- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-128-460/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičie, Savinijus Katauskas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- I. B., I. B.-K.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė, kolegijos teisėjai Savinijus Katauskas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovei I. B.–K., atsakovės atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B.-K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. B.-K.dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 28 000 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje su atsakove jiems gimė duktė. 2004-10-07 teismo sprendimu santuoka nutraukta ir priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai. Nuo 2004 metų spalio mėnesio ieškovas sumokėjo 28 000 Lt vaiko išlaikymui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-21 sprendimu konstatuota, kad ieškovas nėra A. tėvas, išlaikymo išieškojimas nutrauktas. Atsakovė jį apgavo nesąžiningai nutylėdama faktą, kad jis nėra jos vaiko tėvas, ieškovas teikė vaikui išlaikymą, nors vaiko išlaikymo prievolę privalėjo vykdyti atsakovė ir jos vaiko biologinis tėvas. Ieškovo vaiko išlaikymui sumokėti 28 000 Lt yra jo patirtas nuostolis, atsakovė šios sumos gera valia negrąžina, todėl ji turi būti priteista iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-08 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteista 28 000 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 471 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad ji nežinojo ir negalėjo įtarti, kad ieškovas nėra jos dukters A. tėvas, nes pastojimo laikotarpiu ji artimai bendravo su ieškovu, gyveno su juo pastovų lytinį gyvenimą, nebijojo pastoti, nes buvo apsisprendusi su ieškovu susieti savo ateitį, kurti santuokinį gyvenimą, todėl vienkartinis susitikimas ir vienkartinis lytinis aktas tuo metu su jos buvusiu draugu nesukėlė jai įtarimų, kad jos dukters tėvas galėtų būti ne ieškovas. Ieškovo sumokėti 28 000 Lt buvo skirti ne atsakovei, o vaikui išlaikyti pagal teismo sprendimą santuokos nutraukimo metu, ieškovas pats sutiko tokią sumą mokėti vaiko išlaikymui. Sumokėtas išlaikymas vaikui negali būti išreikalautas remiantis CK 6.241 str. 1 d. 4 p., 6.242 str. 3 d. Nurodo, kad žalai, nuostoliams atsirasti turi būti įrodyti neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Teismas šių įstatymo nustatytų žalos sudėties požymių nesvarstė. Prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės pateiktus prieštaravimus ir nurodė, kad atsakovė pastovaus lytinio bendravimo su ieškovu metu slapta nuo ieškovo lytiškai bendravo su kitu vyru ir nesisaugojo bei nebijojo pastoti nuo kito vyro, o sužinojusi, jog pastojo nuo kito vyro, pasakė ieškovui, kad pastojo nuo jo ir tai buvo jų santuokos priežastimi. Ieškovas tokiu būdu buvo atsakovės apgautas ir juo buvo materialiai pasinaudota. Atsakovė žinojo, kad ieškovas yra ne jos vaiko tėvas, nes apie tai pasakojo kitiems asmenims. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu ir veikimu, nes ji, žinodama kas yra vaiko tėvas, nieko nesakė ieškovui ir nieko nedarė, kad būtų nustatytas tikrasis vaiko tėvas, iki ekspertizės atlikimo melavo, kad neturėjo su kitais vyrais lytinių santykių. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė 28 000 Lt materialinių nuostolių. Pinigai buvo perduoti atsakovei ir visai nesvarbu, kur tie pinigai buvo panaudoti – atsakovės poreikiams tenkinti ar vaiko išlaikymui, nes pinigų reikalaujama iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų. Ieškovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-18 galutiniu sprendimu preliminarus 2007-11-08 sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas nustatė, kad atsakovė nesiėmė priemonių išsiaiškinti dukters tėvystės klausimus su ieškovu ir biologiniu dukters tėvu, sudarė sąlygas sudaryti šalių 2004-09-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, susitarimą dėl ieškovo įsipareigojimo mokėti atsakovės dukters A. išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį ir patvirtinti šią sutartį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9533²⁴/2004. