- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-792-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00243-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- E. Z.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. Z. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo E. Z. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas įspėjimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Z. teismo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už tai, kad jis 2014 m. vasario 4 d., tarpe 00¹⁰-00³⁰ val., po vidurnakčio, viešoje vietoje - VšĮ „U“ (duomenys pakeisti), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., priėmimo-skubios pagalbos skyriaus patalpose, į ligoninę atlydėjęs blogai pasijutusį savo brolį - pil. G. Z., šūkavo, triukšmavo ir, girdint tą naktį budėjusioms kitoms ligoninės personalo darbuotojoms, įžeidžiančiais žodžiais išplūdo registratūros kabinete prie langelio sėdėjusią slaugytojos padėjėją - N. T..
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimu ir prašo jį panaikinti kaip neteisėtą bei bylą nutraukti nesant įvykio ir sudėties.
Apeliantas pažymi, kad N. T. melavo teismui, kad ji nebuvo nubausta dėl apelianto ir jo brolio skundo, t. y. pirmame teismo posėdyje N. T. teismui teigė, jog nebuvo nubausta jokia forma dėl apelianto ir jo brolio skundo. Teisme tą patį teigė ir N. T. kolegės, kad N. T. nebuvo nubausta ir neturi jokių nuobaudų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad antrame teismo posėdyje N. T., kai teisėjas jos dar kartą paklausė, ar ji buvo nubausta dėl netinkamo savo elgesio prieš apeliantą ir jo brolį, teismui pateikė ligoninės vyr. gydytojo įsakymą dėl jai skirtos pastabos, kuri buvo skirta dėl netinkama jos darbo, t. y. dėl apelianto ir jo brolio skunde nurodytų motyvų. Todėl, pasak apelianto, teismas negalėjo patikėti N. T. parodymais ir atmesti apelianto ir jo brolio parodymus, kadangi N. T. ir jos kolegės akivaizdžiai melavo teismui.
Apeliantas nurodo, kad liudytoja J. Š. teisme konstatavo, kad labiausiai jai įsiminė, kad pagyvenusią moterį vadino „tu“. Teisme J. Š. nesakė, kad apeliantas N. T. vadino žiurke, tik pasakė, kad apeliantas jas visas pavadino karvėmis. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai išnagrinėjo įrodymus, todėl priėmė neteisingą nutarimą. Pasak apelianto, akivaizdu, kad jis N. T. nevadino nei žiurke, nei kitais žodžiais. Apeliantas pažymi, kad I. K. teismui liudijo, kad ji viską girdėjo, bet vėliau pati teisme konstatavo, jog girdėjo žodžius, kad atleis iš darbo, todėl jai pasidarė įdomu ir atėjo pasižiūrėti. Be to, I. K. teigė, kad atėjo po 10 min., kai jau buvo gydytojas. Pasak apelianto, akivaizdu, jog I. K. melavo savo 2014-02-10 paaiškinime dėl žiurkė, vėpla.
Apeliantas pažymi, kad jis nepažeidė ATPK 174 str. Apeliantas nurodo, kad teismas nekvalifikavo veikos subjektyviosios pusės - motyvo ir tikslo, todėl akivaizdu, kad nėra jo tyčios ir kaltės. Pasak apelianto, jis gynė savo konstitucines teises, o N. T. keršydama parašė pareiškimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad N. T. buvo pripažinta pažeidusi darbo tvarką, todėl apeliantas negali būti kaltas dėl jos išsigalvotų žodžių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą N. T. (toliau nukentėjusioji) prašo E. Z. nubausti įstatymo numatyta tvarka. Nurodo, kad savo darbo vietoje darbo metu buvo išplūsta E. Z., jai buvo grasinta. Nukentėjusioji pažymi, kad teisme tiksliai atsakinėjo į teisėjo užduodamus klausimus. Kai buvo klausiama apie etikos komisijos nutarimus, įstaigos vadovo sprendimus, ji atsakinėjo apie juos.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad E. Z. 2014 m. vasario 4 d., tarp 00¹⁰-00³⁰ val., po vidurnakčio, viešoje vietoje - VšĮ „U“ (duomenys pakeisti), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., priėmimo-skubios pagalbos skyriaus patalpose, į ligoninę atlydėjęs blogai pasijutusį savo brolį G. Z., šūkavo, triukšmavo ir, girdint tą naktį budėjusioms kitoms ligoninės personalo darbuotojoms, įžeidžiančiais žodžiais išplūdo registratūros kabinete prie langelio sėdėjusią slaugytojos padėjėją N. T.. Taigi šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.
