- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-20
- Bylos Nr.
- e1-3091-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33618-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 7 metais laisvės atėmimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,17 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, delnu trenkė du kartus sutuoktinei I. L. gim. (duomenys neskelbtini), pataikydamas jai į veidą ir į žandą (į smilkinio sritį ir į pakaušį), šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis apie (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu su žmona I. L.. Su I. turi bendrą dukrą E. L., (duomenys neskelbtini) m., kuri gyvena su jais, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir žmonos didelių konfliktų nekildavo, tačiau kaip ir visose šeimose būdavo visko. 2020 m. rugpjūčio 21 d., po pietų, su žmona I. svetainėje, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Su I. išgėrė 0,7 l degtinės. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apie 20.45 val. užmigo jų kambaryje, lovoje. Jo žmona bandė jį pažadinti, paėmusi už rankos stipriai patraukė bei kažką pasakė, galimai nusikeikė, jis tuo metu nesusivaldė ir savo dešinės rankos delnu sudavė jai du smūgius į galvą – į pakaušio, bei smilkinio sritis. Jo žmona pradėjo verkti bei išbėgo iš kambario, o jis, kadangi buvo neblaivus, liko toliau miegoti lovoje. Kada žmona iškvietė policijos pareigūnus, nematė, tačiau jam jau miegant savo kambaryje, jį pažadino policijos pareigūnai, liepė važiuoti kartu su jais. Tada buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatys į policijos įstaigą. Jis prisipažįsta visiškai bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Yra informuotas, kad procesą planuojama užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tam prieštaravimų neturi (b .l. 44, 48).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., 20,59 val. pranešėja I. L. kvietė pagalbą nurodydama, kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras V. L. mušasi, vaikų nėra, GMP nereikia (b. l. 7).
2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja I. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo vyras. Jos vyras V. L., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, delnu trenkė jai du kartus, pataikydamas į veidą, ir į žandą, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmą, kurį dar jaučia (b. l. 8-11).
2020 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūra. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis jai sudavė delnu į kairį skruostikaulį, trenkė du kartus, dėl smurto nelabai ir kalbėti gali. Akivaizdžių sužalojimų nesimato, tačiau moteris teigia, kad patyrė fizinį skausmą (b. l. 30-33).
Nukentėjusioji I. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji nori papildomai paaiškinti įvykio aplinkybes. Su vyru V. L. gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metus. Kaip ir kiekvienuose santykiuose yra buvę visko, tačiau smurto atvejų prieš ją nebuvo. Apytiksliai prieš metus laiko jos vyras V. L. prarado darbą, nuo to laiko ir prasidėjo problemos, nes vyras pradėjo išgėrinėti. Dėl tos priežasties pas juos šeimoje prasidėjo konfliktai. 2020 m. rugpjūčio 21 d., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 20.45 val., namo grįžo vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji pradėjo ant jo rėkti, kodėl jis ir vėl neblaivus, kodėl pragėrinėja šeimos pinigus. Jis išėjo į verandą parūkyti, po ko grįžo jau visiškai neblaivus ir atsigulė jų kambaryje skersai lovą. Ji paprašė, kad jis pasitrauktų ir leistų jai atsigulti, bei, paėmusi jį už rankos, patempė. Jis į tai sureagavo agresyviai ir savo dešinės rankos delnu jis jai sudavė vieną smūgį į galvos viršugalvį – pakaušį, bei vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, dėl to ji pajautė stiprų fizinį skausmą ir, pabėgusi iš kambario, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai sulaikė ir išvežė jos vyrą į policijos įstaigą. Po įvykio greitoji med. pagalba atvykusi nebuvo, ji pati į medikus nesikreipė, dėl šio įvykio nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, nes jokių smurto žymių ant jos kūno nebuvo likę. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, tačiau civilinio ieškinio savo vyrui nereikš. Yra informuota, kad baudžiamąjį procesą ketinama užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymų, tam prieštaravimų neturi (b. l. 22).
Byloje esančiame asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., 3,17 val., V. L. buvo nustatytas 3,17 prom. neblaivumas (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad V. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu jis nesusivaldė ir savo dešinės rankos delnu sudavė savo sutuoktinei I. L. du smūgius į galvą – į pakaušio, bei smilkinio sritis. Tai, kad V. L. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. L., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios I. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. L., 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,17 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, delnu trenkė du kartus sutuoktinei I. L., pataikydamas jai į veidą ir į žandą (į smilkinio sritį ir į pakaušį), šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 63-65), nukentėjusioji I. L. 2020 m. spalio 27 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo (b. l. 66), taip pat nukentėjusioji apklausos metu patvirtino, kad neturi prieštaravimų baudžiamojo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, tačiau civilinio ieškinio ji nereikš, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirbantis (b. l. 58), anksčiau teistas vieną kartą (b. l. 60-61), administracine tvarka nebaustas (b. l. 62).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra mažesnis už BK numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, yra proporcingas V. L. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis V. L. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 21.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d., 15.26 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. L. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į V. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., 21.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d., 15.26 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti V. L., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.