- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2-204-883/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07856-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- E. N., M. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams E. N. ir M. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. N. ir M. N., prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 969,57 Lt skolos, 145,50 Lt palūkanų nuo 2008-12-01 iki 2011-12-01 ir bylinėjimosi išlaidas: 70 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt už advokato paslaugas. Ieškovė nurodo, kad 2008 m. spalio mėnesio pradžioje atsakovų prašymu ji savo lėšomis sumokėjo atsakovų gyvybės draudimo sutarčių įmokas, atsakovai žadėjo artimiausiu metu skolą grąžinti. Ieškiniui pagrįsti pateikė 2008 m. spalio 23 d. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo 217,67 Lt už atsakovės E. N. gyvybės draudimą ir 251,92 Lt už atsakovo M. N. gyvybės draudimą. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovui M. N. paskolino 500 Lt mašinos remontui. Daug kartų prašė atsakovus grąžinti skolą, tačiau atsakovai vis žadėdavo, o pinigų taip ir neatidavė. Posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad skolą iš atsakovų prašo priteisti solidariai, kadangi atsakovai yra sutuoktiniai ir pinigai paskolinti bendrai atsakovų šeimai.
Atsiliepimas
Atsakovė E. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovė, kaip draudimo bendrovės agentė, įkalbėjo atsakovus sudaryti gyvybės draudimo sutartis. Atsakovai padavė ieškovei 217,67 Lt už atsakovės E. N. draudimo įmoką ir 251,92 Lt už M. N. draudimo įmoką. Kadangi pinigų draudimo bendrovės vardu ieškovė priimti negalėjo, ji pati pasisiūlė atsakovų duotus pinigus pervesti į draudimo bendrovės sąskaitą. Su ieškove jokios sutartys dėl pinigų skolinimosi nebuvo sudarytos, pinigų atsakovai paskolinti neprašė ir neįsipareigojo nieko grąžinti. Teigė, kad jokio paskolos sandorio tarp ieškovės ir atsakovo M. N. dėl 500 Lt paskolinimo mašinos remontui negalėjo būti, nes atsakovai turi pragyvenimo šaltinį, buvo įkūrę įmonę, turėjo pinigų pragyvenimui ir skolintis pinigų mašinos remontui nereikėjo.
Atsakovas M. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Posėdžio metu paaiškino, kad jokių pinigų iš ieškovės nėra skolinęsis. Nurodė, kad draudimo sutarčių sudarymo metu padavęs 500 Lt už draudimo įmokas ir kad jokių pinigų iš ieškovės mašinos remontui nesiskolino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl draudimo įmokų grąžinimo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai E. N. ir M. N. 2008 m. (tiksli data nenurodyta) per draudimo bendrovės AIG Life draudimo tarpininkę D. J. (ieškovę) užpildė draudimo paraiškas Nr. 1969101 ir Nr. 1969102 gyvybės draudimui „Visada saugu“ (48 b. l). 2008 m. spalio 23 d. draudimo bendrovei ieškovė D. J. pervedė 217,67 Lt už atsakovės E. N. gyvybės draudimą ir 251,92 Lt už M. N. draudimo įmoką (11 -12 b. l.).
Ieškovė, sumokėjusi draudimo įmokas draudikui už atsakovus, reikalauja šių įmokų grąžinimo. Ieškovė nurodo, kad dirbdama draudimo tarpininke su atsakovais jų prašymu sudarė gyvybės draudimo sutartis. Kadangi atsakovai neturėjo pinigų draudimo įmokoms, ji paskolino atsakovams draudimo įmokoms reikalingą pinigų sumą ir jų prašymu iš savo sąskaitos sumokėjo draudimo bendrovei atsakovų gyvybės draudimo sutarčių draudimo įmokas, t. y. teigia, kad iš ieškovės sąskaitos draudimo bendrovei pervestos pinigų sumos yra ieškovės paskola atsakovams. Nurodo, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius draugiškus ieškovės ir atsakovų santykius, buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis: nors pinigų ieškovė atsakovams neperdavė, tačiau už juos sumokėjo draudimo įmokas; jokių kitų konkrečių paskolos sutarties sąlygų (palūkanų, paskolos grąžinimo termino ir pan.) nustatyta nebuvo.
Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas, ar tarp ieškovės ir atsakovų ieškinyje nurodytu laikotarpiu – 2008 m. spalio mėnesį - buvo susiklostęs žodinis paskolinis teisinis santykis dėl 469,59 Lt paskolos ir ar egzistuoja prievolė atsakovams grąžinti šią paskolą ieškovei, nes pinigų paskolinimo faktą atsakovai neigia ir nurodo, kad pinigus, skirtus draudimo įmokoms, jie perdavė ieškovei, kuri pati pasisiūlė pinigus pervesti draudimo bendrovei.
Remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad teisiniai santykiai, kuriuos buvus įrodinėja ieškovė, iš esmės turi paskolos ir pavedimo sutarčių bruožų. Paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kito ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad tarp jos ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.
Sprendžiant šalių ginčą, nagrinėjamu atveju visų pirma turi būti atsižvelgiama į tai, kad nėra įrodinėjimo priemonių, kurios leistų tiksliai nustatyti, koks pokalbis vyko tarp ieškovės ir atsakovų draudimo paraiškų pasirašymo dieną. Susitikimo atsakovų namuose metu jie kalbėjosi tarpusavyje, kitiems asmenims nedalyvaujant, o dabar yra skirtingose pusėse. Abiejų pokalbyje dalyvavusių šalių paaiškinimai skiriasi, todėl įvykio aplinkybes teismas gali vertinti ne pagal šalių paaiškinimus, o tik atsižvelgdamas į kitus įrodymus – šalių elgesį po draudimo paraiškų pasirašymo, jų bendravimo būdą.
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie žodinės paskolos sutarties su atsakovais sudarymą. Ieškovės teismui pateikti 2008 m. spalio 23 d. sąskaitos išrašai patvirtina tik pinigų pervedimo draudimo bendrovei faktą, tačiau šie įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė skolino pinigus atsakovams. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui draudimo liudijimus ir sutarties gavimo patvirtinimus (40-43 b. l.), kurie patvirtina draudimo sutarčių su atsakovais sudarymą. Posėdžio metu, į klausimą, kodėl draudimo sutartys ir liudijimai buvo atiduoti atsakovams, jeigu draudimo įmokos buvo sumokėtos ieškovės lėšomis, ieškovė paaiškino, kad su atsakovais buvo labai gerai pažįstama ir jais labai pasitikėjusi. Akivaizdu, kad ieškovei, dirbusiai draudimo tarpininke, pakanka gyvenimiškos patirties, bendravimo įgūdžių ir žinių tam, kad ji apsaugotų savo teises nuo, jos teigimu, netinkamo atsakovų elgesio, t. y., mažai tikėtina, kad neturėdama rašytinės paskolos sutarties su atsakovais ir jiems esant skolingiems už draudimo įmokas, ieškovė atiduotų atsakovams draudimo sutartis ir liudijimus. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo sutartys įsigaliojo 2008 m. spalio 28 d. (40-41 b. l.), o gyvybės draudimo bendrųjų draudimo sąlygų 1 skyriaus 1 punktas numato, kad kiekvienai draudimo įmokai mokėti draudikas suteikia apdraustajam 30 dienų atidėjimo terminą (48 b. l.). Tai rodo, kad nebuvo jokio būtinumo skubiai sumokėti draudimo įmokas. Be to, nors ieškovė teigia nuolat raginusi atsakovus grąžinti paskolintus pinigus, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. telefoninių ryšių su atsakovais išklotinių, išsaugotų ieškovės siųstų trumpųjų SMS žinučių, registruotu laišku siųstų raginimų grąžinti skolą) byloje nėra.
Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog draudimo bendrovei pervestos lėšos yra paskolos sutarties dalykas, todėl ieškovės reikalavimas atsakovams dėl draudimo įmokų grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl 500 Lt paskolos atsakovui M. N.. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad 2008 m. rudenį su atsakovu M. N. sudarė žodinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 500 Lt; pinigai buvo reikalingi mašinos remontui ir turėjo būti grąžinti po savaitės. Atsakovas M. N. teigė jokių pinigų iš ieškovės nesiskolinęs.
Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė ir kad skolininkas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.
Ieškovė aplinkybę dėk 500 Lt paskolos sumos perdavimo atsakovui įrodinėjo liudytojų G. J. ir S. J. parodymais. Liudytojai teismo posėdyje patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 500 Lt atsakovui M. N. buvo perduoti 2008 m. rudenį prie „Tilžės” prekybos centro. Pažymėtina, kad liudytojai nurodė matę 5 kupiūrų po 100 Lt perdavimą atsakovui M. N., tačiau jie, sėdėdami mašinoje, negalėjo girdėti tarp šalių vykusio susitarimo: kokiu tikslu perduodami pinigai ir ar atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti, todėl konstatuotina, kad liudytojų parodymai negali būti pripažįstami pakankamais įrodymais paskolos faktui nustatyti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl 500 Lt paskolos grąžinimo atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį iš ieškovės turi būti priteistos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Posėdžio metu atsakovai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisti neprašo, todėl atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kadangi ieškinys atmetamas, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisiama 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Lt ( trisdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.