- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2-800-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01209-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- G. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, kuriame suformulavo reikalavimą priteisti 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio reikalavimą grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog kardomojo kalinimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje jam buvo suteiktos nekokybiškos odontologinės sveikatos paslaugos. Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje dirbantys ir sveikatos paslaugas teikiantys odontologai nesutiko su ieškovo prašymu taisyti jam gendantį dantį, dantį išsaugoti, priauginti danties implantą. Vietoj gydymo, minėtų įstaigų odontologines paslaugas teikiantys asmenys pašalino skaudančio danties šaknį. Ieškovas nurodo, kad jis įrodė visas būtinas civilinės teisinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltę. Ieškovas teigia, kad dėl gydytojų odontologų kaltės nesuteikiant tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, jam ir toliau genda sveiki dantys, ko pasėkoje dėl įsigalėjusio (duomenys neskelbtini) jis bijo prarasti visus sveikus dantis, kadangi įkalinimo įstaigose dirbantys gydytojai odontologai priima lengviausią sprendimą dantis šalinti, juos ištraukiant. Tai sąlygojo ieškovui ilgalaikę psichologinę depresiją, skausmą, pažeminimą. Tokiais neteisėtais įstaigose dirbančių odontologų veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertino 10 000 Eur suma (b. l. 6-10).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau sprendime ir Pravieniškių PNAK) atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, jog nesutinka su pareikštu reikalavimu. Pagal CK, deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių, kaltė. Teigia, jog ieškovas nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Pravieniškių PNAK atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu ar savo neveikimu pakenkė jam, priežastinio ryšio tarp kolonijoje dirbančių asmenų neteisėtų veiksmų ir įrodinėjamos neturtinės žalos, neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos sumos (b. l. 49, 50).
Atsakovės atstovė Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau sprendime ir Šiaulių TI) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštais reikalavimas nesutinka. Iš pateiktų į bylą išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad sveikatos paslaugos ieškovui Šiaulių TI buvo teiktos laikantis teisės aktų reikalavimų, užtikrinta tinkama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Atsiliepime teigia, kad jau pirmo apsilankymo įstaigoje metu, pacientui buvo rekomenduota šalinti likusią danties šaknį, sukeliančią skausmą, tačiau ieškovas rinkosi gydymą priešuždegiminiais vaistais. Odontologas, atsižvelgęs į paciento pasirinktą gydymo būdą, paskyrė antiuždegiminį gydymą antibiotiku Doxycilini bei Ibumetinu. Teigia, jog ieškovas nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų –neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir įrodinėjamos neturtinės žalos atsiradimo (b. l. 51, 52).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų nustatymo ir šias aplinkybes liudijančių įrodymų vertinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose gydytojo odontologo paslaugos ieškovui buvo teikiamos 2017 m. balandžio 10 d., 2018 m. liepos 18 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. gruodžio 9 d. (b. l. 14-17). Iš medicininiuose dokumentuose esančių įrašų turinio matyti, kad ieškovas G. I. pirmą kartą 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į laisvės atėmimo vietose dirbančius odontologus dėl skausmo žandikaulio srityje, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), pacientas nurodė, kad danties šaknį išsitrauks vėliau, prašė gydytojo paskirti danties gydymą analgetikais, jam buvo paskirti vaistai Doxycilini, Ibumetin. 2018 m. liepos 18 d. pacientas kreipėsi į odontologą dėl skausmo žandikaulyje, diagnozuota, kad nulūžęs dantis, šaknis paslanki kaule, rekomenduota šaknį šalinti, ieškovas šalinti atsisakė, prašė skirti vaistų, gydytoja paaiškino dėl galimų komplikacijų. Iš 2019 m. gegužės 9 d. įrašo ieškovo medicininėje kortelėje matyti, kad jis kreipėsi į odontologą dėl danties skausmo, įraše nurodoma, kad ieškovas šalinti danties šaknies nenori, nors žino, kad reikia, pacientui paskirtas medikamentinis gydymas. Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. įrašo matyti, kad ieškovas konsultavosi su odontologu dėl dantų būklės, protezavimo galimybių, jam suteikta konsultacija, nurodoma, kad protezavimas pagal esamą dantų būklę kontraindikuotas (negalimas). 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovas buvo apžiūrėtas odontologo, diagnozuota (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad šių dantų gydymas kontroindikuotinas (negalimas), dantis reikia šalinti. Pacientui ant dantų uždėta medikamentai-pasta Img.