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str., 6.263 str.). Teismas nustatė, kad atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t. y. pranešęs savo būsimam sutuoktiniui (ieškovui) apie atsitiktinius lytinius santykius su kitu vyru, ėmęsis priemonių išsiaiškinti dukters tėvystės klausimus tiek su ieškovu, tiek su tikruoju dukters tėvu, nesudaręs sąlygų, esant abejonių dėl tėvystės, šalių susitarimui dėl ieškovo įsipareigojimo mokėti vaikui išlaikymą bei šio susitarimo patvirtinimui teismo sprendimu, ir taip išvengęs žalos. Nustatė, kad tarp atsakovės kaltų veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, nes atsakovės veiksmai atlikti anksčiau nei atsirado nuostoliai, o atsiradę nuostoliai yra atsakovės elgesio rezultatas. Atsakovės elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis (CK 6.247 str.). Ieškovas nėra nepilnametės A. biologinis tėvas, todėl jis neturi pareigos jos išlaikyti, šią pareigą įstatymas numato biologiniam vaiko tėvui ir ši pareiga atsiranda nuo vaiko gimimo, egzistuoja prigimtinė vaiko biologinio tėvo prievolė išlaikyti savo vaiką (CK 3.137 str., 3.192 str.). Nuginčijus ieškovo tėvystę, buvo paneigta ieškovo pareiga išlaikyti nepilnametę A. nuo jos gimimo (civ. byla Nr. N2-462-563/2007).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-18 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinti 2007-11-08 preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad apie vaiko biologinį tėvą sužinojo tik po DNR ekspertizės, todėl teismo išvada, kad atsakovė turėjo pranešti ieškovui apie tikimybę, jog pastojo nuo kito vyro, nepagrįsta. Nurodo, kad iki 2007 m. ekspertizės A. buvo A. K. dukra. Atsakovė nepadarė ieškovui nuostolių, ieškovas pinigus geranoriškai mokėjo dukters A. išlaikymui. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo formuluote, kad ji elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nurodo, kad tokia formali frazė sprendime negali būti pagrindu ieškiniui tenkinti, nes teismas neteisingai įvertino atidumo ir rūpestingumo faktorius ieškovo ir atsakovės santykiuose. Atsakovė neabejojo, kad pastojo atostogų su ieškovu Kretos saloje metu, 1998 m. liepos pabaigoje, tą patvirtina medicininiai išrašai. Atsakovė mano, kad ji nuostolių ieškovui nepadarė, ieškovas pinigus mokėjo ne atsakovei, o A. K. išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė bando suklaidinti teismą, nurodydama, kad apie tai, jog ieškovas nėra tikrasis dukters tėvas, sužinojo tik po DNR ekspertizės. Apie šį faktą ji papasakojo draugei J. T. , apie tai žinojo ir vėliau teisme paliudijo liudytojai V. T. ir O. S. Nurodo, kad medikų įrašai nėščiosios kortelėje daromi remiantis nėščiosios pateikta informacija, informacijos tikslumas priklauso nuo nėščiosios sąžiningumo. Atsakovės duktė gimė dviem savaitėmis vėliau negu medikų nustatytas terminas. Todėl medicininėje kortelėje esantis įrašas apie galimą pastojimo datą nėra objektyvus įrodymas. Ieškovas nurodo, kad išlaikymą vaikui teikė manydamas, kad yra vaiko tėvas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad visus pinigus išleido vaiko išlaikymui. Atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepranešė ieškovui, kaip savo būsimam sutuoktiniui, apie atsitiktinius lytinius santykius su kitu vyru ir pastojimo galimybę nuo kito vyro iki santuokos sudarymo, vaiko gimimo, klausimo dėl vaiko išlaikymo sprendimo. Akivaizdu, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai. Atsakovei informavus ieškovą apie lytinius santykius su kitu asmeniu, ieškovas būtų inicijavęs klausimo dėl vaiko tėvystės sprendimą ir nebūtų kilusi žala. Tarp atsakovės neveikimo ir žalos yra priežastinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad A. K. (buv. A. K. ), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra I. B.-K. (buv. I. K. ) ir A. K.
(Duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. CMS buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka.
(Duomenys neskelbtini) santuokoje ieškovui ir atsakovei gimė duktė A. K. .
(Duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta. Patvirtinta jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią ieškovas dukters išlaikymui įsipareigojo mokėti po 1 000 Lt nuo 2004-10-01 iki vaiko pilnametystės (civ. byla Nr. N2-9533²⁴ /2004).
2006-11-28 ieškovas A. K. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas nustatyti, kad jis nėra A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
2007-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu tenkintas ieškovo ieškinys, pripažinta, kad ieškovas A. K. nėra A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nuo 2006-11-28 nutrauktas išieškojimas priteistas 2004-10-07 teismo sprendimu iš ieškovo atsakovės dukrai (civ. byla Nr. N2-462-563/2007).
