Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. L., jos atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,

išnagrinėjo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016-01-18 apie 11:18 val., S. Kerbedžio gatvėje, Panevėžyje, vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama iš antros eismo juostos į pirmą juostą, nedavė kelio pirma juosta, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 104 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 219.1, 220 punktų reikalavimus, po eismo įvykio nesustojo bei nuvažiavo nesupildžiusi eismo įvykio deklaracijų, nekvietusi policijos ir jos nesulaukusi, šiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų pažeidimų pripažino. Pripažino pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kad galėjo apgadinti transporto priemonę, pripažino pažeidimą ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau ji nepajuto kliudžiusi kitą transporto priemonę, nesuprato kas įvyko, kad sukėlė eismo įvykį, todėl nesuprato, kad iš jo pasišalina. Ji važiavo keliu prie sankryžos, jai buvo žalias šviesoforas, girdėjo kažkokį nedidelį garsą, tačiau pamanė, jog įvažiavo į duobutę, apsidairė į visus veidrodėlius ir nuvažiavo namo. Po kiek laiko atvažiavo į namus policijos pareigūnai. Mano, jog jei būtų pastebėjusi, kad kliudė kitą transporto priemonę, būtų sustojusi. Jai nebuvo jokio tikslo bėgti, ji buvo blaivi, automobilis draustas, techniškai tvarkingas, todėl pagrindo bėgti jai nebuvo. Ji nepamena kokia eismo juosta važiavo, o garsas buvo toks, kaip užvažiavus ant duobutės. Jeigu būtų pamačiusi sustojusią mašina, ji būtų sustojusi, bet šalia ji nieko nematė. Kai atvažiavo policija į namus jai parodė savo transporto priemonės apgadinimą - ruožą virš dešinės automobilio pusės galinio sparno. Tačiau, jeigu būtų neparodę, apgadinimų pati būtų nepastebėjusi. Ji žalos nepatyrė, automobilio neremontavo, apgadinimai nežymūs. Dėl pamesto galinio rato gaubto paaiškino, jog namuose pamatė, kad gaubto nėra, bet nesuprato kur ir kada jį pametė. Vairuoja 22 metus. Jos pajamos per mėnesį apie 270 Eur. Jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes rūpinasi pensinio amžiaus, sveikatos problemų turinčiais tėvais. Be to, jos darbo diena prasideda 5 val. ryte, o viešojo transporto nėra. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. L. atstovas advokato padėjėjas Dainius Mažylis paaiškino, kad nors A. L. ir prisipažįsta administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo kaip teisininko pareiga yra paprieštarauti tam, nes tam prieštarauja visa bylos medžiaga. Akivaizdu, jog pagal padarytos žalos dydį, automobilių apgadinimai yra nežymūs. Tie apgadinimai netrukdo eksploatuoti automobilių jų net neremontavus. Šios aplinkybės rodo, kad A. L. galėjo suvokti, tačiau yra didelė tikimybė, kad ji nesuprato, jog kliudė kitą automobilį. Policijos pareigūnas R. paaiškino, kad būna tokių atvejų, kad vairuotojas nesuvokia įvykio. Jis nebuvo visiškai įsitikinęs, kad A. L. privalėjo ir galėjo suvokti patį įvykio faktą. Liudytojas A. S. pradiniuose paaiškinimuose supykęs galėjo parašyti netiesą, o posėdyje neturėjo nurodyti šališkų paaiškinimų. Jis nurodė, kad smūgis nebuvo tiek stiprus, kad asmuo privalėjo suvokti patį automobilių kontaktą. Pateiktos charakteristikos ir kita rašytinė medžiaga liudija, kad A. L. buvo nevartojusi jokių svaiginančių medžiagų, automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą. Ji negalėjo rizikuoti tuo, kad ji turi teisę vairuoti, kurį jai yra būtina. A. L. naudoja automobilį darbinėje veikloje, vyksta į kitus miestus. A. L. charakterizuojama labai gerai. Rato gaubto nebuvimas - nieko neįrodo, nes nebuvo išsiaiškinta, ar šito įvykio metu tas gaubtas buvo pamestas, jis buvo sunaikintas. Mano, jog A. L. yra išteisintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Jeigu teismas manytų, kad vis dėlto A. L. yra kalta, tai yra visos prielaidos taikyti ATPK 30¹ str., prašo skirti baudą mažesnę negu vidutinio dydžio ir netaikyti jai specialiosios teisės vairuoti automobilį atėmimo, kaip jau buvo padaryat Panevėžio teismo nagrinėtose bylose A2.6-2163-902/2013, A2.6.-686-500/2013.

