- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- A18.-1147-564/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00595-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugpjūčio 30 d., 09 val. 30 min. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., 10 val. 25 min., G. V. būdama (duomenys neskelbtini), administratore, ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu neužtikrino, kad turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1473 (nauja redakcija nuo 2020-08-01, TAR, 2020-Nr.2020-16674) „Dėl paslaugų teikimo, prekybos, veiklos laisvalaikio ir pramogų vietose vykdymo būtinų sąlygų“ 1.1 p. reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
ANK 526 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 1.1 punkte nustatyta, kad vadovaudamasi 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies e punktu, 25 ir 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 10 straipsniu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. ir 2020 m. birželio 8 d. posėdžių pasiūlymus, 2020 m. birželio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo ir galimo tokio apribojimo panaikinimo ir siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. V. pripažino padariusi administracinį nusižengimą. Pripažino, jog protokole nurodytomis dienomis turgavietėje buvo pirkėjų, kurie nedėvėjo nosį ir veidą dengiančių priemonių. Teigė, jog ji neturėjo galimybės sukontroliuoti didelį žmonių srautą turgavietėje, pastebėjusi prekeivius nedėvinčius kaukės, juos įspėdavo, tačiau ne visi į įspėjimus sureaguodavo. Visi prekybininkai buvo supažindinti su pareiga dėvėti kaukes. Ėmėsi priemonių reikalavimui dėvėti veidą ir nosį dengiančias priemones užtikrinti-turgavietės teritorija buvo aptverta „Stop juosta“, prie įėjimų pakabinta informacija apie pareigą dėvėti šias priemones, ji pati ir kiti turgavietės darbuotojai vaikščiodami po turgavietę įpėdavo ir reikalaudavo pirkėjus dėvėti šias priemones. Po pirmojo policijos patikrinimo rugpjūčio 30 d , kai buvo įspėta dėl šio reikalavimo pažeidimo, apie tai pranešė turgavietės direktorei, buvo paskirti dar du darbuotojai, kurie vaikščiodami po turgavietę reikalaudavo pirkėjų dėvėti burną ir nosį dengiančias priemones. Tačiau ne visi pirkėjai paklausydavo, taip pat buvo didelis srautas pirkėjų ir visų sukontroliuoti neturėjo galimybės. Po antrojo patikrinimo buvo įrengti garsiakalbiai, per juos buvo skelbiama informacija., taip pat buvo sprendžiama dėl turgavietės uždarymo.
Nustatytų faktinių aplinkybių ir G. V., padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 20124924299, kuriame nurodoma pažeidimo esmė, laikas ir vieta (b. l. 1-2), Marijampolės AVPK Kalvarijos PK pareigūno tarnybiniai pranešimai (b. l. 3;4;7;21;24). E. D., Ž. V., A. B., R. S. administracinių nusižengimų protokolai (b. l. 10-20).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų (asmenų, nedėvinčių burną ir nosį dengiančių priemonių) skaičių, į tai, kad tapatūs pažeidimai buvo nustatyti ir po policijos įspėjimo, nebejotinai nustatyta, kad G. V., būdama (duomenys neskelbtini) administratore, nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinti, kad pirkėjai dėvėtų burną ir nosį dengiančias priemones. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymius.
G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo (ANK 35 str. 1d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).
Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad G. V. neneigė padariusi administracinį nusižengimą, jį pripažino, taip pat į tai, kad administracine tvarka nebausta, turi du nepilnamečius vaikus, yra neįgali, gaunamos pajamos nedidelės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlę, po pažeidimo nustatymo ėmėsi dar papildomų priemonių reikalavimams įgyvendinti, darytina išvada, kad dėl savo elgesio G. V. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ANK 526 str. 3d. numatytos net ir minimalios baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 526 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
G. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur ( penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą - 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20124924299. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK, G. V..