Ieškovas pateikė įrodymų, kad vykdydamas teismo 2004-10-07 sprendimą nepilnametės A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ginčo laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2006-11-28 sumokėjo 28 000 Lt (b. l. 6–16). Įrodinėja, kad jo sumokėta 28 000 Lt suma vaiko išlaikymui yra jo nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
Civilinėje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei dėl sumos, kurią jis sumokėjo vaiko, kurio biologiniu tėvu ieškovas nėra, išlaikymui ir traktuoja šią sumą kaip savo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas atlyginti žalą, tačiau byla glaudžiai susijusi su tėvų ir vaikų išlaikymo santykiais. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas konstitucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte – vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti jo atstovai. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis).
A. gimė ieškovo ir atsakovės santuokoje, todėl iki tėvystės nuginčijimo faktiškai buvo ieškovo duktė. A. K. faktiškai buvo A. tėvas, vykdė Konstitucijoje įtvirtintą pareigą teikti išlaikymą savo vaikui. Nuginčijus ieškovo tėvystę, buvo paneigta ieškovo pareiga išlaikyti nepilnametę A. nuo jos gimimo (civ. byla Nr. N2-462-563/2007). Ieškovas nėra nepilnametės A. biologinis tėvas, todėl jis neturi pareigos jos išlaikyti, šią pareigą įstatymas numato biologiniam nepilnametės A. tėvui ir ši pareiga atsiranda nuo vaiko gimimo (CK 3.137 str., 3.192 str.).
Ieškovas grindžia savo reikalavimą prisiteisti nuostolius tuo, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, savo elgesiu sukėlė žalą ir privalo ją visiškai atlyginti. Civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, nepakanka, nėra nustatyta, kad atsakovė sąmoningai slėpė nuo ieškovo galimą kito vyro tėvystę.
Ieškovo vaiko išlaikymui sumokėtus pinigus laikyti atsakovės padarytu nuostoliu ieškovui nėra pagrindo. Vaikų turtinių teisių (tarp jų ir teisės į išlaikymą) savarankiškumo principas reiškia, kad vaiko turtas ir turtinės teisės yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga). Vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, jo teisė į išlaikymą yra jo prigimtinė konstitucinė asmeninė turtinė teisė (Konstitucijos 18 straipsnis, 38 straipsnio 5 dalis, CK 3.161 straipsnis, 3.185 straipsnis). CK 3.161 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovo reiškiamas ieškinys dėl 28 000 Lt žalos priteisimo iš atsakovės nepagrįstas, nes ieškovo sumokėtas išlaikymas A. nėra atsakovės turtas. Pirmosios instancijos teismas daro nepagrįstą išvadą, kad ieškovo sumokėta nepilnametės A. išlaikymo 28 000 Lt suma ginčo laikotarpiu yra jo nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovas išlaikymą mokėjo vaikui, o ne atsakovei. Ieškovas savo reikalavimų negrindė tuo, kad išlaikymas buvo panaudotas ne vaiko interesams ir dėl to tas išlaikymas turi būti priteistas vaikui iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams pagal CK 3.203 str. 2 d.
CK 6.241 str. 1 d. 4 p. numato, kad išlaikymas negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Išlaikymo gavėjas šiuo atveju yra nepilnametis vaikas, todėl toks išlaikymas negali būti išreikalautas.
CK 1.136 str. 2 d. 2 p. numato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš teismų sprendimų, ieškovas išlaikymą vaikui teikė vadovaudamasis 2004-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. CK 1.136 str. 2 d. 5 p. civilines teises ir pareigas kildina iš žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, pagal kurias žalą turėtų atlyginti atsakovė, manytina, kad prievolė ieškovui kyla ne iš delikto. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2006-11-28, t.y tuo laikotarpiu, kai ieškovas teikė vaikui išlaikymą ir sumokėjo 28 000 Lt, taip pat teikė išlaikymą savo dukteriai. Todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo iš ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui. I. B.–K. nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Pareigą mokėti išlaikymą savo vaikams įstatymai priskiria biologiniams tėvams. Nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas tais atvejais, kai asmens veiksmai yra teisėti ir nėra asmens (šiuo atveju asmens, privalančio teikti išlaikymą vaikui) kaltės. Prievolei dėl nepagrįsto praturtėjimo atsirasti nėra reikšminga, ar be teisinio pagrindo įgytas turtas atsiranda dėl paties turtą įgijusio asmens veiksmų, ar dėl asmens, kurio turtas sumažėjo, ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas naikintinas netinkamai įvertinus šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei pažeidus materialinės teisės normas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, iš ieškovo atsakovei priteistina 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 357 Lt atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. galutinį sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei I. B.-K. 1757 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.