevykdymo. HN 76:2010 54 punktas nereglamentuoja dėžių, kuriose laikomi daiktai asmens apžiūros metu, stovio, jos nelaikytinos įrenginiais ar baldais, kurių švaros palaikymas yra privalomas Lukiškių TI-K, todėl pareiškėjo argumentai dėl purvinų dėžių patikrinimo kamerose atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi.
Dėl žalos atlyginimo.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas įrodinėja, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiktų nustatytus reikalavimus ar jam būtų buvęs užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytasi apšvietimo, santykinės oro drėgmės reikalavimų, laiku konstatuotas paprastojo remonto reikalingumas, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio intensyvumo, jog yra pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia pakankamai ilgą pažeidimų trukmę ir pobūdį – pareiškėjas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas 434 paras bei 20 nepilnas dienas, kamerų perpildymas buvo žymus, nes kai kuriais atvejais pareiškėjui teko daugiau nei dvigubai mažesnis plotas, nei nustatytas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjo Lukiškių TI-K laikymo sąlygas blogino asmens privatumo reikalavimų nesilaikymas naudojantis sanitariniais mazgais, apšvietimo ir santykinės oro drėgmės reikalavimų pažeidimas, apgyvendinimas kamerose, kuriose neatliktas paprastasis remontas.
Atsakovas į bylą pateikė Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-10-14 pažymą Nr. 24-6091 (b. l. 22), kurioje nurodyta, kad būdamas gyvenamosiose kamerose Nr. 359, 307, 296, 404, 280, 337, 340, 275, 312, 310, 316, 266, 332, 336, 263 ir 311 su rašytiniais prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo 2011-07-19 iki 2012-11-27 į būrio viršininką nesikreipė. Byloje esančioje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, įtakotus atsakovo pažeidimais, nėra (b. l. 86-88). Tačiau šis faktas neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų. Kita vertus, pareiškėjo išdėstyti nusiskundimai daugiausia abstraktaus pobūdžio, deklaratyvūs, nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis, sudaromos sąlygos kamerose palaikyti švarą ir tvarką bei pasitelkiami tretieji asmenys, siekiant, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus. Nurodytus duomenis patvirtina atsiliepime į skundą išdėstyta informacija apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir jose buvusių asmenų skaičių. Aplinkybę, kad Lukiškių TI-K siekia palaikyti švarą kamerose, patvirtina Lukiškių TI-K sudarytos sutartys dėl buitinių kenkėjų naikinimo (b. l. 23-37). Byloje esantys grįžtamojo patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nustatyti pažeidimai pagal galimybes yra šalinami: apšvietimo trūkumų pašalinimas kameroje Nr. 307 ir Nr. 312 užfiksuotas 2011-10-27, 2012-09-10 ir 2012-10-18 patikrinimo aktuose (b. l. 47-48, 70-71), santykinės oro drėgmės pažeidimo kameroje Nr. 404 pašalinimas nustatytas 2011-12-27 patikrinimo aktu (b. l. 51-52), 2011-12-27, 2012-09-10 bei 2012-10-08 patikrinimų metu (b. l. 51-52, 67-68, 80-82) nustatyta, kad kamerose Nr. 404 ir Nr. 312 atliktas remontas.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 100 000 Lt suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiškėjui priteistas 11 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas buvo laikomas 1159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis; byloje A442-806-/2014 pareiškėjui priteista 10 700 Lt neturtinės žalos už 485 dienas ir pusdienį laikymą perpildytose kamerose; byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5 500 Lt suma už pareiškėjo laikymą perpildytose kamerose 227,5 paras; byloje Nr. A575-458/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymo sąlygų pažeidimus 292,5 paras; byloje Nr. A442-534/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis apie 290 parų; byloje Nr. A575-622/2014 priteista 8 900 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 438 paras; byloje Nr. A575-458/2014 7 000 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 292 paras; byloje Nr. A442-524/2014 priteista 6 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis 248,5 paras ir kt.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 8 000 Lt sumos priteisimas. Tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas neprieštarauja ir pareiškėjo skunde nurodytai teismų praktikai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A502-1774/2011, A502-913/2011, A146-1622/2012.
Lietuvos banko valdybos 2002-02-01 nutarimu Nr. 15 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-01 nutarimu Nr. 157 nuo 2002-02-02 nustatytas oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už 1 eurą. Šis perskaičiavimo kursas patvirtintas ir Europos Sąjungos Tarybos 2014-07-23 Reglamentu Nr. 851/2014, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 2866/98 dėl Lietuvai taikytino euro perskaičiavimo kurso, įsigaliosiančiu 2015-01-01 Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimą nustatyti atitinkamą piniginę prievolę, kurios sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, jos išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę, pagal kurią teismo paskirtos prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą nustatytina, kad pareiškėjui priteistina 8 000 Lt neturtinė žala, pritaikius perskaičiavimo kursą – 3,4528 Lt už 1 eurą ir suapvalinus, atitinka 2 316,96 EUR.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 8 000 (aštuonis tūkstančius litų, kas atitinka 2 316, 96 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.