Nukentėjusioji L. S. 2016-03-04 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra „Audi A6“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), automobilio, kurį vairuoja jos sutuoktinis A. S., savininkė. Ji tuo metu dirbo, jai paskambino vyras ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis, kad pabėgo vairuotojas iš įvykio vietos ir jis laukia policijos. Matė automobilio apgadinimus, matėsi raudoni dažai nubraukimo vietoje. Žala padaryta 200,81 Eur, kurią atlygino draudimas. Automobilio neremontavo. Pretenzijų neturi. Sutiktų, kad būtų taikomas ATPK 30¹ straipsnis.

Liudytojas A. R. 2016-03-04 d. teismo posėdyje prašė vadovauti jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Dėl įvykio paaiškino, jog nuvykus į įvykio vietą kitos transporto priemonės vairuotojas teigė, kad persirikiuodama kita transporto priemonė, kliudė jo transporto priemonę ir nuvažiavo. Kontaktas jam buvo juntamas, nes tai matoma ir pagal transporto priemonių apgadinimus. Nubraukimas ir kontaktas nebuvo nežymus, todėl mano, kad kontaktas turėjo būti juntamas. Vairuotoja teigė, kad nejuto, tačiau mano, kad pagal tokius apgadinimus, kontaktą turėjo justi. Tą pačią dieną duomenų bazėje pagal valstybinius numerius surado automobilį ir nuvažiavo į pažeidėjo gyvenamąją vietą. Transporto priemonė buvo garaže, prie jo buvo A. L. tėvas. Transporto priemonės apgadinimai buvo švieži, jie atitiko abi transporto priemones. Įvykio vietoje buvo rastas rato gaubtas. Kitos transporto priemonės, nukentėjęs vairuotojas teigė, kad tas rato gaubtas nukrito nuo transporto priemonės, su kuria buvo kontaktas. Kai buvo nuvykę pas pažeidėją, vienas rato gaubtas buvo kitoks negu ant kitų ratų. Pažeidėjos tėvas pripažino, kad kai grįžo dukra, uždėjo kitą rato gaubtą. Įvykio vietoje rato gaubtas buvo sutraiškytas, likusi tik jo metalinė dalis, plastmasinės dalys. Rato gaubtas buvo užfiksuotas. Pati A. L. teigė, kad nesuprato, jog padarė avariją. Teigė, kad juto smūgį kažkurioje gatvėje, tačiau visai ne toje gatvėje ir sankryžoje, todėl nesupratusi ir išvažiavo. Būna praktikoje, kad žmonės nepajunta ir nesupranta kas įvyko.

Liudytojas A. S. 2016-04-01 d. teismo posėdyje paaiškino, jog negalėjo atvykti į posėdžius, nes buvo išvykęs į užsienį. Apie įvykį paaiškino, jog tą dieną apie 11 val. jis važiavo Kerbedžio gatve. Stovėjo sankryžoje, pirmoje juostoje, laukė kol užsidegs žalias šviesoforas. Pradėjus važiuoti, pirma juosta važiavo krovininis automobilis, liko tarpas, o raudonas automobilis, norėdamas persirikiuoti į pirmą juostą, jo nepraleido ir kliudė jo vairuojamą automobilį „Audi A6“. Jis sustojo ir įjungė avarines šviesas, o raudonas automobilis nuvažiavo nesustojęs. Jis smūgį juto, bet mano, kad raudono automobilio vairuotojas galėjo smūgio ir nejusti, nes nebuvo stiprus. Policijoje, savo pirminiuose parodymuose sakė, kad smūgis buvo stiprus, bet taip sakė, nes nežinojo ką reikia rašyti, jam pasakė pareigūnai. Jo pirminiai parodymai nėra tikslūs. Dėl rato gaubto paaiškino, jog toje vietoje daug primėtyta gaubtų, nematė ar nuo raudonos transporto priemonės nukrito rato gaubtas. Šios aplinkybės nepamena. Jo vairuojamas automobilis priklauso jo sutuoktinei L. S., bet automobiliu naudojasi jis. Automobiliui paskaičiuotą žalą 200 Eur atlygino draudimas. Buvo nežymiai įbrėžta ir įlenktas automobilio priekinis kairės pusės sparnas. Jokių pretenzijų A. L. neturi. Apgadinimai buvo nežymūs, automobilio neremontavo, nes tai netrukdo jo eksploatuoti.

Apžiūrėjus daiktinius įrodymus - A. L. transporto priemonę Mitusubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. paaiškino, kad automobiliui yra apie 15 metų. Po autoįvykio dešinės pusės galinio automobilio sparno neremontavo, nešlifavo. Po įvykio buvo tik baltas brūkšniukas. Nejuto, kaip, kur ir kada pametė rato gaubtą.

