Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs ,dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

2018 m. sausio 9 d. apie 17.40 val. T. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 ‰ (promilės), savo motinos D. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio su motina konflikto metu, jai ranka tyčia suėmė ir suspaudė dešinę ranką, kumščiu vieną kartą sudavė per sprandą, po ko motina griūdama atsitrenkė petimi į durų staktą. Šiais smurtiniais veiksmais T. S. savo šeimos nariui-motinai D. S. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais T. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad metus gyvena pas savo motiną D. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su motina jie gyvena dviese. 2018 m. sausio 9 d. po pietų jis buvo žvejyboje. Ten išgėrė 3 vnt. po 200 ml butelius degtinės. Apie 15 val. grįžo į namus ir ten dar išgėrė alaus virš 1 litro, bet antro litrinio butelio iki galo neišgėrė. Po darbo apie 17 val. iš darbo grįžo motina. Ji pradėjo jam priekaištauti, kad jis girtas ir jie virtuvėje susipyko. T. S. neprisimena kokius konflikto metu smurtinius veiksmus atliko motinos atžvilgiu, bet jeigu motina sako, kad jis jai stipriai suspaudė ranką ir kumščiu sudavė per sprandą, dėl ko ji griūdama dar užsigavo petį, tai reiškia, kad jis taip ir pasielgė. Jis neprisimenu, ką jai padarė. T. S. nuoširdžiai gailisi, kad motinos atžvilgiu smurtavo ir savo smurtiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Jis sisitaikė su motina ir prašo bylą nutraukti. (b.l. 51)

Nukentėjusioji D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2017 m. sausio mėn. kartu su ja gyvena ir jos sūnus T. S.. 2018-01-09 apie 17.40 val. D. S. grįžo į namus. Namuose rado savo miegantį sūnų. Sūnus miegojo, kadangi buvo girtas. Virtuvėje ant palangės ir grindų ji rado prilaistyta alaus. Ant palangės stovėjo du alaus ,,bambaliai“, vienas tuščias, kitas nugertas. Ji išvalė prilaistytą alų ir virtuvėje iš puodo pylėsi sriubą. Į virtuvę atėjo sūnus (duomenys neskelbtini) ir pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, varyti iš namų, be jokios priežasties iš nugaros stūmė į spinteles. Ji atsisuko veidu į jį , kadangi nuo jo norėjo gintis, ir iš samčio išlaistė sriubą. Sūnus tuomet svėrė jai už dešinės plaštakos, kurioje ji laikė samtį ir stipriai ją suspaudė. Tuomet D. S. pajuto stiprų skausmą dešinėje plaštakoje. Skausmas buvo labai stiprus. Ji nuo sūnaus atsistūmusi norėjo pabėgti iš virtuvės ir iš namų, tačiau nusisukus nuo jo ir bėgant iš virtuvės, sūnus vieną kartą ranka trenkė jai į sprandą. Smūgis buvo labai stiprus, sukėlė jai fizinį skausmą. Nuo smūgio į sprandą ji net suklupo ir dešiniu pečiu atsitrenkė tai į spintą ar į durų staktą. Todėl stipriai skaudėjo dešinį petį. Ji atleido sūnui, su juo susitaikė ir prašo bylą nutraukti (b.l. 1, 22-23)

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad ant D. S. dešinės rankos ir sprando matosi paraudimas. (b.l. 17-18)

2018 m. sausio 9 d. 18.27 val. alkoholio kiekio matuokliu „Dräger Alcotest 6810“ T. S. nustatytas 2,28 promilių girtumas. (b.l. 31)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, alkotesterio parodymų kvitu. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų neturi ir prašė, kad byla būtų nutraukta.

Prokuroras prašymą palaikė.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, be to yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes yra neteistas, dirba, atsiprašė nukentėjusiosios, turi šeimą, išlaiko vaiką. Taigi yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai D. S. susitaikius.

Remdamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 ir 72² straipsniais ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtauja prieš nukentėjusiąją ne pirmą kartą, kad kartais nesugeba kontroliuoti savo elgesio, teismas T. S. skiria baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusiųjų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

T. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja D. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 ir 72² straipsniais, T. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose T. S. privalo įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Įmoka turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Mokėjimo paskirtis: „Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“.

Išaiškinti T. S., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.