Ieškovas G. I. dėl jo manymu netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. sausio 29 d. kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, prašė išieškoti 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Komisija 2020 m. kovo 20 d. sprendime Nr. S6-40 konstatavo, kad užtikrinant pareiškėjo sveikatos priežiūrą jo laikymo įstaigoje buvo laikomasi sveikatos priežiūros teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir buvo užtikrinta tinkama paslaugų kokybė, dėl ko Komisija ieškovo prašymą atlyginti neturtinę žalą atmetė. Ieškovas 2020 m. gegužės 6 d. pateikė teisme ieškinį atsakovei (b. l. 18), kuriame nesutinka su Komisijos sprendimu, prašoma teismo priteisti 10 000 Eur sumą žalai atlyginti.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kada gavo skundžiamą Komisijos 2020 m. kovo 20 d. sprendimą. Teismas, atsižvelgęs į tas aplinkybes, jog ieškovas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedalyvavo Komisijos posėdyje, jog skundą teismui dėl komisijos sprendimo teismui pateikė 2020 m. gegužės 6 d., t. y. per 46 dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo, vertina, kad ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto 30 dienų termino ieškiniui tokio pobūdžio byloje pateikti.
Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, teismas pažymi, kad pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau PTŽSAĮ). PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Ar pacientui suteiktos tinkamos (kokybiškos) medicinos paslaugos, teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių ir surinktų įrodymų, bei to pagrindu nustatytų aplinkybių visumą (CPK 185 straipsnis). Jei nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTŽSAĮ 3 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264 straipsnis, 6.283 straipsnis). Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų/nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama.
Išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, kad nepasitvirtino ieškovo nurodomi argumentai, jog teikiant jam medicinines paslaugas buvo padaryta diagnostinių ar gydymo klaidų, bei kad ieškovui buvo suteiktos laisvės atėmimo vietose nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 ir 13 straipsniuose numatyta, jog pacientas turi teisę į žalos atlyginimą tik tada, kai dėl netinkamai suteiktų, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pakenkiama paciento sveikatai, jis yra sužalojamas. Iš byloje surinktų išrašų iš medicininių dokumentų turinio teismas nustatė, kad G. I. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), išaiškintos galimos komplikacijos, siūloma pašalinti likusią danties šaknies dalį, diagnozuota (duomenys neskelbtini), išaiškinta, kad dantų gydymas pagal esamą padėtį negalimas, protezavimas negalimas, dantų liekanas reikia šalinti. Iš įrašų matyti, kad gydytojai išaiškino ieškovui dantų pažeidimo pobūdį, galimas pasekmes, o pats pacientas pasirinko tolesnį dantų gydymą, jam buvo skiriamas medikamentinis gydymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad netinkamai suteiktų medicininių paslaugų faktą ieškovas įrodinėja subjektyviais vertinimais ir savo pojūčiais, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įstatyme numatytų, leistinų įrodymų, leidžiančių daryti teismui pagrįstą įrodymais išvadą, kad odontologinės paslaugos jam suteiktos netinkamai, kad laisvės atėmimo įstaigose dirbę odontologai gydytojai pažeidė maksimalaus atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė ilgalaikį skausmą (pavyzdžiui, dokumentų, kad ieškovas kreipėsi pas gydytojus dėl neigiamų pojūčių, kad jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmo) ir kad tokie skausmai yra nulemti dėl netinkamai ieškovui suteiktų odontologinių medicininių paslaugų.
Kauno apygardos teismas, įvertinęs šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį ir esmę, prie jų pridėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog laisvės atėmimo vietose dirbę sveikatos priežiūros darbuotojai pažeidė teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir priimtinumo reikalavimus, o atsakovė paneigė savo kaltės prezumpciją (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Nurodomais motyvais teismas ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.283 straipsnis).
Valstybės turėtos išlaidos nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 260, 265, 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.