Apibendrindamas teismas sprendžia, jog, administracinėn atsakomybėn traukiama A. L. neneigia sukėlusi eismo įvykį ir apgadinusi automobilį (t. y. padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), tačiau nors ir sutinka, jos ji iš eismo įvykio pasišalino, tačiau tai padarė nesuvokdama, nesupratusi, kad padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos; ji teigia, jog nesuprato, kad kliudė kitą automobilį, manė, kad nedidelis garsas buvo dėl to, kad užvažiavo į duobę.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas mano, kad A. L. kaltė dėl eismo įvykio yra įrodyta, ir jos veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jos padarytas Kelių eismo taisyklių 104 punkto pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą. Be A. L. prisipažinimo, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jos kaltė šiuo jai inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu įrodyta byloje esančiu 2016-01-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-48810716-16 (5-6 b.l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (7-8 b.l.), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (9 b.l.), Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1 –ojo būrio vyriausiųjų patrulių 2016-01-18 tarnybiniais pranešimais (10-13 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (14,15 b.l.), byloje esančiu liudytojo A. S. paaiškinimu (17 b.l.) bei jo parodymais teismo posėdžio metu, apklausto teismo posėdyje liudytojo vyr. patrulio A. R., nukentėjusiosios L. S. parodymais, automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitusubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis (17 -24 b.l.), automobilio Mitusubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daiktinio įrodymo apžiūra 2016-03-25 d. teismo posėdyje (60-61 b.l.).

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Pagal 220 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kai tai padaryta tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, norėdamas taip elgtis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų, nukentėjusiojo, teismo posėdžių garso įrašus bei apžiūrėjęs transporto prieomonę, kurią vairavo administracinėn atsakomybėn traukiama A. L., teismas nustatė, kad A. L. persirikuodama apgadino transporto priemonę Audi A6. Tačiau teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad A. L. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsižvelgdamas į ištirtus įrodymus, teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti administracinė atsakomybėn traukiamos A. L. paaiškinimu, jog ji automobilių kontakto nejuto. Ši A. L. versija yra iškelta ir užfiksuota bylos medžiagoje nuo pat pradžių, t.y. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek jos paaiškinime protokolo surašymo metu (16 b.l.), tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (10-13 b.l.), nepaneigta liudytojo A. S. žodiniu paaiškinimu posėdžio metu. Teismas, tikrindamas šią A. L. versiją, perkeldamas posėdį į automobilių stovėjimo aikštelę, apžiūrėjo A. L. transporto priemonę Mitusubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (60-61 b.l.). Nustatyta, jog objektyviai matomi Mitsubishi Colt apgadinimai yra nežymūs ir jie nepaneigia A. L. teiginio, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus, dėl to jai nebuvo juntamas ir dėl to ji negalėjo suvokti, kad padarė eismo įvykį, su kuriuo ji yra susijusi. Todėl teismas remiasi A. L. versija kaip nepaneigta, laiko ją įrodyta bei daro išvadą, kad iš eismo įvykio A. L. išvažiavo nesuvokusi, jog jį padarė. A. L. nesiekė išvengti atsakomybės, ji nuvažiavo į namus ir niekur nesislapstė, kai atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas policijos pareigūnas A. R. patvirtino, kad ir surašant A. L. pradinį paaiškinimą, ji tiksliai negalėjo pasakyti, kurioje sankryžoje jai buvo girdimas kažkoks garsas, todėl nesupratusi ir išvažiavo. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog gatvėje guli užfiksuotas vėlinis lankas, galimai yra dalis nuo rato gaubto (22 b.l.). Tačiau nei pati A. L., nei vyr. patrulis A. R., nei kitos transporto priemonės vairuotojas A. S. nepatvirtino, jog ši dalis yra nuo A. L. vairuojamos transporto priemonės ir rato gaubtas nukrito būtent nuo transporto priemonių kontakto. Todėl teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta ir ja, priimdamas nutarimą, nesiremia. A. L. neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės: automobilį vairavo blaivi, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant tokioms aplinkybėms, A. L. veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., kadangi nebuvo nustatyta šio teisės pažeidimo sudėtis, subjektyvioji pusė. Priešingai, teismas daro išvadą, kad A. L. iš įvykio vietos pasišalino ne siekdama išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, e2AT-22-511/2016). Visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, (in dubio pro reo) turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. L. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, yra ta, kad ji nuoširdžiai gailėjosi dėl eismo įvykio (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, pažeidėjos asmenybę, teigiamai charakterizuojančią medžiagą (29-40 b.l.), jog jos atsakomybę sunkinančių nenustatyta, galiojančių nuobaudų neturi, neteista. Todėl A. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina nuobauda, numatyta sankcijos minimume (ATPK 30² str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. L. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16054633165.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.