Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu (T 2, b. l. 104-107) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Inspekcija atliko UAB „Jontransa“ mokestinį patikrinimą ir patikrinimo rezultatus įformino 2010 m. liepos 29 d. surašydama patikrinimo aktą Nr. 7.28-14. Inspekcija 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.1-27 nusprendė patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies ir nurodė Bendrovei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėti 287 437,88 Lt. Bendrovė MAĮ nustatyta tvarka apskundė minėtą sprendimą centriniam mokesčių administratoriui ir šiuo metu vyksta mokestinis ginčas. Inspekcija 2010 m. lapkričio 18 d. surašė turto arešto aktą Nr. 8-28-7130, kuriuo buvo areštuota UAB „Jontransa“ 212 394 Lt pelno mokesčio permoka ir 75 043,88 Lt grąžintina pridėtinės vertės mokesčio permoka, viso – 287 437,88 Lt. Turto arešto aktas priimtas vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 dalimi, šio arešto akto pagrindas – 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.1-27. Byloje kyla ginčas dėl pasirinkto areštuotino turto objekto. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1, 3 dalimis. Teismas nurodė, jog turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (MAĮ 101 str. 3 d.). Teismas taip pat nurodė, kad iš MAĮ 101 straipsnio 3 dalies teisės normos taip pat matyti, kad nėra pateiktas užbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus, jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, darytina išvada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Sąvoka ,,pavojus“ suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, iš ko galima daryti prielaidą, jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku neįvykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas. Bendrovės turtas – mokestinė permoka – buvo areštuotas atliekant mokestinį patikrinimą, kurio metu mokesčių administratorius priėmė sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui buvo naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos. Šio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas – nustatytos mokestinių nepriemokų sumos – nėra mažareikšmės, pažeidimo esmė pasireiškia apgaulingu apskaitos tvarkymu, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio mokėjimo, kas savaime leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįstas pavojus, jog dėl atitinkamų pareiškėjo veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Teismas pažymėjo, kad, Inspekcijos duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Utenos apskrities skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-09016-10 dėl UAB „Jontransa“ apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, o FNTT Vilniaus apskrities skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00004-08, kurioje nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu buvo įtarti UAB „Jontransa“ direktorius J. D. bei juridinis asmuo, ir, tik Inspekcijai su UAB „Jontransa“ susitaikius, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Be to, Inspekcijos duomenimis, Bendrovė yra įregistravusi 2 sutartinius įkeitimus: 2004-01-23 sutartinis įkeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Jontransa“ kreditoriui AB Šiaulių bankas įkeitė lėšas (22 000 Lt) iki 2013-10-22, ir 2010-02-12 sutartinis įkeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Jontransa“ kreditoriui E. D. įkeitė transporto priemones ir vertybinius popierius (bendras įkeitimo objektų įkainojimas – 835 010 Lt, sutartimi įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 2 013 288 Lt) iki 2015-07-01. Teismas konstatavo, kad MAĮ 101 straipsnio 6 dalis numato, jog mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytos taisyklės. Mokesčių administratorius, pasirinkdamas turto arešto objektą, atsižvelgia į CPK numatytą pagal asmens rūšį išieškojimo iš skolininko turto eilę bei įvertina areštuojamo turto vertę, likvidumą ir pan. CPK numatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė, pagal kurią antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, ir tik ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesioginei gamybai. UAB „Jontransa“ vykdo krovinių vežimo keliais veiklą, todėl transporto priemonė – vilkikas Volvo FM 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina pagrindine priemone, skirta tiesioginei Bendrovės veiklai, o pagal CPK nuostatas iš šio turto skolos išieškomos tik tuo atveju, jei skolininkas neturi turto, numatyto 2-3 eilėse. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areštuoto turto mastas iš esmės atitinka ir galimos mokestinės nepriemokos mastą, kas atitinka MAĮ 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus, be to, mokesčių permoka yra likvidesnis turtas nei transporto priemonė. Teismas nustatė, kad UAB ,,Jontransa“ vykdo veiklą, iš pažymos apie pinigų likutį kasoje matyti, kad gauna pajamas, kurios yra naudojamos Bendrovės veikloje. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Bendrovė laiku atsiskaito su darbuotojais, moka mokesčius Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kt., įsiskolinimų neturi. Areštas yra uždėtas ne visai Bendrovės mokestinei permokai – 71 698,99 Lt mokestinei permokai areštas nėra uždėtas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, Inspekcija pagrįstai turto arešto objektu pasirinko Bendrovės turimas pelno ir pridėtinės vertės mokesčių permokas, todėl Inspekcijos 2010-11-18 turto arešto aktą Nr. 8-28-7130, kuriuo areštuota 287 437,88 Lt mokestinė permoka, paliko nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.