ATPK 174 str. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (ligoninė) neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Taip pat daroma išvada, kad E. Z. savo veiksmais (šūkavo, triukšmavo ir, girdint tą naktį budėjusioms kitoms ligoninės personalo darbuotojoms, įžeidžiančiais žodžiais išplūdo registratūros kabinete, prie langelio sėdėjusią slaugytojos padėjėją N. T.) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta ligoninėje dirbusių žmonių rimtis, dėl to vėliau buvo kreiptasi į policiją. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nekvalifikavo veikos subjektyviosios pusės - motyvo ir tikslo, todėl akivaizdu, kad nėra jo tyčios ir kaltės. Pažymėtina, kad iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 str. dispozicijoje) (LVAT nutartis byloje Nr. N438-59/2011).
Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingas aplinkybes patvirtino nukentėjusioji N. T., kuri tiek pareiškime policijai (b. l. 2), tiek apklausta teisme nuosekliai paaiškino, kad 2014-02-04, po vidurnakčio jai dirbant Ukmergės ligoninėje priėmimo skyriuje, atvyko du vyrai. Jai paklausus, ar jie Vilniuje buvo pas daktarus, E. Z. pradėjo šaukti, vadino vėpla, žiurke, pasipylė ir grasinimai jos atžvilgiu. Toks nepagarbus E. Z. elgesys ją labai šokiravo (b. l. 32-33). Apeliantas skunde nurodo, kad N. T. melavo teismui, jog ji nebuvo nubausta dėl apelianto ir jo brolio skundo, t. y. pirmame teismo posėdyje N. T. teismui teigė, jog nebuvo nubausta jokia forma dėl apelianto ir jo brolio skundo, todėl, pasak apelianto, teismas negalėjo patikėti N. T. parodymais ir atmesti apelianto ir jo brolio parodymus, kadangi N. T. ir jos kolegės akivaizdžiai melavo teismui. Pažymėtina, kad nors nukentėjusioji N. T. 2014 m. balandžio 24 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad drausminė nuobauda jai nebuvo skirta (b. l. 32), tačiau 2014 m. gegužės 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji pati pateikė VšĮ „Ukmergės ligoninė“ vyriausiojo gydytojo įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo N. T. kopiją (b. l. 51), todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. N. T. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino slaugytojos I. K. ir J. Š.. I. K. paaiškinime policijai (b. l. 3), taip pat ir apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad 2014-02-04, apie 00.10 val., ji dirbo Ukmergės ligoninėje priėmimo skyriuje tvarstomajame, kai išgirdo triukšmą. Kolegė nuėjo pažiūrėti, o ji išėjo gal po 10 minučių. Buvo triukšmas, N. T. atžvilgiu buvo sakoma žiurke, vėpla. Atėjus į postą liudytoja pamatė N. T. išsigandusią (b. l. 33). J. Š. tiek paaiškinime policijai (b. l. 4), tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad 2014-02-04, apie 00.10 val., ji buvo Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje, tvarstomajame kabinete kartu su I. K., kai išgirdo didelį triukšmą prie priėmime esančio langelio. Nuėjusi pamatė susierzinusius lankytojus. Daugiau susierzinęs buvo E. Z., kuris nepagarbiai bendravo su kolege, vardino žodį „tu“, sakė „tai bus tavo paskutinė darbo diena, kokios čia dirba“, pavadino ar karvėmis, ar žiurkėmis (b. l. 33). Pažymėtina, kad šių liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, parodymai papildo vieni kitus, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kiekviena liudytoja nurodė tai, ką ji pati girdėjo ir matė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant minėtos liudytojos būtų šališkos, suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Taigi šių asmenų parodymai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad E. Z. nepadarė jokių veiksmų, kuriais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Dėl to pripažįstama, kad E. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.
Apibendrinat išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad E. Z. pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą nepakeistą ir E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.