Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas: 2014 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį 3 metams laisvės atėmimo bausme;

- 2015 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį 8 metams laisvės atėmimo bausme;

- 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendis. Nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

- 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis ir paskirta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 2017 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį panaikinta ir pagal šį straipsnį išteisintas. Veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 1 dalį subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrintos bausmės pagal 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžius ir galutinė bausmė paskirta 8 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 2017 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 8 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

- 2017 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2017 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis pakeista, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta 2014 m. gruodžio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2015 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 8 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

- 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas 2013 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, veika perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo;

- 2018 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi išaiškinta, kad vykdant bausmę nuteistajam reikia vadovautis 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria paskirta 8 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta 2017 m. birželio 9 d. nutartimi bei 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta 9 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

7. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.

9. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis dar turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

11. Kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, ji nėra šabloninė, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau tai tik formalūs pagrindai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

13. Atlikus A. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Teismas neneigia, jog pradinis nuteistojo įvertinimo rezultatas, lyginant jį su dabartiniu, pakito. A. B. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas 2017 m. vasario 3 d. ir nustatyta vidutinė (93 balai) rizika. Tuo pačiu pažymėtina, kad 2018-05-14 atliktame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime pagal OASys metodiką buvo nustatyti tie patys 30 balų, taigi, per pusę metų šie balai visiškai nepakito. Nustatyti ir nusikalstamo elgesio riziką patvirtinantys statiniai (25 balai) bei dinaminiai (5 balai) veiksniai. Pastaruosius 5 balus A. B. dar gali koreguoti. Tačiau be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

14. Sutiktina, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkamai. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo aukštąjį magistro išsilavinimą, Vilniaus mokymo centre išlaikė valstybinius rusų ir geografijos egzaminus, Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė Verslo vadybos studijų programą ir Vadybos magistro studijas „Nekilnojamojo turto valdymas“, dalyvavo mokymuose „Verslumas ir lyderystė profesinės ir darbinės savirealizacijos procese“, seminare „Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo laisvėje iššūkiai ir jų įveika“, laikė LR Konstitucijos egzaminą. Nuteistasis kreipėsi dėl darbo pataisos namuose, iš karto įdarbintas nebuvo, dirbo nuotoliniu būdu teisininku – konsultantu UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos visuomeninėje organizacijoje „Tikslas“ sekretoriumi, nuo 2018 m. balandžio 20 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“. Paleistas lygtinai būtų priimtas dirbti minėtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. B. suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose. Savo elgesį keičia pasirinkęs taikaus tarpininkavimo procesą (mediaciją) ir susitaikęs su nukentėjusiuoju. Palaiko ryšius su artimaisiais (mama ir broliais), turi tris nepilnametes dukras, su sugyventine bendrauja dukrų auklėjimo klausimais, kiek gali prisideda prie jų išlaikymo. Žalingų įpročių priklausomybę neigia. Draugus renkasi atsargiai, nepalaiko ryšių su nusikaltimo bendrininkais, vengia destruktyvių grupių. Nuteistasis numatęs aiškius gyvenimo tikslus, savo ateitį sieja su ilgalaikiu pastoviu darbu bei šeima. Visgi, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą A. B. bausmę pataisos namuose atliko paprastosios grupės sąlygomis. Teisėjų kolegijai pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo metu jis bausmę atlieka švelnesniu režimu, t. y. lengvosios grupės sąlygomis, tačiau toks jo paskatinimas ir bausmės atlikimo sąlygų pasikeitimas bei aukščiau nurodyti teigiami duomenys nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos ir sričių, kurias vis dar būtina koreguoti. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai) – galintis neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Nustačius neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančius kriminogeninius rizikos veiksnius, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Bausmės atlikimo metu A. B. savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, jo neteisina, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Nustatyta, jog nuteistasis su teisėsaugos pareigūnais susidūręs jau ne pirmą kartą, jo gyvenime vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai, netinkama draugija juos vykdant, nusikaltimai nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Lygtinio paleidimo svarstymo metu nuteistasis buvo atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės dalies, t. y. 7 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės iš jam paskirtos atlikti 9 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau šis atliktos bausmės dalies aspektas neįtakoja teismo sprendimo dėl dar tik numatomų BVK pakeitimų, susijusių su lygtinio paleidimo instituto taikymo pasikeitimais bei nekelia abejonių dėl apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo.

16. Nepakankamai akivaizdžią pažangą patvirtina ir nuteistojo elgesys, kuris tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje – Kalėjime, tiek ir Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nebuvo nepriekaištingas. A. B. 8 kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo, iš jų 6 kartus baustas nuobaudomis. Diduma padarytų pažeidimų, susiję su draudžiamų daiktų gaminimu, įsigijimu arba laikymu. Ir nors už tai jam skirtos drausminės nuobaudos jau nebegalioja, po jų paskyrimo A. B. buvo 4 kartus skatintas, tačiau vien tik drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Pozityvus nuteistojo elgesys trunka dar tik vienus metus du mėnesius, tuo tarpu bausmę jis atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 19 d.

17. Skunde akcentuotos pastangos mokytis, išsakyta aukšta darbinė motyvacija, tačiau nuteistojo indėlis į finansinių įsipareigojimų mažinimą menkas. Nuteistasis teigia, kad pagal galimybes prisideda prie savo nepilnamečių dukrų išlaikymo, tačiau neturi būti apleistas ir civilinio ieškinio atlyginimo klausimas. Sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad iš nuteistojo priteista 3 466,14 Eur, tačiau atlyginta tik nedidelė dalis – 352,55 Eur. Įvertinus bausmės atlikimo laikotarpį, tai laikytina itin menka suma, toks įsiskolinimų dengimas yra daugiau formalus bei simbolinis, nei realus, suteikiantis pagrindą manyti, jog ateityje ši skola bus kuo greičiau pilnai padengta.

18. Aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas gali nuteistąjį lygtinai paleisti, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

19. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių tuo, jog A. B. palaiko artimus ryšius su savo šeima, vertina jų palaikymą, tačiau įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. B. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama, siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei nurodyta nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kiti mažinantys nusikalstamumo riziką veiksniai (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, motyvacija mokymuisi ir darbui, žalingų įpročių neturėjimas, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę), rodantys pozityvius nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčius, taip pat egzistavo ir iki nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, atlikimo, taigi, jie vertintini kaip nepakankami akivaizdžiai pažangai, kad nuteistasis jau galėtų būti paleistas lygtinai.

20. Apibendrinus kas išdėstyta, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsisakius patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, nebuvo pažeisti nei teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių, nei kiti baudžiamosios teisės principai, Baudžiamojo proceso kodekso ar Bausmių vykdymo kodekso normos, taip pat nenukrypta nuo nacionalinės bei tarptautinės teisės praktikos.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino lygtinio paleidimo taikymo tikslingumui reikšmingus nuteistojo elgesį bei asmenybę charakterizuojančius duomenis ir nors A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – 30 balų pagal OASys metodiką, tačiau akivaizdžios bei įtikinančios pažangos, mažinant šią riziką, jis nedaro. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teisinio pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.