Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00142-2014-5

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2014 m. gruodžio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,

R. S.

teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės - R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutarties, kuria R. S., padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str., 284 str. 1 d., taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 6 d., apie 17.20 val., Panevėžyje, Klaipėdos g. 106 namo laiptinės patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyresniojo patrulio S. L. teisėtų reikalavimų nusiraminti, netriukšmauti, padėti rankose laikomus peilius, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino vyresniajam patruliui S. L., o būtent metė į nukentėjusįjį S. L. virtuvinį peilį, S. L. išvengus peilio smūgio, rankos kumščiu, kurioje laikė daiktą - galimai nulaužtą peilio rankeną, sudavė S. L. į galvą ties dešiniu antakiu, o S. L. ginantis, sudavė į kairės rankos plaštaką, tuo padarydamas S. L. pjautinę žaizdą dešinio antakio ir kairės plaštakos srityje, nežymiai jį sužalodamas;

Be to, jis, 2014 m. balandžio 30 d., apie 22.00 val., Panevėžyje, viešoje vietoje - prie Klaipėdos g. 104 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent suduodamas metaline lazda į automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. R., sulankstė ir įbrėžė automobilio kairės pusės galines dureles, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, J. R. priklausantį turtą 700 Lt vertės bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, po to tęsdamas savo veiką, 2014 m. balandžio 30 d., apie 22.20 val., Panevėžyje, viešoje vietoje - prie Klaipėdos g. 102 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent suduodamas metaline lazda į UAB „Lupra“ priklausančios parduotuvės „Kubas“ langą, sudaužė jo stiklą, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, UAB „Lupra“ priklausantį turtą 1167,11 Lt vertės bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje R. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

R. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi, nurodydamas, kad jam, savanoriškai besigydančiam tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, bei per pastaruosius penkis mėnesius nedarančiam jokių įstatymu uždraustų veikų, tinkama priverčiamosios medicinos priemonės rūšis būtų ambulatotinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

BK 98 str. 1 d. nustato, jog priverčiamosios medicinos priemonės teismo gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Pagal Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.88TPK-30/2014 išvadą R. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu. Nusikaltimų padarymo metu jis sirgo šia liga ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su R. S. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Rekomenduota R. S. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje psichiatrijos ligoninėje. Apibendrinant ekspertizės akto aprašomąją dalį, išvadoje taip pat nurodoma, kad tiriamasis pradėtas psichiatrų gydyti stacionaruose dar iki pilnametystės. Ne kartą stacionarizuotas dėl savęs žalojimo, suicidinių bandymų, agresijios kitų asmenų atžvilgiu. Diagnozuoti asmenybės sutrikimai, šizotipinis sutrikimas, alkoholio vartojimas. Stacionaruose yra elgęsis priešiškai kitų ligonių atžvilgiu, yra baigęs gydymą savo iniciatyva. Ambulatoriškai gydėsi nereguliariai, savo iniciatyva nutraukdavo vaistų vartojimą. Gydymui buvo skiriami benzodiazepinai, neuroleptikai, antidepresantai. Tiriamojo adaptacija visuomenėje sutrikusi: konfliktiški santykiai su tais asmenimis, su kuriais bendrauja, socialinių ryšių mažai, sutrikusi impulsų kontrolė – kartojasi destruktyvaus, agresyvaus elgesio epizodai, kurių metu tiriamasis dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio. Psichikos būsenoje vyrauja įtampa, labilios, nebrandžios, paviršutiniškos emocijos, nuoseklumo stokojantis mąstymas, disimuliacija, kritikos nebuvimas savo būklei, įvykdytos nusikalstamos veikos neigimas, formalus juridinių pasekmių suvokimas (b.l. 107).

Ekspertizės akto išvadas bei būtinumą R. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones teisiamajame posėdyje apylinkės teisme patvirtino ir teismo psichiatras ekspertas K. M.. Ekspertas papildomai paaiškino, jog R. S. būdingas mąstymo sutrikimas, logikos krypties stoka, šaltumas, abejingumas, dažna nuotaikų kaita su afektais. Tokio sutrikimo asmenys paprastai save laiko sveikais, neturi kritikos tai būklei, pyktis ir nerimas lengvai išprovokuojami. Padarę nusikalstamą veiką, kaltina kitus. R. S. vartoja alkoholį, nors sergant šia liga, alkoholis negalimas. R. S. gydę gydytojai paaiškino, kad tinkamam vaistų pritaikymui, būtina pacientą stebėti apie pusę metų, tačiau R. S. reguliariai pas gydytojus nesilanko. Gydytojai nelinkę R. S. išleisti iš gydymo įstaigos, nes jis, pakliuvęs į netinkamą aplinką, lengvai gali būti vėl išprovokuotas neteisėtam poelgiui.

Kaip matyti, R. S. padarytos veikos yra pavojingos kitų asmenų sveikatai. Anot gydytojų, jis lengvai išprovokuojamas neteisėtam poelgiui. Medicininiuose dokumentuose fiksuoti ir suicidiniai bandymai. Tai rodo, kad R. S. gali kelti realų pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Pagal eksperto paaiškinimą tinkamam vaistų parinkimui R. S. turi būti stebimas pusę metų, tačiau jis pas gydytojus lankydavosi nereguliariai, savo iniciatyva nutraukdavo vaistų vartojimą, vartojo alkoholį. Eksperto nurodytoms aplinkybėms patvirtinti Panevėžio apygardos teismas išsiuntė paklausimus R. S. gydančiai psichiatrei bei šeimos gydytojai. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro gydytoja psichiatrė G. P. 2014-11-17 raštu Nr. 441 P nurodė, kad R. S. ambulatorinio gydymo metu lankydavosi pas gydytojus psichiatrus nereguliariai, pasitaikydavo atvejų, kai R. S. savo iniciatyva nutraukdavo vaistų vartojimą., todėl nemano, kad yra galimybė ligonį gydyti ambulatorinio gydymo režimu. VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos direktorės pavaduotoja D. M. 2014-11-19 raštu Nr. S-11-950 nurodė, kad R. S. 2012-10-05, 2013-03-07, 2013-03-10, 2013-10-21 greitosios medicinos pagalbos vežtas į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių, kuriame kaskart būdavo konsultuojamas gydytojo psichiatro dėl diagnozių F21, F60.3, F10.0.

Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė R. S. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra teisinio pagrindo.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju ekspertų išvada ir paaiškinimai pagrindžia R. S. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtinumą, tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p.,

nutaria:

R. S., kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutartį palikti nepakeistą.